 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
BALTA JUODA Ä—DA
AgnÄ—s PenkauskaitÄ—s nuotrauka Senų laikų pasakos Ieva iÅ¡lydÄ—jusi bernelį kaip baltai pasipuoÅ¡usi jaunamartÄ— ir sugrįžtanÄio laukusi. Nesulaukusi medžiu virtusi, tad karti, aÅ¡aringa Ievos dalia kas pavasarį prasiveržia baltais žiedais, skleidžianÄiais gailų ir aitrų kvapÄ…. Nors graži, skaisÄiaveidÄ— mergina, it iÅ¡ pieno plaukusi, kraujo aÅ¡aromis raudojusi, bet niekam pykÄio neturÄ—jusi. Kiek tų vargelių bus, kiek metelių gyvens žmogus, iÅ¡kukuoja gegutÄ—. Ar Äia tik burtai, ar teisybÄ— – su pinigais ar be pinigų pirmÄ…kart užkukuoja gegulÄ—? Bet giesti gegužėlÄ— – nerimsta Å¡irdelÄ—. Žmogui brangiausia tai sveikata, kad ir vargiai gyveni. NÄ—ra sveikatos – gyveni stuobrio vietoje. Kad kas įdÄ—tų naujÄ… Å¡irdį, tÄ… sveikatÄ…, tai gyvenk ir gyvenk. Bet – pats nepasiimsi nei ligos, nei sveikatos. Kokie nervai prie Å¡irdies prilimpa, nesutari Å¡eimoj ir pagenda Å¡irdis be laiko, skauda, kaip peiliu pjauna. Ot, varlÄ—s kiauÅ¡inis! Kai Å¡irdis labai gaili (jautri), tai dažnai daugiau parodo nei protas. ŽiÅ«rÄ—k – prie akių gegužė, už akių rupūžė. Liežuvio galu (tarp kitko) pasako, visai ne iÅ¡ Å¡irdies. IÅ¡keikia, iÅ¡plÅ«sta, nors ir praÅ¡ai, neerzink, aÅ¡ tau ne Å¡uva, o paskum nebeatmena, sako, ko gi Äia velnio dar raukais? Kaipgi Äia visada atsiminsi gerÄ… taisyklÄ™ – prisÄ—sk uodegÄ…, prikÄ…sk liežuvį, nepyk, ragas kaktoj užaugs. Prasti popieriai, kai pyktis ir kanÄia lyg gegužės auselÄ—s dygsta pavasarį iÅ¡ supuvusių žemių, medžgalių. IÅ¡ tokio žmogaus nieko nelauk: pÅ«pso iÅ¡sižiojÄ™s it gegužiukas, rodos, visas vežimas gali į gerklÄ™ įvažiuoti, bet tik jam bÅ«tų gera, o kiti – nors badu mirkit. Jei galva nedirba, ar raudok, ar giedok, vis tiek nieko nebus. AtsisÄ—si į savo gyvenimo stakles, vienas siÅ«las juodas, kitas baltas ir audi ramtatikÄ… – languotÄ… drobinį audinį. Gegužę Å¡iÄ… saulÄ— tik skruostÄ… iÅ¡kiÅ¡a ir vÄ—l pasislepia, debesin įsibrauna. VÄ—jas, ievos žiedus pasÅ«pavÄ™s, atneÅ¡a aitrų kvapÄ… – supranti, kad ne tik balta ir juoda turi austi. Ievos žievÄ— labai pravers, nesunkiai nudažys sodriai žalia spalva dienų drobes. Kad tave gegužė! Ir suveÅ¡Ä—s gegužraibÄ—s, gegutÄ—s duona (raudonoji žiognagÄ—), gegutÄ—s rÅ«tos ten, kur žemÄ— juoda kaip nuodÄ—gulis, riebi kaip druska. Tokios tokelÄ—s, Å¡tai kaip yra! Ir žmogaus akys juokiasi, Å¡ypsosi, blizga, dega.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 081 749 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
