Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vėrinys

REGÄ—JIMO NEGALIA NETEMDO Å¡IRDIES Å¡VIESOS

Jurgita ŽIUKAITĖ

2004−08−21 0

Vieną šiltą vasaros pavakarę užsukau į šalia Jurgiškio ežero įsikūrusį Starkonių kaimą. Iš aplinkinių kaimų gyventojų buvau girdėjusi, jog čia jau daugelį metų gyvena regėjimo negalios paženklinta Aldona Bernatonytė. Dėmesį patraukė tvarkinga sodyba, išpuoselėtas kiemas, gaivų aromatą skleidžiantis įvairiaspalvėmis gėlėmis pražydęs darželis namo pašonėje.
Akti pradėjo vaikystėje Iš už uždarų durų dainos posmais vingiavęs balsas, man pasibeldus, maloniai pakvietė į vidų. Aldona sako ir anksčiau mėgusi dainuoti, dainą dažnai užtraukdavusi ir su “Kupiškėnų vestuvių” moterimis. „Dabar gal styga tik viena beliko, balsas gergždžia“, – juokavo pašnekovė, pasidžiaugusi kartais apsilankančiu, labai gražiai dainuojančiu buvusiu kaimynu Petru Žilinsku, dabar gyvenančiu Byčiuose, su kuriuo ji mėgstanti užtraukti skambią dainą.
Nuščiūvu sužinojusi, kad daugiau kaip dvidešimt metų A. Bernatonytė gyvena visiškame tamsos pasaulyje: nemato patekančios saulės, negali gėrėtis po langais galveles į vaiskų dangų keliančiais gėlynais. Dviejų metukų Aldona susirgo odos liga, kuri palietė ir akis. „Tėvelio Andriaus sesuo vežė į Kauną pas akių gydytojus, bet turbūt pavėluotai – regėjimas laikui bėgant vis prastėjo. Jį galutinai sugadinti padėjo ir mano užsispyręs charakteris – išsivysčiusi glaukoma neleido dirbti pasilenkusiai, o aš ir ravėjau, ir šienavau, javus tvarkiau,“ – pasakojo Aldona. 1953 m. kaimyno padedama starkonietė nuvyko į Odesą, Filatovo institutą. Ilgai laukusi savo eilės pas okulistus, jų prižiūrima ji čia praleido keturis mėnesius ir grįžo namo su viltimi po metų operuoti vieną akį. Gydytojai suteikė 17 proc. tikimybę išsaugoti regėjimo dovaną. Kitąmet Aldonai į Odesą nuvažiuoti padėjo buvusi starkonietė Nijolė Strolaitė. Tačiau kelionė buvusi nesėkminga – akies operuoti gydytojai neleido.