Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ŪKININKO DUONą KREMTA NUO PAAUGLYSTėS

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2011−03−19

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Praeityje tie laikai, kai ūkininko įvaizdis siedavosi su mėšlinais botais ir tepaluota šimtasiūle. Šiandien tai - verslininkas, dirbantis žemės ūkyje - fizinius darbus jam atlieka samdiniai, o pats ūkininkas rengia projektus Europos Sąjungos pinigams gauti, planuoja investicijas, skaičiuoja savo ūkio biudžetą, prognozuoja rinkų pokyčius ir stebi gamtos prognozes. Gal todėl šiandien ūkininko duonos nebesikrato ir jaunimas - vis daugiau jaunų rajono gyventojų pasirenka šį gyvenimo kelią.

Nuo paauglystÄ—s

Daugelį jaunų ūkininkų perimti tėvų ūkį ir pasinerti į žemės darbus paskatino ES parama. Tačiau galima rasti ir tokių, kuriuos į šią sritį atvedė meilė žemei.
Aukštupėnuose gyvenantis trisdešimt dvejų metų ūkininkas Albertas Šlapelis jau 13 metų plečia savo ūkį. Jį paveldėjo iš tėvo būdamas dvidešimties, tačiau, kaip pats vyras sako, ūkininko duonos ragauja nuo 15 metų.

"Ant savo pečių ūkį perėmiau po tėvo mirties būdamas dvidešimties. Bet žemės ūkyje darbuojuosi jau nuo 15 metų. Tėvai prie mokslo nespaudė, nors buvau gana gabus, todėl daugiau laiko leisdavau su tėvu prie ūkio", - apie ūkininkavimo pradžią pasakojo A. Šlapelis.
Ne tik iš nemeilės mokyklos suolui tuomet dar paauglys aukštupėnietis nusprendė savo gyvenimo kelią pasukti į žemės ūkį. Vyras teigė nuo vaikystės jaučiantis meilę kaimui ir gamtai.

Ir šiandien jis nė kiek nesigaili dėl savo pasirinkimo. Be to, ir jo ūkis gana smarkiai išsiplėtė nuo tėvo laikų: "Pradžioje buvome mažažemiai - teturėjome vos 20 hektarų žemės, ir gyvulius auginome, ir laukus dirbome. Dabar mano žemės plotai - apie 300 hektarų. Juose auginu beveik visas grūdines kultūras."

Mažiausiai 100 hektarų

Didžiąją dalį žemės A. Šlapelis nuomojasi. Ūkininkas turi ir apie 40 hektarų savos žemės. Jos norėtų įsigyti ir daugiau, tačiau nusipirkti dabar tokio nekilnojamojo turto labai sunku.
"Žemės nusipirkti dabar nėra lengva. Jei parduoda, tai daugiausia dėl krizės, neturėdami lėšų pragyvenimui. Daugelis stengiasi išsaugoti turtą, kurį dažniausiai būna paveldėję iš tėvų ar senelių. Kiti gal laukia didesnių kainų ar pirklių iš užsienio", - kalbėjo pašnekovas.
A. Šlapelio nuomone, rimtas ūkininkas šiandien norėdamas išsilaikyti vien tik iš savo ūkio privalo turėti mažiausiai 100 hektarų žemės.

Ūkininkavimo pradžioje aukštupėnietis išbandė ir gyvulininkystę. Vėliau jos atsisakė dėl mažo uždarbio. Šiuo metu jo ūkyje yra nedaug gyvulių - jie reikalingi tik šeimos poreikiams.
"Dabar, kai visi gąsdina visokiais "E" parduotuvės siūlomuose produktuose, savo šeimai stengiamės pasirūpinti sveiko ir ekologiško maisto - mėsos ir daržovių patys užsiauginame, o prekybos centre apsiperkame tik minimaliai", - pasakojo pašnekovas.

Domina ekologiška žemdirbystė

Pagrindinė pietų ruošėja šioje šeimoje, aišku, Alberto žmona Edita. Pagal specialybę ji matematikos ir informatikos mokytoja, bet dabar augina du sūnelius ir triūsia namuose.
Kaip sakė A. Šlapelis, žmona tokio potraukio žemei, kaip jis, nejaučia. Šioje šeimoje ūkininkas Albertas, o žmona - tik pagalbininkė namuose.
"Mūsų šeimoje ūkio darbai gula ant mano pečių. Žmona į žemės reikalus nesikiša. O kai kaime gyvename, tai daržus prižiūrėti ar vištų kiaušinius surinkti jai visgi tenka. Bet prie gyvulių ji neina", - sakė Šlapelių šeimos galva.
Nors vyras jau pastebi, kad ir jo žmona po truputį linksta prie žemės darbų. Tik ją daugiau domina ekologiška augalininkystė. Moters planuose kada nors savo ūkyje auginti ir pardavinėti sveikas daržoves.

Be to, pasak A. Šlapelio, Edita neseniai pradėjo kepti naminę duoną. Todėl vyras gailisi, kad neaugina savo ūkyje rugių.
Pašnekovas pastebi, kad ūkininkavimas domina ir jo sūnelius Tautvydą ir Edgarą. Nors jie kartu su tėčiu į laukus nevažiuoja, bet pažįsta visus žemės ūkio padargus ir gali iš eilės išvardyti augalininkystės darbus.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 151

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]