|
|
|
Vėrinys PANEVėžį IÅ¡GYVENO KAIP TREMTį
Banguole ALEKNIENÄ– |
2011−04−30 |
 Ne vienas paburnojame, kad KupiÅ¡kyje bloga gyventi, nieko Äia įdomaus nevyksta, viskas baigia nunykti, o Å¡nekos apie turizmo plÄ—trÄ… - tik anekdotas. TaÄiau susitikus su Äia gimusia ir iki paauglystÄ—s gyvenusia publiciste, eseiste, aktore, Å¡iuo metu ir iÅ¡siskyrusiųjų sielovados centro "Bendrakeleiviai" viena iÅ¡ steigÄ—jų, sielovadininke Elvyra KuÄinskaite net saldu buvo klausytis jos minÄių apie gimtÄ…jį miestÄ… ir lyg iÅ¡ didelio aruodo pasisemti beiÅ¡garuojanÄio patriotizmo.
Sentimentalioji dalis
Elvyros vaikystÄ— prabÄ—go prie LÄ—vens, KupiÅ¡kio piliakalnio paÅ¡onÄ—je, ten, kur kaip ant delno atsiveria visa KupiÅ¡kio panorama su raudonų plytų bažnyÄios bokÅ¡tais. Ten, kur plytÄ—jo dabar jau marių užlietas Duburo miÅ¡kas, jos iÅ¡braidytas. "Gimiau KupiÅ¡kyje. Iki 12 m. gyvenau LÄ—vens g. 4-ajame name. Dabar ten jau viskas kitaip pertvarkyta. Artimųjų Äia jokių nebelikÄ™. Prisimenu pradinių klasių mokytojÄ… Maulių. MÅ«sų Å¡eimoje augo penki vaikai. AÅ¡ buvau jauniausias vaikas. Broliai ir vyresnioji sesuo jau kÅ«rÄ— savo gyvenimus ir priÅ¡nekino tÄ—vus persikelti kartu su jais į Panevėžį. Mano dideliam skausmui, teko mus kaip augalus iÅ¡ Äia iÅ¡rauti. VidurinÄ™ baigiau Panevėžyje. Panevėžį iÅ¡gyvenau kaip tremtį. KupiÅ¡kį myliu. Save visuomet pristatau kaip kupiÅ¡kÄ—nÄ™. Mane jaudina viskas, kas susijÄ™ su KupiÅ¡kiu. KÄ… bedaryÄiau, mÄ…stau, kaip ir Å¡io kraÅ¡to neaplenkti. Daug dalykų iÅ¡ Äia sudÄ—ta mano eseistikoje. KÄ… raÅ¡au, refleksijos, žmonÄ—s ir gamtos pažinimas per betarpiÅ¡kÄ… santykį su ja pievose, miÅ¡kuose, rÅ«kuose - iÅ¡ Äia. KÅ«rybinÄ—s inspiracijos, etnografinis pažinimas iÅ¡ Äia, iÅ¡ vaikystÄ—s. Vilniuje gyvenau dvylika metų, o pastaruoju metu esu įsikÅ«rusi užmiestyje. Gyvenimo dovana ir lemtis, kad apsigyvenau vietoje, panaÅ¡ioje į LÄ—vens slÄ—nį. Netgi saulÄ— sÄ—da ir teka ten kaip KupiÅ¡kyje. Tokie sentimentai lydi. Netgi svajoju senatvÄ—je atvykti ir įsikurti vÄ—l savo vaikystÄ—s mieste", - kalbÄ—jo paÅ¡nekovÄ—.
Atvažiavusi į Kupiškį Elvyra visuomet aplanko Kalnelio gyventojus. Su vaikyste rišanti gija dar nenutrūkusi, dar yra buvusių kaimynų. Viena iš jų, jos esė herojė Veronika, prieš keletą metų mirė. Elvyra tebesigraužia, jog negalėjusi šios šviesios moters palydėti į Anapilį, nors buvo pažadėjusi.
Elvyra meilÄ™ KupiÅ¡kiui perdavÄ— ir savo atžalai. Elvyros dukra Viktorija, Vilniaus universiteto absolventÄ— sociologÄ—. Ji dirba Nacionaliniame egzaminų centre. JÄ… ketverių metukų mama buvo atvežusi į KupiÅ¡kio bažnyÄiÄ… krikÅ¡tyti. Viktorija prieÅ¡ keletÄ… metų iÅ¡tekÄ—jo ir iÅ¡kart po savo vestuvių su vyru aplankÄ— KupiÅ¡kį. Po Å¡ios vieÅ¡nagÄ—s jiedu padarÄ— iÅ¡vadÄ…, kad KupiÅ¡kis pats gražiausias miestelis Lietuvoje, kad kada nors ir jie Äia norÄ—tų įsikurti.
"Su šiuo kraštu mus sieja artimas, glaudus santykis. Manau, kad ir mano anūkai Kupiškį žinos", - tvirtino Elvyra.
Apie lemtingus gyvenimo posūkius
Elvyra buvo režisieriaus Juozo Miltinio teatro studijos paskutinės laidos absolventė. Taigi neatsitiktinai baigus vidurinę ją traukė režisūra. Įstojo į tuometinės Vilniaus konservatorijos Klaipėdos fakultetą. Tik neilgai ten išbuvo. Po J. Miltinio pamokų jai tos režisūros studijos pasirodė labai kuklios. Ilgai nedelsdama perėjo studijuoti lituanistikos į Vilniaus universitetą.
"Daug lemtingų posūkių buvo mano gyvenime. Gal esu nenuoseklus žmogus. Man įdomu pažinti naujus dalykus", - svarstė pašnekovė, kai kalba pakrypo apie jos veiklą ir kūrybą.
Baigusi studijas Elvyra trejetÄ… metų dirbo stiliste. Po to aÅ¡tuonerius metus atidavÄ— Povilo MataiÄio teatro studijai. VÄ—liau perÄ—jo į žurnalistikÄ…. Nuo 1991 m. tapo laikraÅ¡Äio "Å iaurÄ—s AtÄ—nai" stiliste. Pamažu Ä—mÄ— raÅ¡yti su teatru susijusiomis temomis, buvo paskirta skyriaus redaktore. ÄŒia besidarbuojant taip pat pralÄ—kÄ— maždaug aÅ¡tuoneri metai.
Paskui ją reformuoti "Katalikų pasaulio" žurnalo pakvietė Vyskupų konferencija. Tapusi jo redaktore Elvyra subūrė naują komandą ir pervardijo leidinį "Sandora". Prie šio žurnalo buvo dar leistas žurnalas jaunimui "Lux" ir leidinukas kaimo žmonėms "Žemės druska". Dėl vidinių dvasiškių nesutarimų po ketverių metų šių žurnalų leidyba nutrūko. Tuomet ji pradėjo redaguoti jėzuitų interneto svetainę "Skrynia", po to buvo interneto svetainės bernardinai.lt vyr. redaktorė, skyriaus redaktorė.
PrieÅ¡ deÅ¡imt metų Elvyra kartu su kunigu Antanu SaulaiÄiu ir psichologe doc. Rasa Bieliauskaite sumanÄ— teikti pagalbÄ… Å¡eimose problemas iÅ¡gyvenantiems žmonÄ—ms. Veiklai plÄ—tojantis 2004 m. buvo įsteigtas iÅ¡siskyrusiųjų sielovados centras "Bendrakeleiviai" su programomis ir paslaugomis. Elvyra Å¡iam centrui jau vadovauja deÅ¡imt metų.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
