Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

UŽTVANKŲ STATYTOJŲ KAIMYNYSTĖ NEDŽIUGINA

Jurgita ŽIUKAITĖ

2005−08−04 0

Ožkinių kaimo gyventojai 59 metų Feodosijai Garalevičienei niekaip nesiseka atsikratyti įkyrios keturkojų "medkirčių" – bebrų – kaimynystės. Pasak moters, ji klausinėjosi aplinkosaugininkų ir medžiotojų, kaip būtų galima pasielgti, bet niekas nei ką gudresnio pataria, nei kokių priemonių imasi.
Kariauja jau dvejus metus
Didžprūdžio upelis teka visai šalia F. Garalevičienės sodybos. Čia bebrai sukrovė sau būstą ir užtvenkė upelį. Vanduo išsilieja į moters pievą, smarkiau palijus siekia sodybos pirtelės pamatus. Priekabą smėlio teko suversti šalia jos. Po didžiųjų liūčių upelis taip ištvinsta, kad semia net kelią į sodybą. Vandenyje telkšo dalis sodo, daržo. Ko gero, dėl nuolatinio mirkimo jame džiūsta obelys. „Čia nuolat šlapia. Šį pavasarį buvo tris kartus užtvinę“, - pasakojo ponia Feodosija, kuri ir laukia daržo augalams reikalingo lietaus, ir baiminasi dėl jo kilsiant dar vienam potvyniui.
F. Garalevičienė į šiuos namus Ožkiniuose atsikraustė prieš porą metų. Iš pradžių su aštriadančiais graužikais ji bandė kovoti savomis jėgomis, užtvankoms ardyti (o šių per Didžprūdžio upelį driekiasi išties nemažai) prašė žmonių pagalbos.
Nematė, negirdėjo
Praėjusiais metais moteris net du kartus kreipėsi į Kupiškio r. aplinkosaugininkus, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Kupiškio skyrių. Feodosijos sodyboje spalio pabaigoje lankėsi jų sudaryta komisija, kuri konstatavo, jog esant stipresniam potvyniui, vanduo semtų ir namą. Vizito metu buvo užtvinę apie 4 ha valstybinės žemės. Komisija nutarė, jog pašalus būtina ardyti neperspektyvią bebravietę, įpareigojo Antašavos medžiotojų būrelio narius naikinti užtvankas. Vėliau F. Garalevičienė dėl bebrų daromos žalos gavo raštą, kuriame teigiama, jog buvo sumedžioti penki bebrai, išardyta keletas užtvankų. „Nei aš šūvių girdėjau, nei sumedžiotų bebrų mačiau“, - trukčiojo pečiais užtvankų statytojų kaimynystėje stovinčios sodybos šeimininkė. Anot jos, jei ne nuolat problemų sukeliantis patvinstantis vanduo – tegu būna tie protingi gyvūnai.
Rugpjūčio 1-ąją prasidėjo bebrų medžioklės sezonas. Jis tęsis iki balandžio 1-osios. F. Garalevičienė tikisi, jog per tą laikotarpį galbūt bus sumažinta aštriadančių populiacija ir jos sodybos kaimynystėje. „Kupoje bebrus išgaudė, o iš čia jų išvaryti niekas nenori“, - teigė moteris. Medžiotojai jais, matyt, nesidomi dėl to, jog šie neturi gražių ragų, o bebrų kailių nedaug kam reikia.
Sunku, bet įmanoma
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Kupiškio r. agentūros aplinkosaugininkas Rimantas Adomauskas patvirtino, jog bebrų problema mūsų rajone išties egzistuoja. Žmonės skundžiasi, jog šie gyvūnėliai kenkia miškui, ardo jo ekosistemą, gadina melioracijos įrenginius, tad medžioti juos skatinama. Aplinkosaugininkas pabrėžė, jog miškuose jų savininkai galėtų bendradarbiaudami su medžiotojais mažinti keturkojų, greitai besidauginančių, “medkirčių„ populiaciją.
Bebrai - gudrumu išsiskiriantys gyvūnai. Sugriautą užtvanką jie neretai atstato pernakt. R. Adomauskas, norint išgyvendinti šiuos padarėlius, patarė po užtvanka pakišti vamzdį. Bebrai nesusivokia jo užkimšti ir, nesugebėdami sustabdyti pratekančio vandens, nesuprasdami, kas vyksta, išsikrausto. Leidžiamu bebrus medžioti laikotarpiu galima ardyti neperspektyvias (likviduotinas) bebravietes. Tokiomis jos laikomos tada, jeigu bebrų veikla konkrečioje vietoje kelia grėsmę automobilių kelių, geležinkelio, vandens saugyklų pylimų, pastatų ar kitų ūkinės veiklos objektų saugumui, dėl patvankos semiami žemės ūkio pasėliai ar miškai arba patvanka yra saugomų ir globojamų žuvų migracijos keliuose. Neperspektyvias bebravietes galima likviduoti, išardant bebrų įrengtas užtvankas, namelius, sutvarkant jų išraustus vandens telkinių krantus ar pylimus.
Medžioti nesiveržia
Aplinkosaugininkas pastebėjo, jog F. Garalevičienė gyvena labai nedėkingoje žemoje vietoje, kuri palijus patvinsta. Upelio aplinka supelkėjusi, todėl dėl čia kylančių anksčiau minėtų problemų kalti ne vien bebrai. Norint išvalyti aplinką, reikalingi didžiuliai milžiniškų lėšų reikalaujantys melioracijos darbai.
Ar galima tikėtis, jog prasidėjus bebrų medžioklės sezonui, kenčiantys nuo užtvankų statytojų populiacijos gausos galės lengviau atsipūsti? Pasak R. Adomausko, suinteresuoti asmenys, kurių asmeniniai plotai kenčia nuo bebrų, turi raštiškai arba per LMŽD kreiptis į medžiotojų būrelius. Šie privalo imtis priemonių arba padengti žalą. Naikinti bebrų medžiotojai retai kada išsiruošia savo noru, nes tai - nelengvas darbas, reikalaujantis ne tik nemažai laiko (medžiotojams tenka ilgą laiką tūnoti dumble), bet ir lėšų. Dažniausiai jie bebrų, kuriuos nušauti nėra paprasta, medžioklės imasi tik gavę žmonių pranešimus.
Pagal praeitų metų medžiotojų būrelių apskaičiavimus, rajone yra apie 200 bebraviečių - kiekvieno būrelio teritorijoje – nuo 5 iki 10. Kupos, kurios situacija dėl bebrų gausos kadaise buvo tragiška, pavyzdys įrodo, jog mažuosius “statytojus„ įveikti galima.