Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

GERA BūTI ARTI. PRIE SAVųJų IR PRIE PAT PYVESOS

Ada DVARIONAITÄ–

2011−06−11

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Žvyrkelis leidžiasi nuokalnėn, tiltu per upelį, per lauką, link sodybos, pasislėpusios tarp didžiulių medžių. Ilgo žmonių gyvenimo čia būta ir dabar esama, tai iš karto matyti. Tai Ratautiškis Alizavos seniūnijoje, čia gyvena Januškevičiai, Gediminas ir Bronislava, jųdviejų dukra ir sūnus.
Gediminui Januškevičiui jau 91 - eri. Ūkininkauja, turi per 60 ha nuosavos žemės, šiek tiek miško. Ir Ratautiškio vienkiemį, savo gimtinę su šimtamečiais medžiais, tėvų sodintu sodu, vaikystėje išbėgiotomis pievomis. "Niekur nėra taip gera, kaip gimtinėje, savo vaikystės namuose", - sako didelės sodybos šeimininkas.


Amžiumi gerokai jaunesnė jo moteris, Bronislava Januškevičienė, pagal kilmę irgi aukštaitė, pritaria savajam. Per keturiasdešimt metų išgyvenusi Kaune, šeima pasiryžo kraustytis kaiman. G. Januškevičius labai norėjo atsipirkti iš buvusių savininkų kadaise savo tėvų parduotą sodybą čia, prie Pyvesos upės. Dabar nė vienas iš Januškevičių didmiesčio nepasigenda. Beveik dvidešimtį metų čia gyvena ir sako laimingi esą. Kraustėsi čia iš miesto ir dėl savo vaikų, jie neįgalūs. Savoje sodyboje drauge visiems ramiau, valgo natūralų, sveiką maistą, ką patys užsiauginę, kasdien visi tupinėja apie savo darbus. Sako, net ir senos ligos kažkur išgaravo...

Aktyvi visų kasdienybė Ratautiškyje kaip ant delno. Šeimininkas saulėkaitoje su kauptuku mūsų viešnagės dieną krutėjo braškių lysvėse. Vis pajuokaudamas, kad moteriškės nepuola šio darbo dirbti, sakančios, pasisodinai, tai ir ravėk. Pačios šmirinėja apie daržus, apie gyvulius, buities ruošą.

Didelės sodybos ruoša - tai sau auginamos daržovės, senas sodas, lauko želdiniai ir gėlių darželiai. Ir už ūkinių pastatų, pievoje, trys melžiamos ožkos su išdykusiu ožkiuku. Visa šeimyna geria jų pieną, slegia sūrius. Sako, kad nuo tokio maisto visi jaučiasi sveiki ir energingi.

Didelio ūkio nemažai hektarų, kaip su žemės darbais Januškevičiai tvarkosi? Sumaniai, pagal išgales, išnuomojo žemę Daukučių žemės ūkio bendrovei, toji užsėja plotus rapsais, žiemkenčiais ir vasarojumi. Patiems ūkyje darbuotis jau nebėra sveikatos. Ankstesniais metais yra auginę pushektarį krienų, bet tam reikėjo daug rankų darbo, metė tokį sumanymą. Ūkininkavimo įvairovei trukdo ir apribojimai, sodyba ir ūkio žemės įeina į Prūsagalės geomorfologinio draustinio teritoriją.

Pačiam šeimininkui užtenka rūpesčių ir be žemės darbų. Viena iš didžiausių bėdų - prastas susisiekimas. Sodyba yra saloje, lanku apjuosta Pyvesos upės, nėra čia patogaus kelio. Šeimininkas prieš kelerius metus susiremontavo tiltelį per upę, bet jis per menkas važiuoti su šiuolaikine žemės ūkio technika. Bendrovės mašinos priverstos daryti apie 6 kilometrų lankstą per Alizavą, kad patektų iš vieno pasėlių lauko į kitą. Gal ši problema būtų išspręsta ir seniau, jeigu kelio reikėtų ir kitoms kaimo gyventojų sodyboms, bet čia likęs tik šis vienkiemis.

Žiemą Ratautiškį užpuola kiti kaimui būdingi rūpesčiai. Sniegas ir pusnys visiškai nuo pasaulio žmones atskiria. Autobusų maršrutų labai išretinta, nebėra su kuo nuvažiuoti miestan apsipirkti, tenka prorečiais samdytis, kas miestan nuvežtų ir apsipirkus parvežtų. Ir dėl elektros vis būdavo bėdų, nutrūkdavo tiekimas, silpna srovė. Dabar jau energetikai linijas rekonstruoja, bus geriau ir patogiau.

Kaip sako B. Januškevičienė, savarankiškas gyvenimas kaime turi savo kainą ir tenka ją sumokėti. Tačiau yra svarbiausi dalykai, didesnės vertybės: savas kiemas, sava žemė, kur esi šeimininkas. Netgi kaimo ir giminės kapinaitės netoliese yra, kurias šeima prižiūri. Ten palaidoti G. Januškevičiaus tėvai, broliai, svainis. Ten dažną dieną visa šeimyna traukia paravėti, patvarkyti kapelių.

Ir dar viena šių namų ir žmonių įdomybė bei retenybė masina pakalbinti sodybos šeimininką.
Dažno sodiečio namus nuo seno puošia ir saugo šventi paveikslai. Šiuose namuose juos piešė pats šeimininkas. Jų yra beveik visuose erdvios trobos kambariuose. Iš kur šis gebėjimas?

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 088 977

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]