|
|
|
Vėrinys APIE VELYKAS IR KASDIENYBÄ™ IÅ¡ VIRBALIÅ¡KIų
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2011−04−23 |
 Senieji paproÄiai pastaruoju metu ypaÄ sparÄiai nyksta. SaujelÄ—s entuziastų neužtenka, kad jie vÄ—l taptų mÅ«sų gyvenimo savastimi. O gal to ir nereikia, gal iÅ¡ viso apie tai mÄ…styti dvideÅ¡imt pirmame amžiuje visiÅ¡kai neracionalu. Vyksta natÅ«rali kartų kaita, sparÄiai vystosi naujosios technologijos, iÅ¡ pagrindų keiÄianÄios mÅ«sų visų gyvenimus. Ar į gerÄ…, ar į blogÄ… pusÄ™, tai jau kitas klausimas.
Gal todėl pokalbis apie Velykų tradicijas su Virbališkių gyventoja Aldona Ona Jusiene išėjo ne tik apie tai, o pamargintas ir kitomis pašnekovės gyvenimiškomis įžvalgomis.
Per Velykas Å¡iemet A. O. JusienÄ— sakÄ— bÅ«sianti namuose. Niekaip negalinti palikti savojo Å«kio. Mat prieÅ¡ keletÄ… dienų karvutÄ— apsiverÅ¡iavo. Reikia jÄ… tris kartus melžti. Moteris tikisi sulaukti per Å¡ventes atvykstanÄių savo vaikų ar anÅ«kų. Velykos visais laikais jai buvo ir yra viena gražiausių Å¡venÄių.
Darbai ir valgiai
"Likus savaitei iki Velykų žmonÄ—s skubÄ—davo apsikuopti savo namus. Juos puoÅ¡davo beržų ar alksnių iÅ¡sprogusiomis Å¡akelÄ—mis. Ant jų kabindavo saldainius, kiauÅ¡inius, padabindavo panaÅ¡iai kaip kalÄ—dinÄ™ eglutÄ™. Kas turÄ—davo, Å¡ioms Å¡ventÄ—ms pjaudavo likusiÄ… nuo kalÄ—dinių skerstuvių kiaulÄ™. Artimiausi kaimynai susitardavo, kas darys alaus. Kai gyvenom Vilniaus kaime, tuo reikalu Å¡nekÄ—davomÄ—s su kaimynais VaitiekÅ«nais. Alus bÅ«davo nestiprus, tiko troÅ¡kuliui numalÅ¡inti, o ne pasigerti. Visi valgiai turÄ—jo bÅ«ti pagaminti iÅ¡ vakaro, kad Velykų rytÄ… jau nebereikÄ—tų tuo rÅ«pintis. KiauÅ¡iniai irgi dažyti iÅ¡vakarÄ—se. Juos dažydavom svogÅ«no lukÅ¡tais, pridÄ—davom dar įvairių žolynÄ—lių lapelių. KraitelÄ™ marguÄių kiekviena Å¡eima neÅ¡davosi paÅ¡ventinti į bažnyÄiÄ…. VelykinÄ—s pamaldos vykdavo labai anksti", - pasakojo paÅ¡nekovÄ—.
Pasak A. O. Jusienės, per Velykas buvo griežtai draudžiama dirbti. Ūkininkai tik apeidavo gyvulius. Jei stingant šieno jie būdavo šeriami šiaudais, tai šventės proga juos būtinai pamalonindavo šienu. Velykų išvakarėse prisiskaldydavo balanų pakuroms, priraikydavo duonos, nes šventės dieną negalima buvo naudotis peiliu.
"Sugrįžę iÅ¡ bažnyÄios visi namiÅ¡kiai sÄ—sdavo prie vaiÅ¡ių stalo. Vyravo mÄ—siÅ¡ki valgiai - virtas kumpis, kepta kiaulÄ—s galva. Kas laikydavo veislinÄ™ kiaulÄ™, tai bent vienÄ… parÅ¡elį paaukodavo velykiniam stalui. Å altienÄ… patiekdavo su kauliukais. Po septynių savaiÄių pasninko - visa tai buvo tikra puota. Velykoms Å¡eimininkÄ—s iÅ¡kepdavo baltesnių miltų ragaiÅ¡io, sausainÄ—lių. Žinoma, stalo puoÅ¡mena ir svarbiausias akcentas likdavo margaspalviai kiauÅ¡iniai. IÅ¡ vaikystÄ—s pamenu dar vienÄ… velykinio stalo puoÅ¡menÄ… - sviestinį avinukÄ…. Mano mama jį darydavo. AÅ¡ taip ir neiÅ¡mokau", - pasakojo virbaliÅ¡kietÄ—.
TaÄiau ji prisipažino, kad visgi iki Å¡iol burnoje jauÄianti pasninko valgio - bulvių su paskrudintais sÄ—menimis - skonį.
LinksmybÄ—s ir vargai
PirmÄ… dienÄ…, anot A. O. JusienÄ—s, niekas į sveÄius neidavo. VisuotinÄ—s linksmybÄ—s ir bendravimas prasidÄ—davo antrÄ…jÄ… Velykų dienÄ…. Vaikai ryte bÄ—gdavo žiÅ«rÄ—ti, ar VelykÄ— jiems paliko dovanų. Bent jau po gražų margutį rasdavo kiekvienas. Vaikai turÄ—jo lovelį dviem kojelÄ—m kiauÅ¡iniams ridinÄ—ti. Jaunimas rinkdavosi pasisupti į tÄ… sodybÄ…, kur sÅ«puoklÄ—s bÅ«davo. Kaimynai pas kaimynus sveÄiuodavosi. Niekas neidavo be lauktuvių į sveÄius. Jei bÅ«davo neseniai paskerdÄ™ kiaulÄ™, tai nuneÅ¡davo Å¡viežienos, tikdavo ir pyragas, o marguÄiai - tai jau be kalbų. SusirinkÄ™ ne tik kalbÄ—davosi, bet ir dainÄ… užtraukdavo. Pokariu labai buvo populiarios partizanų ir tremtinių dainos. Jas dainuodavo tik labai siaurame, patikimų žmonių rate.
"AnksÄiau žmonÄ—s daug sunkiau gyveno, bet labiau mokÄ—jo ir Å¡ventÄ—mis džiaugtis. Dabar retai kur dainuojant beužgirsi. Vaikai man vis pasidejuoja, kad viskas brangsta, kad sunku. AÅ¡ jiems visuomet atsakau, džiaukitÄ—s Å¡iuo gyvenimu, nes anksÄiau bÅ«davo žymiai sunkiau. Antai prisimenu, kad už metų triÅ«sÄ… kolÅ«kyje žmonÄ—s gavo kvietimÄ… nemokamai pasižiÅ«rÄ—ti filmÄ…. O reikÄ—jo gyventi, vaikus auginti", - dalijosi mintimis paÅ¡nekovÄ—.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (3)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
