Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vėrinys

GYVENIMAS, NEUÞFIKSUOTAS NUOTRAUKOSE

Vilija MORKÛNAITË

2011−06−18 0

Ðëtoniðkai kryptinga sovietinës ideologijos strategija turëjo suveikti ðimtu procentø ir be nuostoliø: ypaè pavojingus sistemai Lietuvos valstybës pilieèius (valstybës pareigûnus, aukðto rango karininkus) sunaikinti ið karto, galimai pavojingus (ûkininkus, inteligentus, dvasiðkius) ‚iðrauti" ið gimtojo kraðto, kultûrinës, kalbinës aplinkos ir "tëkðti" á tolimojo Sibiro ledynus ir speigà, kad suðaltø, mirtø ið bado arba prisitaikytø ir susitaikytø.

Istoriografijoje minimas skaièius - ketvirtis milijono iðtremtø mûsø ðalies pilieèiø. Koká skaièiø beávardytume, jis visuomet bus apytikslis. Vargu, ar iðliko visi tremtiniø sàraðai, vargu, ar jie patys visus likimo brolius ir seseris beprisimena/prisiminë. O kur dar didelë dalis prarastø Lietuvos vaikø- naðlaièiø tremtiniø. Daugiavaikës ðeimos, negalëdamos tremtyje iðmaitinti savo vaikø, bëgdavo á Lietuvà. Èia jø laukdavo specialûs tremtiniø gaudymo bûriai. Sugaudytus tëvus daþniausiai ákalindavo penkeriems metams, o vaikus gràþindavo á trëmimo vietà. Jei pabëgusiø á Lietuvà ir vël á Sibirà gràþintø vaikø nepriglausdavo tremtiniø ðeimos, maþieji tremtiniai patekdavo á vaikø globos namus. Atsidûræ ávairiuose vaikø globos namuose, jie uþaugdavo kaip svetimos ðalies pilieèiai, taip nieko ir nesuþinojæ apie savo tikràjà tapatybæ.

Ðiemet minime masiniø trëmimø pradþios 1941m. birþelio 14 d. 70-tá. Aèiû Dievui, Kupiðkyje dar gyvena keturi tos tolimos istorijos liudininkai: Julius Skemundris, Nijolë Baltuðienë, Aldona Matulevièienë ir Vaclovas Ðulma. Tiesa, tà ásimintinà dienà prieð septyniasdeðimt metø, Vaclovas gyveno ne Kupiðkyje, bet savo gimtinëje Lygumose, Pakruojo rajone. Ðiandien gerbiamà V. Ðulmà paþástame kaip aktyvø Ðauliø sàjungos nará. Atkûrus Lietuvos Nepriklausomybæ, jis rûpinosi tautininkø partijos atkûrimu mûsø rajone, aktyviai dalyvavo politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos veikloje, kurá laikà buvo ðios organizacijos vadovas mûsø rajone. Galop iðsipildë Vaclovo svajonë godota nuo pat vaikystës - tapti ðauliu.
Su V. Ðulma susitikome pasikalbëti ir prisiminti jo asmeninæ tragiðkà istorijà, prasidëjusià 1941m. birþelio 11 d. Lygumø miestelyje.

Vaikystës svajonës ir lëktuvas rugiø lauke

Vaclovo tëvai Emilija Mieþytë ið Meðkuièiø kaimo ir Juozas Ðulma ið Ðulmiðkiø kaimo susilaukë septyniø vaikø: keturiø dukterø ir trijø sûnø. Vaclovas - pats jauniausias. Nors gimë rugsëjo 28 d., metrikuose áraðyta sausio 2 d., mat, kol buvo labai ðlapia ir paþliugæ keliai, niekas nesiskubino su krikðtynom.
Vaclovo tëvas buvo turtingas þmogus. Nusipirkæs buvusio Dvariðkiø dvaro centrà, valdë 80 ha þemës ir kita tiek miðko, jam priklausë malûnas, lentpjûvë. Þinia, be samdomos darbo jëgos tokiø valdø neapþiûrësi, taigi, jø ûkyje buvo ir pusininkø ir nuomininkø.
Neþinia, kada Vaclovas ëmë ásivaizduoti save su praðmatnia ðaulio uniforma. Galbût, tada, kai jø namuose ëmë lankytis Lietuvos kariuomenës karininkas Milevièius, uþ kurio iðtekëjo sesuo Emilija, ar policininkas Jonas Petraitis, tapæs sesers Adolfinos vyru.
Ne tik Vaclovui, bet ir visiems Lygumø gyventojams ásiminë aviacijos karininko Milevièiaus skrydþiai virð jø kaimo ir kartais ne visai vykæ nusileidimai kaimyno rugiø lauke.

