|
|
|
Vėrinys GYVENIMO POKYÄIų NESIBAIMINA
Emilija PAMARNACKAITÄ– |
2011−09−10 |
 Dokumentuose nurodoma arba teiraujamasi gimimo vietos, bet ne gimtinÄ—s. Juk gimimo vieta ne visada sutampa su gimtinÄ—s sÄ…voka. Tai kažkoks giliai įaugÄ™s, sunkiai suvokiamas tyras jausmas artimam kampeliui, nors jame net nesi gyvenÄ™s, bet Äia Å¡aukia protÄ—vių balsas. Kaip prosenelių ir senelių prakaitu palaistytas kampelis keiÄia SaulÄ—s ir Vlado Rudzinskų gyvenimÄ…?
Kolektyvinis sodas ar sodyba?
Kaimo žmonÄ—ms ne naujiena, kad kokiÄ… parduodamÄ… sodybÄ… nuperka mieste gyvenantys žmonÄ—s ir Äia atvažiuoja tik savaitgaliais arba vasarÄ… paatostogauti. Tokia nauja kaimynystÄ—. Koks tai reiÅ¡kinys? Mados naujovÄ— ar poreikis esantiems "nuo žagrÄ—s" vÄ—l pajusti žemÄ™? Gyvenantys mieste savo bÅ«stÄ… kaime vadina sodyba. Vykdami ten, sako: "Važiuojame į sodybÄ…." Mažėjant kaimuose, ypaÄ priemiestiniuose, žmonių, daugÄ—ja sodybų, kuriose laikinai savo laisvalaikį leidžia miesto žmonÄ—s, stengdamiesi susikurti patogumus, puoselÄ—ti kiekvienÄ… kampelį, o tie miestieÄiai, kurie jau nebedirba, dažnai apsigyvena nuolatinai, mÄ—gaujasi kaimo gyvenimu, džiaugiasi užsitarnautu poilsiu, nauju gyvenimo etapu.
Kur žemė neįkalinta
TokiÄ… sodybÄ… užtikau SubaÄiaus miestelyje. Tik Äia įsikÅ«rÄ™ žmonÄ—s ne iÅ¡ artimo miesto - iÅ¡ sostinÄ—s Vilniaus. Sodyba gražiai tvarkoma, visai nesijauÄia, kad Å¡eimininkai Äia tik sveÄiai. Pirmiausia dÄ—mesį patraukÄ— iÅ¡ Ä…soÄių suformuotas vandens "krioklys", naujas, baltumu Å¡vieÄiantis dekoratyvus tiltelis, pavÄ—sinÄ—. Kuriamas grožis paskatino užsukti ir susipažinti su sodybos Å¡eimininkais. O pažintis pažėrÄ— dar įdomesnių dalykų, paskatino domÄ—tis savo kraÅ¡tÄ… garsinusiais žmonÄ—mis. Sodybos Å¡eimininkai - SaulÄ— ir Vladas Rudzinskai.
Juokaudama sodybos Å¡eimininkÄ— prisiminÄ—, kÄ… kaimynas sakÄ™s, kai prieÅ¡ trylika metų įsigijÄ™ Å¡iÄ… sodybÄ… ir Ä—mÄ™si Äia dažnai lankytis: "Tik kvailiai gali iÅ¡ miesto tokį keliÄ… važiuoti žemÄ—s kapstyti." AiÅ¡ku, gera ten, kur mÅ«sų nÄ—ra. Kaimo žmogui atrodo, kad miestieÄiai tik po teatrus vaikÅ¡to, prieÅ¡ televizorių guli, kÄ… gi veiks. O miesto žmogui, iÅ¡vargusiam nuo kasdienÄ—s rutinos, nuo žemÄ—s, įkalintos betone, asfalte, rÅ«pi sukiÅ¡ti rankas į žemÄ™, pajusti jos vÄ—sÄ… ar Å¡ilumÄ…, pasidžiaugti užaugintomis daržovÄ—mis. Juk lietuviui niekada nebuvo svetima žemÄ—, ir miestieÄiai, ko gero, visada norÄ—jo nors kiek padirbÄ—ti, papuoÅ¡ti kokį žemÄ—s lopinÄ—lį. TodÄ—l dauguma norÄ—jo turÄ—ti kolektyvinį sodÄ…, dabar - sodybÄ…. Kartais Å¡iek tiek stebina kaime gyvenanÄių, dar turinÄių sveikatos žmonių nenoras užsiauginti savų daržovių, vaikus palepinti savo darže iÅ¡augintomis uogomis. Nuo žemÄ—s kaimo žmogų stumtelÄ—jo žadÄ—ta ir keletÄ… metų dalijama europinÄ— parama.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
