|
|
|
Vėrinys GAMTOS KÅ«PÄ—JIMO IR DIEVO PALAIMINTAS VARDAS
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2011−06−25 |
 Per paÄiÄ… vasaros saulÄ—grįžą, kai mÅ«sų kraÅ¡te bÅ«na ilgiausia diena ir trumpiausia naktis, iÅ¡ birželio 23-osios į 24 Ä…jÄ…, Å¡venÄiamos JoninÄ—s. Nuo 2003 m. Å¡i Å¡ventÄ— paskelbta nedarbo diena. PagonybÄ—s laikais Lietuvoje Å¡iuo metu buvo Å¡venÄiamos Rasos. Po krikÅ¡to Å¡i Å¡ventÄ— susieta su Å¡v. Jono krikÅ¡tytojo gimimo diena.
Jono, Janinos, Joanos vardai yra hebrajiškos, senovės žydų, kilmės ir reiškia - Dievo (Jahvės) išklausytas, palaimintas.
Joninių išvakarėse pakalbinome kelis vienos šeimos varduvininkus.
Vardadienį per Jonines Å¡venÄia aukÅ¡tupÄ—nietÄ— Janina PekarskienÄ—, KupiÅ¡kyje įsikÅ«rÄ™s jos sÅ«nus Jonas ir anÅ«kÄ— Joana (nors pastarojo vardo dienas kalendoriuje radau visai kitas - aut. past.).
Giminės tradicijų tąsa
J. Pekarskienė papasakojo, kad jai mama norėjo duoti Verutės vardą, bet krikšto tėvui patiko Janinos vardas, tai ir pakrikštiję ją tuo vardu. Tokiam krikšto tėvo sprendimui pritarė ir kunigėlis - jos senelio brolis. Tais laikais Janina buvęs gana retas ir gražus vardas. Paskui ir mama apsiprato, kad šiuo vardu dukra buvo pakrikštyta.
Pasiteiravus, kodÄ—l savo sÅ«nui davusi Jono vardÄ…, J. PekarskienÄ— papasakojo labai liÅ«dnÄ… savo vaikystÄ—s įvykį. Ji turÄ—jusi broliukÄ… JonukÄ…, kuris mirÄ— nuo plauÄių uždegimo dar nesulaukÄ™s nÄ— metukų. Tuomet ji sau davusi žodį, jei užaugusi susilauks sÅ«nelio, tai jį bÅ«tinai pavadins tuo vardu broliukui atminti. Taip ir padariusi. Be to, Jono vardÄ… turÄ—jo ir Janinos uoÅ¡vis. Tad buvo pratÄ™sta ir Pekarskų giminÄ—s Å¡io vardo tradicija.
JoninÄ—s tremtyje ir gimtinÄ—je
Kalbai pakrypus apie Joninių tradicijas, moteris papasakojo, kad gražiausi jos jaunystÄ—s metai prabÄ—go Sibiro tremtyje. IÅ¡ SubaÄiaus geležinkelio stoties 1948 m. į Krasnojarsko kraÅ¡to Mansko rajonÄ… buvo iÅ¡vežta visa jos tÄ—vų, Medžių, penkių asmenų Å¡eima. Tarp tremtinių jie atsidÅ«rÄ— kaip stambÅ«s Å«kininkai, turÄ—jÄ™ 33 ha žemÄ—s. Tad ir Jonines Å¡vÄ™sti teko ne kartÄ… jau ten su vietiniais gyventojais. "Rusai turi paprotį per Å¡iÄ… Å¡ventÄ™ visus lieti vandeniu ir Å¡aukti: "Ivan Kupala, liej komu papala" ("Ivanai Kupala, liek visur"). Atmenu, kai per vienas Jonines važiavau į artimiausiÄ… miestÄ… fotografuotis pasui ir mÅ«sų sunkvežimį užpuolÄ— su kibirais vandens pulkas kaimo jaunimo. Net pravirkau praÅ¡ydama, kad nelietų ant manÄ™s, nes kokia gi iÅ¡eisiu nuotraukoje.
BÅ«davo ir gÄ—lių vainikai upe leidžiami, ir gÄ—lÄ—mis, jų puokÅ¡tÄ—mis apsimÄ—tymai, ir paparÄio žiedo ieÅ¡koma. Ten pilni laukai pinavijų ir kitokių žolynų vidurvasarį sužydÄ—davo. Labai graži gamta. BÄ—da, kad žiemos ypaÄ Å¡altos", - dalijosi prisiminimais paÅ¡nekovÄ—.
J. Pekarskienė Sibire ir su savo būsimu vyru Boleslovu, kilusiu nuo Debeikių, susipažino. Jo tėvų šeima taip pat buvo ištremta ten. Tremtyje ir vestuves atšoko. Į Lietuvą grįžo 1960 m. prieš pat gimstant jų sūnui Jonui.
"AnksÄiau žmonÄ—s labiau Å¡vÄ™sdavo vardines nei gimtadienius. Ant varduvininko durų bÅ«davo prikalamas žolynų vainikas. Kai ryte tokiÄ… dovanÄ… žmogus rasdavo ant savo durų, tai turÄ—jo atsidÄ—kodamas pavaiÅ¡inti kaimynus. Jonai visais laikais labiau bÅ«davo pagerbiami nei Janinos. AukÅ¡tupÄ—nuose aÅ¡ su artimiausia savo kaimyne, bendravarde, ta proga susitikdavau ir abi pasiplepÄ—damos kukliai atÅ¡vÄ™sdavome savo vardines. Janinos vardu esu patenkinta. Mano bendraamžių nemažai juo pavadinta. Kad mus, kaimynes, pažįstami atskirtų, tai vienÄ… vadino Janute, o kitÄ… - JanutÄ—le", - pasakojo paÅ¡nekovÄ—.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
