Apie Broniø Dûdà pirmà kartà iðgirdau 2006 m. konferencijoje, kurià organizavo Panevëþio kraðtotyros muziejus. Prabëgo penkeri metai, bet daugiau nieko neteko skaityti, todël prireikë susitikti ir pasikalbëti su pirmàja Broniaus þmona Genovaite, su jo dukra ið antros santuokos Rimute ir perversti daug to meto respublikinës spaudos, kad iðeitø ðis ðeðtasis pasakojimas apie Kupiðkio kraðto fotografus.
Du periodai
"Bronius pradëjo fotografuoti nuo pirmos dienos, kai mes susituokëme 1946 m. Koká fotoaparatà turëjo, dabar neprisimenu. Mëgo labai gimines fotografuoti. Karo metais buvo perëjæs visà frontà per Lenkijà, Èekoslovakijà, iki pat Vokietijos buvo nuþygiavæs. Kai susipaþinome, dar vilkëjo kareiviðkais drabuþiais., Mums susituokus teko daþnai kaitalioti gyvenamàjà vietà, nes Broniaus broliai Petras ir Algirdas partizanavo. Teko gyventi Kupiðkyje, vëliau Panevëþyje, kol apie 1949 m. iðvaþiavome á Vilniø. Apsigyvenome Þvëryne pas þinomà tautosakos rinkëjà ir fotografijos mëgëjà Jurgá Dovydaitá. Bronius didþiulëje Dovydaièio bibliotekoje rado knygà ,,Fotografuoti gali kiekvienas'', kurià pradëjo studijuoti ir greitai fotografijos paslaptys jam tapo suprantamos. Bronius dienà dirbdavo valdiðkà darbà, o vakare parëjæs tuoj imdavosi fotografijø darymo. Vonia visà laikà bûdavo uþimta, net ðeimininkai negalëdavo uþeiti. Jei Broniui nepatikdavo ar netenkindavo nuotraukø kokybë, tekdavo rytais visà kibirà iðneðti sugadintø fotografijø. Tekdavo ir man nuotraukas daryti, viskà kà reikëdavo padëdavau. Prisimenu vienà liûdnà istorijà, kai Bronius nusipirko brangø aparatà ,,Kijev'' ir nuvaþiavome á pajûrá. Að su drauge nusprendþiau nukakti iki Nidos, o Bronius pasiliko Palangoje, nuëjo maudytis prie jûros.
Nusirengë, piniginæ ir fotoaparatà sudëjo á ðvarkà ir nuëjo paplaukioti. Kai griþo po maudyniø, tai nei piniginës, nei aparato neberado. Labai iðgyveno dël ðio ávykio, vis gailëjosi, kad nepapraðë þmoniø paþiûrëti jo ðvarko.
Bronius buvo labai emocionalus þmogus, bûdavo einame savaitgaliais pasivaikðèioti, o jis vis akimis gaudo ádomius objektus ir puola fotografuoti. Fotoaparatà visuomet su savim neðiodavosi. Sakydavo: "Að palauksiu, kol debesëlis atsiras". Ir galëdavo visà dienà laukti to debesëlio. Arba sakydavo: "Nueisime á spektaklá po Naujø metø, nes dabar reikia fotografuoti." Kiek tø metø praëjo - nesuskaièiuosi."
Ant daugelio nuotraukø Dûda pieðtuku uþraðydavo fotografavimo vietà ir datà. Seniausia datuota nuotrauka yra 1953 m. O ant iðleisto atviruko, kur yra pavaizduota Vilniaus Katedra, kitoje jo pusëje mëlynu raðalu uþraðyta: ,,Savo pirmàjá atvirukà skiriu mylimai þmonai Genovaitei. Bronius 1956. X. 5.'' Mëgo fotografuoti gamtà ir architektûrà. Tai atspindi 1957 m. ir 1958 m. þurnale ,,Tarybinë moteris'' iðspausdintos nuotraukos. Fotografuodamas þmones, tai daþniausiai bûdavo giminaièiai, Dûda sugebëjo perteikti to laikotarpio nuotaikà, tai atsiskleidþia fotografijose ,,Susitikimas'' ir ,,Jaunimo sode''. Visa tai rodo jo aukðtà fotografavimo lygá.
Nuo 1965 m. rugsëjo mënesio Dûda pradëjo nuotraukas spausdinti laikraðtyje “Sportas”'. Kartais numeryje bûdavo iðspausdinamos net ðeðios jo darytos nuotraukos. Pagal Broniaus fotografijas galima bûtø atkurti Lietuvos sporto istorijà. Mëgo fotografuoti futbolà, krepðiná. Yra padaræs mûsø legendiniø boksininkø Algirdo Ðoèiko, Rièardo Tamulio, Juozo Jucevièiaus, Dano Pozniako, krepðininko Modesto Paulausko portretø. Uþfiksavæs pirmas Lietuvoje tarptautiniø regbio varþybø akimirkas. 1967 m. þurnalo ,,Sportas'' fotokonkurse uþ raitelio nuotraukà ,,Per vandens kliûtá'' laimëjo treèià vietà, nors konkurencija buvo didelë, dalyvavo geriausi respublikos sporto fotografai. Dûdos objektyvas uþfiksavo ávairiausiø sportiniø varþybø ádomius momentus. Manau, kad tai yra unikali kolekcija, kuri galëtø suþavëti ne tik sporto, bet ir fotografijos mëgëjus.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.