SkapiÅ¡kio geležinkelio stoties gyvenvietÄ—je įsikÅ«rusi NijolÄ— GreibuvienÄ— kaip žaislinis vilkutis sukasi tarp darbo mokykloje, namų ir savo pomÄ—gių. Didžiausia moters aistra - fotografija. PorÄ… nedidelių kÅ«rybos parodÄ—lių pristaÄiusi savo darbovietÄ—je fotografÄ— mÄ—gÄ—ja turi ir didesnių užmojų.
Praeityje Sibiro nuoskaudos
"Aš tokia padebesiais skrajojanti", - juokiasi apie save pasakodama keturiasdešimt septynerių metų Skapiškio vidurinės mokyklos rusų kalbos mokytoja. Ji šią mokymo įstaigą baigė pati. Čia mokėsi jos vyras, vaikai. Skapiškyje mokslus išėjo ir N. Greibuvienės tėvas.
Gal taip susiklostė aplinkybės, bet neabejotinai ir meilė gimtinei visą jos šeimą pririšo prie šio krašto. Nijolės tėvai Janina ir Bronislavas iškentė Sibiro tremtį ir, pasak dukros, buvo tikri Lietuvos patriotai.
"Mano mama gyveno Skodiniuose, netoli miÅ¡ko, ir į namus ateidavo partizanai. TodÄ—l 1948 metais ji buvo iÅ¡tremta į Irkutsko sritį. Tuo paÄiu metu į SibirÄ… ne savo noru keliavo ir mano tÄ—tis", - skaudžiÄ… Å¡eimos istorijÄ… Ä—mÄ— pasakoti N. GreibuvienÄ—.
Tie tremties metai lietuviams, pasak paÅ¡nekovÄ—s, nebuvo jau patys sunkiausi - žmonÄ—ms nebereikÄ—jo kÄ™sti didelių Å¡alÄių ir jie galÄ—jo susikurti nors Å¡iokias tokias iÅ¡gyvenimo sÄ…lygas. TaÄiau savo kraÅ¡to ilgesys visus tremtinius slÄ—gÄ— lygiai taip pat.
NijolÄ— ir Å¡iandien mielai rodo tÄ—Äio raÅ¡ytus trumpus eilÄ—raÅ¡Äius apie gimtinÄ™. O vienas ketureilių liudija ir apie gražiÄ…, tremtyje užsimezgusiÄ… paÅ¡nekovÄ—s tÄ—vų meilÄ—s istorijÄ….
Nelengva šeimos pradžia
"Jie susitiko Sibire" - taip savo tėvų skaudžią, bet kartu ir romantišką patirtį N. Greibuvienė pavadino savo kurtoje nuotraukų ir istorinės medžiagos skaitmeninėje kompozicijoje. Ją mokytoja prieš mėnesį pristatė Skapiškyje septyniasdešimtųjų tremties metinių minėjime.
Pati Nijolė gimė jau Lietuvoje. Sukūrę šeimą Sibire jos tėvai ten susilaukė pirmojo sūnaus. Pakeliui namo po motinos Janinos širdimi jau plakė antrojo N. Greibuvienės brolio gyvybė. O pati mažiausioji dukra, kaip pasakojo pašnekovė, gimė blaškantis po gimtuosius kraštus.
"Tremtis mano tėvams buvo sunki, bet ir Lietuvoje gyvenimas laukė nelengvas. Tėvo namai jau buvo užimti, todėl jauna šeima blaškėsi po giminių ir svetimų žmonių namus - niekur nebuvo vietos", - kalbėjo N. Greibuvienė.
Jos mama augino tris vaikus ir dirbo įvairius namų ruošos darbus, o tėtis buvo miškų darbininkas. Mat tais laikais tremtiniui susirasti darbą nebuvo paprasta.
Tvirtesnį pagrindÄ… po kojomis Å¡eima pajuto, kai už varganas santaupas nusipirko senÄ… sodybÄ—lÄ™ ÄŒyvų kaime. TaÄiau dÄ—l sunkios ligos Å¡eimos galva netikÄ—tai mirÄ—. Nijolei tada tebuvo septyneri.
"Mama už tÄ—vÄ… buvo net devyniolika metų jaunesnÄ—. Ir visai jauna ji tapo naÅ¡le, taÄiau kito vyro taip ir nebesusirado. "Svetimas žmogus mano vaikų neskriaus" - taip ji atsakydavo pirÅ¡liauti sumÄ…stydavusiems giminaiÄiams", - apie motinÄ… pasakojo paÅ¡nekovÄ—.
Toli neišvažiavo
Dabar N. GreibuvienÄ— su savo vyru Arvydu bei dukra Agne ir sÅ«numi Mindaugu gyvena SkapiÅ¡kio geležinkelio stoties gyvenvietÄ—je, tuose paÄiuose namuose, kuriuos prieÅ¡ daugelį metų pastatÄ— jos motina.
"Kai man suėjo dešimt metų, visas Čyvų kaimas buvo iškeldintas. Dar ir dabar apie gimtą sodybvietę liudija dideli medžiai. Retai kur pamatysi tokias nuostabias vietas", - sakė mokytoja rodydama savo darytas fotografijas iš buvusio Čyvų vienkiemio.
Nemažai nuotraukų, kuriose fotografijos mėgėja turi įamžinusi ir dabartinius namus.
"Čia gyvenu nuo trylikos. Buvau išvažiavusi mokytis į Šiaulius. Ten sukūriau savo šeimą. Bet kartu su vyru grįžome į Skapiškį. Čia gyvename tiek, kiek mūsų vyresniajai dukrai metų - 23", - apie savo šeimą kalbėjo N. Greibuvienė.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.