Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vėrinys

TYLENIS Iš KIKONIų KAIMO ARBA MIšKO IR SMėLIO FOTOGRAFAS

Valys STABURAS

2011−05−21 0

Balandžio mėnesį pasirodė knygynuose išsami monografija - JONAS KALVELIS. Ją išleido VšI Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondas. Sudarytojas - Stanislovas Žvirgždas. J. Kalveliui esant gyvam apie jo kūrybą buvo išleisti du nestori katalogai. Kritikų nuomone, tai vienas iš geriausių Lietuvos fotografijos peizažų meistrų. Jono darbai yra saugomi Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje, Niujorko tarptautiniame fotografijos centre, Lietuvos dailės muziejuje, Šiaulių fotografijos muziejuje, Bjevro (Belgija) fotografijos muziejuje. Monografijoje panaudotos nuotraukos iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos fondų.

Jonas Kalvelis gimė 1925 m. Kupiškio rajone Kikonių kaime, čia baigė pradinę mokyklą. 1938-1944 m. įsigyja fotoaparatus "Exakta", "Zorkij" ir pradeda, kaip visi, nuo gamtos vaizdelių ir savo šeimynos fotografavimo. 1965 m. dalyvavo fotoparodoje "Mūsų gamta", kur jo darbai buvo pastebėti, ir Jonas pakviestas įstoti į Kauno fotoklubą. Kauno fotoklubas tuo metu buvo kaip respublikos fotografijos Meka, nes į jį rinkosi visi geriausi fotomenininkai. Kalvelis fotoklube buvo daugiau stebėtojas, negu dalyvis, nerodydavo savo darbų, nedalyvaudavo nuotraukų aptarimuose. Tiesa, Jonas surengė savo personalinę parodą kino teatre "Santaka", bet ji, žinovų vertinimu, buvo nuobodoka. Fotoklube vyravo įvairių fotografijos technologijų eksperimentai, o kai vieną dieną Kalvelis atnešė ciklo "Miškas" keturis darbus, atliktus soliarizacijos metodu, visiems fotoklubiečiams tai sukėlė bombos sprogimo efektą. Nuo jo fotografavimo pradžios buvo praėję daugiau kaip 20 metų ir - atrastas savas fotografavimo stilius. 1970 metais Jonas priimamas į Lietuvos fotografijos draugiją. Įsigyta plačiajuostė fotoaparatūra "Pentacon six" ir "Saliut".

1973 m. J. Kalvelis atvažiavo į pirmąjį Nidos fotografų seminarą ir pradėjo naują fotografijų ciklą "Kopos". Tarp kitko, prieš karą mūsų kraštietis Petras Babickas daug fotografavo Nidos gamtą. Jonas galėdavo po 4-6 valandas išstovėti vienoje kopos vietoje, kol sulaukdavo jam reikalingo apšvietimo: "Aš jaučiu, kuris kadras tikrasis, ir šitas žinojimas yra vienintelis mano darbo principas."
1976 metais J. Kalveliui suteiktas TarptautinÄ—s meninÄ—s fotografijos federacijos (FIAP) menininko fotografo (AFIAP) garbÄ—s vardas.

Jeigu ciklas ,,Miškas' (1968-1984) sukurtas panaudojant specialias fotografijos apdirbimo technologijas, išryškinant detales, sukuriant grafišką stilių, tai ciklą ,,Kopos' (1973-1985) kūrė be jokių techninių efektų, remdamasis natūralia fotografijos prigimtimi, sutelkdamas dėmesį į apšvietimą ir specifinį savo kadro matymą.
Jonas pirmasis Lietuvoje pradėjo spausdinti nuotraukas su baltu, juodu ir pilku pasportu, o nuo pasporto atskirdavo įvairaus storio rėmeliais.

Nors buvo baigęs Kauno žemės ūkio technikumą, turėjo miškininko specialybę, J. Kalvelis daugiau kaip 30 metų dirbo Kauno vandens ūkio projektavimo institute, iš pradžių - fotografu, o vėliau tapo fotolaboratorijos vedėju. Domėdamasis įvairia fototechnika ir literatūra, daug laiko praleisdamas laboratorijoje, Jonas pasiekė "aukščiausią pilotažą", net dabartiniai laborantai, turėdami jo negatyvus, negalėtų prilygti Kalvelio atspausdintiems originalams. Kartais Jonas kelias valandas spausdindavo vieną darbą, kol pasiekdavo norimą rezultatą.
Apie Jono nekalbumą sklando legendos. Prisimena Nacionalinės premijos laureatas S. Žvirgždas: "Kai galerijoje buvo švenčiamas Kalvelio 50-metis, tuometinis fotografų vadas Antanas Sutkus pasakė, kad dabar kalbą sakys J. Kalvelis, tai Jonas ir tarė: "Taip" ir tuo kalbos pasibaigė. O švenčiant jo 60-metį, jubiliatas pasakė: "Tegyvuoja Jonas Kalvelis." Šio straipsnio autorius prisimena vieną susitikimą su Kauno fotografais. Kai po visų pasisakymų, aptarimų buvo paprašyta pasisakyti Joną Kalvelį, fotografai gal porą minučių plojo, kai Jonas nusišypsojo ir pasakė: "Ačiū."
1987 m. Jonas Kalvelis mirė Kaune, palaidotas Kupiškyje.