|
|
|
Vėrinys JIS STATÄ— KUPIÅ¡Kį
Ada DVARIONAITÄ– |
2011−07−09 |
 Namas, gatvė, miestas. Nieko nesakantys šie žodžiai, jeigu nepažįsti nė vieno žmogaus, kuris ten gyvena. Jeigu pažįsti, tada namas nebėra tik namas, gatvė tik gatvė, o miestas tik miestas. Jie tampa savi, artimi, tokie, kurių toli išvykus pasiilgstama, kur traukia sugrįžti.
Kad taip priartÄ—tų KupiÅ¡kis, reikia pažinti vienÄ… žmogų, JonÄ… Smalskį. Senbuviams kupiÅ¡kÄ—nams nereikia aiÅ¡kinti, kas jis, o jauniems, iÅ¡ kitur Äia atklydusiems, dera pasakyti: Å¡is žmogus pastatÄ— KupiÅ¡kį, jo centrÄ…, aikÅ¡tÄ™, beveik visus visuomeninius pastatus. Ir dar daug statinių rajono gyvenvietÄ—se, miesteliuose. Jis sovietmeÄiu dirbo darbų vykdytoju Darbų vykdytojo bare - buvo tokia statybos įmonÄ— KupiÅ¡kyje, Vytauto gatvÄ—s gale.
Kaip ir anuomet, taip ir dabar Jonas Smalskys gyvena savo name Maironio gatvÄ—je. Jam jau 87-eri. Toks pat tiesus, žilagalvis, aukÅ¡tas, galima jį sutikti einantį L. Stuokos-GuceviÄiaus aikÅ¡te, kuriÄ… pats statÄ—. Tiesa, jau reti tokie gatvÄ—s susitikimai. KasdienybÄ—s laiko didžioji dalis slenka namuose. VienÄ… popietÄ™ sutrumpinom bendravimu, Jonas Smalskys sutiko Å¡iek tiek prisiminimais pakeliauti po praeitį.
IÅ¡ kito galo
Apie žmogaus gyvenimÄ… derÄ—tų pasakoti pradedant nuo vaikystÄ—s. Bet kalbÄ… šįsyk pradÄ—jom atvirkÅ¡ÄiÄ….
Paties Å¡eimininko statyto namo gale - tvarkinga, Å¡varu. Taip įpratÄ™s dar nuo tada, kai atliko naÅ¡lys. Tvarkingas kiemas, tik nebÄ—ra tiek gražių gÄ—lynų, Å¡iltnamio. Prisimenu, bene prieÅ¡ tris deÅ¡imtmeÄius į gražiausių miesto sodybų sÄ…raÅ¡Ä… pretenduojanÄių namų Å¡eimininkÄ— Äia pavaiÅ¡ino įspÅ«dingo dydžio gardžiais pomidoriais...
"ReikÄ—tų jau nupjauti pievelÄ™, turiu elektrinÄ™ vejapjovÄ™. Tik nebÄ—ra sveikatos ir spartumo. AnksÄiau užtekdavo kelių valandų, o dabar dvi dienas ruoÅ¡iuosi, dar dvi dienas pjaunu... Sunku senam, sunku suvokti savo silpnumÄ…. Bet Äia geriau nei didmiestyje, esi laisvas, gali kieman iÅ¡eiti."
Garbusis pašnekovas juokauja pirmąkart pernai žiemojęs, lyg koks paukštis, ne savo namuose, o šiltai pas sūnų Vilniuje. Tam ryžosi įkalbintas savųjų, kad nebevargtų su namų krosnies kūrenimu. Be to, šaltasis metų laikas nepigiai ir atsieina, malkos brangios, pensininkui kiekvienas litas svarbus.
Kuo dabar užpildytos Jono Smalskio dienos? Buitimi, valgio ruoÅ¡imu. Reikia laiku vaistus iÅ¡gerti, jų gera Å¡Å«snis dėžutÄ—je sudÄ—ta. IÅ¡ maloniųjų užsiÄ—mimų paÅ¡nekovas vardija laikraÅ¡Äių skaitymÄ…, tarp jų ir "KupiÅ¡kÄ—nų minÄių". KitÄ… laikÄ… užima "Sudoku" kryžiažodžių sprendimas. KodÄ—l bÅ«tent jų?