Tremtinys

Taigi, gyvenimas tekëjo áprasta vaga iki labai konkretaus momento: 1941 m. birþelio 11 dienos, 4 valandos ryto. Beldimas á duris, visi sukelti ant kojø ir raginimas ruoðtis á kelionæ. Vaclovo tëvas buvo áspëtas, kad ateis jø "imti", tai spëjo pasislëpti. Uolûs tarybø valdþios ásakymø vykdytojai namuose rado tik motinà Emilijà Ðulmienæ ir jauniausius vaikus: Lionæ ir Vaclovà. Naivûs kaimo vyrai tikëjo, kad vienø ðeimø neveð. Deja…
Drauge su Ðulmomis á Staèiûnø geleþinkelio stotá buvo nugabenta ir to paties Lygumø miestelio Juozapaièio ðeima. Vietos ðauliai planavo naktá "nuimti" sargybà ir þmones iðvaduoti, bet tas pats Juozapaitis juos paprotino, kad neverta rizikuoti þmoniø gyvybëmis, nes kur gi tu pabëgsi su pulku maþameèiø vaikø. Jo paties ðeimoje penki maþyliai ir jauniausiam vos per pusæ metukø.

Vaclovo sesuo Adelë Morkûnienë, tàsyk dirbusi Kaune, karo ligoninëje sesele, suþinojusi apie trëmimus, bëgo saviðkiø perspëti, bet pavëlavo.
Ir prasidëjo didþioji Vaclovo Ðulmos kelionë: ið Staèiûnø á Ðiaulius, po to á Naujàjà Vilnià. Èia vyrus atskyrë nuo ðeimø ir susodino á atskirus vagonus. Juozapaitis (já Vaclovo biografijoje sutiksime dar ne kartà), mokëjæs rusiðkai, kaþkaip iðsipraðë ir su ðeima vaþiavo kartu.
"Su mumis drauge vaþiavo ir þymaus valstybës veikëjo, ðvietimo ministro, taip pat buvusio valstybës kontrolieriaus ir Seimo pirmininko Konstantino Ðakenio þmona Stanislava Giedraitytë - Ðakenienë, gydytoja, pirmoji Lietuvoje moteris chirurgë. Pats Konstantinas Ðakenis buvo kalintas Reðotø, Taiðeto, Kansko lageriuose, vëliau iðtremtas á Krasnojarsko kraðtà.

Galø gale pasiekëm Novosibirskà. Ið èia barþomis ir laiveliais Obës upe per Kalpaðovo, Podvodnoje, Svetloje Zelionoje pasiekëm galutiná savo tremties taðkà - Nyþniaja Muchovaja kaimà.
Iðlipom tuðèiom rankom, nes pasiimti neleido nieko, net ðaukðto. Atëjus þiemai, neturëjome nei kuo apsivilkt, nei kuo apsiaut. Nors miðkas èia pat, bet plikom rankom pagalio nenusilauði. Neturëjom pinigø në degtukams nusipirkt. Metus dirbi, dirbi, o metø gale pasako, kad nieko neuþdirbai, viskà pravalgei. O maistas koks. Krenta gyvulys, tai ið tos dvëselienos "ukrainietiðkus barðèius" verda ir mus maitina. Bet ne kà geriau ir vietiniai valgë”, - dalijosi prisiminimais Vaclovas.

Naðlaitis

“Po dvejø metø, geguþës mënesá, mirë mano mama, netrukus ir sesuo Lionë. Man buvo ðeðiolika metø, kai likau visiðkai vienas. Tuomet vietinio ûkio pirmininkas ëmë ruoðt dokumentus á Kalpaðovo vaikø namus. Tai að pirmininkui uþsiminiau, kad mano mama sakë, jei jai kas atsitiks, kad ieðkotume Juozapaièio, kad mus, naðlaièius, priglaustø. Kur tas Juozapaitis gyveno, neþinojau, bet pats pirmininkas prisiminë, kad jo kaime, esanèiame uþ 50 km, gyvena kaþkoks Juozapaitis. Gal tas? Tuomet pirmininkas uþsiminë, kad po sekmadienio á tà kaimà vaþiuos, susiras Juozapaitá ir paklaus, ar ðis sutinka mane priimt. Gráþæs pasakë, kad sutinka, vadinasi, galiu keliaut. O gruodþio mënuo, netoli Naujieji metai, speigas, sniegas. Kaip tuos 50 km áveikt? Ir vël pirmininkas patarë, kad netrukus á MTS'à (techinës prieþiûros stotá) vaþiuos traktoriai remontui, tai galësiu 35km su jais pavaþiuot. Tie traktoriai vikðriniai, ðliauþia vëþlio þingsniu, o nieko ðiltesnio apsirengt neturiu. Tai geri þmonës padëjo: viena moteriðkë "fufaikà", kita "veilokus" davë… tai taip susiruoðiau ir iðvaþiavau.

Plaèiau skaitykite "Kupiðkënø mintyse"