|
|
|
Vėrinys TÄ—Vų PALIKIMAS - KNYGOMS APIE GIMTINÄ™
Nida Å ULCIENÄ– |
2011−05−07 |
 Kiekvienas žmogus turi gyvenimo tikslą, svajones, siekius. Vieni jas įvertina materialiais dalykais, kurdami savo gerbūvį, kiti pirmenybę atiduoda dvasiniams.
Prieš savaitę Kupiškio viešosios bibliotekos parodų salėje vykęs Tautvilio Užos knygos pristatymas "Iš širdies - viešintiškiai" dar kartą paliudijo, kad ir šiuo metu, kai dvasinės vertybės vis labiau stumiamos į kampą, dar yra žmonių, kuriems ne tas pats, ką apie mus galvos ateities kartos.
Mama - kupiškėnė
"Iki 1954 metų gegužės mÄ—nesio VieÅ¡intų valsÄius priklausÄ— KupiÅ¡kio rajonui. Aplinkinių kaimų jaunimas važiuodavo mokytis į VieÅ¡intų vidurinÄ™ mokyklÄ…. Abu rajonus jungÄ— ir Å imonių giria. Knygos autoriaus motina Emilija BaronaitÄ—, kilusi iÅ¡ GriauželiÅ¡kių kaimo, nutekÄ—jo į netolimÄ… LaiÄių kaimÄ… VieÅ¡intų valsÄiuje. Ji savo vaikams perdavÄ— kupiÅ¡kÄ—niÅ¡kÄ… tarmÄ™, įskiepijo meilÄ™ artimui, Å¡eimos darnÄ…, vaiÅ¡ingumÄ…, - sakÄ— pristatydama autorių KupiÅ¡kio vieÅ¡osios bibliotekos Informacijos ir kraÅ¡totyros skyriaus vedÄ—ja DanutÄ— BaronienÄ—. - Knygoje galima rasti ir KupiÅ¡kio kraÅ¡to gydytojų, kunigų, mokytojų, paprastų kaimo gyventojų biografijas."
T. Uža gimÄ— AnykÅ¡Äių r. LaiÄių kaime. Profesija - inžinierius mechanikas, taÄiau daugelį metų nesiskiria su fotoaparatu ir nuvykÄ™s į savo gimtÄ…jį kaimÄ… nuotraukose įamžina jo linksmas ir liÅ«dnesnes gyvavimo akimirkas. Pirmieji bandymai buvo nedidelių straipsnių raÅ¡ymas spaudoje, o apie tai, jog kažkada iÅ¡leis knygÄ…, neturÄ—jo net tokios minties. Pirmoji knyga-albumas "VieÅ¡intiÅ¡kių pražydinta žemÄ—" buvo iÅ¡leista 2008 metais. Joje įamžintos daugumos to kraÅ¡to gyventojų sodybos. Po dvejų metų - 2010-ųjų pabaigoje pasirodÄ— nauja knyga "IÅ¡ Å¡irdies - vieÅ¡intiÅ¡kiai", kurioje užfiksuoti autentiÅ¡ki pasakojimai, įvairių kartų VieÅ¡intų apylinkių gyventojų prisiminimai, gausu archyvinių nuotraukų.
Vietoj automobilio - knyga
"Ši knyga - mano dovana gimtajam kraštui ir jo žmonėms, - sako knygos autorius T. Uža. -Archyvuose susikaupė daug medžiagos, o niekas nerašė apie buvusius pokario, socializmo laikus, todėl nutariau viską susisteminti, pakalbinti dar likusius to meto įvykių liudininkus."
Pasak autoriaus, rengiant medžiagą knygai prireikė ne kartą kai kuriuos duomenis tikslinti, o kai kas liko ir nepanaudota. Būta ir tokių pasakojimų apie pokario laikus, kurie galbūt ir dabar sukeltų skausmo bei nuomonių įvairovę tų įvykių sūkuryje buvusiųjų artimiesiems, todėl kai ką teko nutylėti. Autorius kalbėjo, kad ir po tiek metų dar sunku teisingai vertinti praeities įvykius.
Susitikimo su knygos autoriumi dalyviams pasiteiravus apie rÄ—mÄ—jus, kurie padÄ—jo iÅ¡leisti knygÄ…, T. Uža sakÄ—, jog knyga iÅ¡spausdinta jo lÄ—Å¡omis. "Kai su broliu pasidalinome gautus pinigus už žemÄ™, galvojau nusipirkti geresnį automobilį, bet vÄ—liau pamÄ…sÄiau, kad tai puiki proga juos panaudoti kitam tikslui, - sakÄ— T. Uža. - Automobilis pasens, susidÄ—vÄ—s, o Å¡ios knygos, tikiuosi, liks ir ateinanÄioms kartoms. Manau, tokiu bÅ«du bus geriau įamžintas ne tik mano tÄ—velių, bet visų vieÅ¡intiÅ¡kių atminimas."
Pažįstami tik iš knygų
Knygos pristatyme dalyvavo ir kupiÅ¡kÄ—nÄ— mokytoja Eugenija SokienÄ—, kuri yra sukÅ«rusi GriauželiÅ¡kių, VieÅ¡intų, LaiÄių bei Užų giminÄ—s himno žodžius, redagavusi abi knygas.
"Su knygos autoriumi mane supažindino mokytoja Regina JocienÄ—, - dalijosi prisiminimais buvusi lietuvių kalbos mokytoja Eugenija SokienÄ—. - Dabar dažnai apima įdomus jausmas, kai važiuoju pro VieÅ¡intas. NÄ— vieno ten gyvenusio ar gyvenanÄio žmogaus asmeniÅ¡kai nepažįstu, o tiek daug apie juos žinau. Nors neturiu jokių sÄ…sajų su Å¡iuo miesteliu, bet jis man tapo labai artimas, savas."
Labiausiai E. SokienÄ™ sužavÄ—jo autoriaus entuziazmas, meilÄ— kiekvienam žmogui, pagarba žodžiui: "Tautvilis rengdamas knygÄ… tikrino kiekvienÄ… faktÄ… bijodamas, kad nebÅ«tų įžeisti žmonÄ—s. Kartų kaita yra labai greita, todÄ—l jų gyvenimai, prisiminimai lieka užfiksuoti tik nuotraukose, knygose. Gerai, kad yra žmonių, kurie tai supranta. Tikras geradaris aukoja ir nelaukia, kada jam bus atlyginta. Mes kartais geriems darbams pasiryžtame tik tada, kai pavardes iÅ¡kala akmenyje. Gerumas, auka vyresnÄ—s kartos žmonių yra suprantamas kitaip ir nÄ—ra niekuo pakeiÄiamas."
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