"Dėl to, kad ne taip paprasta išspręsti. Smegenims jėgos juk nereikia", - sako šypsodamasis.
Už buožių užtarimą - į kalėjimą
J.Smalskys - rokiÅ¡kÄ—nas, nuo JuodupÄ—s kilÄ™s. TÄ—vai ten turÄ—jo Å«kį, apie 50 hektarų, ten praÄ—jo Jono vaikystÄ—, jaunystÄ—. Ten mokytasi RokiÅ¡kio gimnazijoje, beje, kartu su Petru GriÅ¡keviÄiumi, sovietmeÄio laikų LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Ar Å¡i jaunystÄ—s pažintis bent kiek padÄ—jo J. Smalskiui palengvinti gyvenimÄ…?
"Partijos nariu nebuvau, niekas ir nekalbino. Visada turÄ—jau žymÄ™, buvau teistas. Jeigu ne treji metai, praleisti kalÄ—jime, galÄ—Äiau vadintis baltarankiu, mat vis su popieriais dirbau... Vienerius metus kalÄ—jau Panevėžyje, dvejus metus praleidau Rusijoje, ekspedicijoje darydamas gręžinius. Buvo tada vykdomas toks valdžios projektas sujungti kanalu BaltÄ…jÄ… jÅ«rÄ… su JuodÄ…ja, tuo tikslu buvo daromi gręžiniai. Kad darbai nekainuotų, paskelbÄ— kaliniams, kurie nori vykti ten savanoriais, esÄ…, bus sutrumpintas bausmÄ—s laikas. Apgavo, kaip anų laikų valdžiai bÅ«dinga, atpyliau visus skirtus metus", - be nuoskaudos dabar tolimÄ… pokario metų praeitį prisimena J.Smalskys.
Beje, jis pripažįsta niekada neatviravÄ™s apie šį savo gyvenimo tarpsnį. IÅ¡ to sovietmeÄiu bÅ«tų buvÄ™ tik naujų problemų. O pasikeitus laikams, dar labiau dingsties tam nebuvÄ™, nes nieko jau nepakeisi.
"Po karo sovietų valdžia neturÄ—jo prasilavinusių žmonių, partkomuose ir vykdomuosiuose komitetuose dirbo beraÅ¡Äiai. AÅ¡, baigÄ™s gimnazijÄ…, taigi mane priÄ—mÄ— RokiÅ¡kyje dirbti finansų skyriuje. Paskui atsiuntÄ— į KupiÅ¡kį. TurÄ—davom apskaiÄiuoti mokesÄius Å«kininkams pagal turimÄ… žemÄ™, gyvulių skaiÄių. Valdžia nusavindavo žemÄ™, palikdama Å«kininkams tik iki 30 hektarų. Taigi taip nutiko, kad tų Å«kininkų, turinÄių iki 30 ha, pradÄ—jo daugÄ—ti, o stambesniųjų buožių sumažėjo. Valdžia įžvelgÄ—, kad aÅ¡ klastoju duomenis, apskaiÄiuoju mažesnius mokesÄius. AreÅ¡tavo mane, per daug nesigilindami, kas kaltas. Apkaltino, kad užtariu buožes. Planavo KupiÅ¡kyje surengti parodomÄ…jį posÄ—dį buožių užtarÄ—jui, bet vÄ—liau, kai atvykÄ™s prokuroras iÅ¡ Vilniaus peržiÅ«rÄ—jo bylos medžiagÄ… ir pamatÄ—, kad nusikaltimo įrodymų nÄ—ra jokių, apsiribota buvo uždaru posÄ—džiu. Man netgi neleido kalbÄ—ti. Kaltintojas siÅ«lÄ— 10 metų kalÄ—jimo, paskyrÄ— trejus. RaÅ¡iau kasacinį skundÄ…, tuometis finansų ministras Drobnys bandÄ— mane užtarti, bet jau buvo per vÄ—lu. Kur bÅ«davo įmaiÅ¡yta bent kiek politikos, beviltiÅ¡ka anuomet buvo ieÅ¡koti tiesos", - dÄ—liojo garbusis Jonas prisiminimų nuotrupas.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
