Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

PALMIRA IR POVILAS - LIKIMO SUVESTI VISAM GYVENIMUI

UnÄ— JUODYTÄ–

2011−07−30

Komentarai5    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Dviejų žmonių santuoka - ypatingi tarpusavio santykiai. Jokiomis kitomis aplinkybėmis žmogus nėra priimamas taip besąlygiškai, su pažadu būti kartu, nepalikti, kad ir kas atsitiktų, kaip santuokiniame ryšyje. Ir tik tie, kurie su didžiule atsakomybe ir pareiga žvelgia į šią sąjungą, kartu išgyvena visą gyvenimą. Kupiškėnams puikiai pažįstami Palmira ir Povilas Penkauskai drauge jau penkis dešimtmečius ir šią vasarą mini gražią sukaktį - auksinių vestuvių jubiliejų.

VaikystÄ—s prisiminimai, mokslai

Aukštupėnuose, jaukioje Žaliosios aikštės gatvėje, įsikūrę Palmira ir Povilas Penkauskai "Kupiškėnų mintis" sutinka besišypsantys. Bendrauti ir nuolat būti apsupti žmonių jie labai mėgsta, gal todėl prie garuojančios arbatos puodelio šnekėtis su šia pora apie gyvenimą taip smagu ir lengva.
Palmira Kučinskaitė-Penkauskienė gimė 1936 m. Kupiškio rajone, Bakšėnų kaime, Povilo ir Salomėjos Kučinskų šeimoje. Augo su dviem vyresniais broliais - Algirdu ir Vytautu. Palmiros mama buvo namų šeimininkė, sugebėjusi nudirbti visus ūkio darbus. Nuolat matydama plušančią mamą dukra išmoko ne tik siūti, megzti, nerti, bet ir puikiai šeimininkauti.

Jau 15 metų P. Penkauskienė vadovauja Lietuvos ūkininkių draugijos Kupiškio skyriui.
Jos tėvas buvo kaimo batsiuvys, be to, ir visų amatų meistras. Ne tik ūkininkavo, bet ir litą "užkaldavo", todėl gyveno gana pasiturimai. Batus jis siūdavo visiems ponams pačius įvairiausius - iš Šiaulių "Elnio" fabriko parsiveždavęs odos gamino basutes, aulinius, tad į mokyklą dukra ėjo ne mediniais batais, bet vienintelė - aulinukais.

P. Penkauskienė prisimena, kad tėvas savo rankomis pasistatė vėjo malūną, net stogą persidengė. Jam dažnai reikėdavo nukakti į miestą. Todėl pirmasis Bakšėnuose įsigijo dviratį mediniais stipinais, malimo mašinėlę, o parsivežęs druskos visiems parduodavo. Kai mažajai Palmirai sukako 1,5 m., šeima iš Bakšėnų persikėlė gyventi į Kunigiškio kaimą netoli Palėvenėlės. Čia bėgo graži jos vaikystė, pilna daugiausia šiltų prisiminimų. Mažoji tėvų, ypač mamos, buvo labai saugoma, o vyresniųjų brolių labai mylima, vasaromis atvažiuodavo ir našlaičiais likę mamos brolio vaikai. Kaip labiausiai nemėgstamus darbus P. Penkauskienė prisimena žąsų ganymą, kai tekdavo paukščius iš avižų vaikyti. Tėvai laikė bites, tad vaikams tekdavo korius nešioti, labai bičių bijodavusi.

Palmira pradinį mokslą išėjo Žaidelių pradinėje mokykloje, po to 9 klases baigė Kupiškio vidurinėje. Tuomet muzikali mergaitė, paraginta dėdės Adomo Sadulos, įstojo į Panevėžio muzikos mokyklos liaudies instrumentų skyrių. Čia ji įgijo liaudies instrumentų orkestro vadovės ir muzikos mokytojos specialybę.

Būsimasis moters vyras Povilas gimė 1935 m. Biržų r. Vabalninko vienkiemyje Adomo ir Adelės Penkauskų šeimynoje. Jis augo su trimis broliais - Jonu, Vytautu ir Algirdu bei seserimi Eugenija. Tėvai buvo ūkininkai, turėjo 35 ha žemės. Povilas prisimena be darbo niekuomet nebuvęs: "Tai karves rišti, tai avis suvaryti, tai mėšlą vežti, tai kiaules pašerti - visus pagalbinius darbus mokėjau." Nespėjęs baigti 7 klasių, kuomet 1949 - 1950 m. pradėjo kurtis kolūkiai, P. Penkauskas vos 15 m. sulaukęs perėjo ten dirbti. Prisimena, kad nelengvo darbo būta: dažnai nemiegojęs lauko darbininku darbavęsis - kultivavo, akėjo, voluodavo, tačiau už darbą tuomet niekas nemokėjo. Pavargęs kolūkyje metus, mamos paragintas Povilas išėjo mokytis, įstojo į Vabalninko jaunimo vakarinę mokyklą, kur pabaigė 7 klases, po to - į Vabalninko žemės ūkio mokyklą mokytis veterinarijos jaunesniojo felčerio specialybės.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (5)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 827

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]