Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

BIRUTÄ—S GYVENIMAS TARP MEDICINOS, KINO IR JAUNIMO

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2011−03−05

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šiandien rubrikos "Bendraamžiai", skirtos "Kupiškėnų minčių" 65-ečiui, viešnia Birutė Sesickienė, tokią pat sukaktį jau spėjusi atšvęsti sausį.
"Man šimtą kartų geriau dirbt nei kalbėt", - sakė ji, paprašyta papasakoti apie save. - Nemėgstu tuščiai plepėti ar be reikalo vaikštinėti." Vasarą ir rudenį dažnai Birutę galima pamatyti dviračiu ar automobiliu grįžtančią iš sodo, o kasdien sutikti besisukiojančią su šluota prie Kupiškio jaunimo centro ar pačiame centre tarp jaunimo.
"Mūsų talismanas", - taip apie Birutę atsiliepia jos bendradarbiai iš šios įstaigos ir ten apsilankantys jauni žmonės.


Skaitytoja

Birutė pirmiausia kalbą nukreipia nuo savęs prie laikraščio. Pasak jos, be "Kupiškėnų minčių" neįsivaizduojanti gyvenimo. Šį laikraštį, anuomet ėjusį kitu pavadinimu, prenumeravo jos mama, po to ir ji su vyru. "Visokių naujienų sužinau paskaičiusi. Reikia pažinti savo kraštą, jo žmones. Mes neturime kompiuterio namuose, tai šis laikraštis svarbiausias vietinių ir kitokių naujienų šaltinis. Atsimenu, kaip jam naujasis vardas buvo renkamas. Aš norėjau siūlyti pavadinimą "Kupiškėnų žodis", bet niekur garsiai savo nuomonės nepareiškiau. Gerą pavadinimą skaitytojai išrinko ir be manęs. Svarbiausia, kad laikraštis neatsilieka nuo naujienų. Mane domina ir jo leidžiami priedai apie gamtą ir sveikatą. Antai kartą nespėjau pažiūrėti laidos apie daktarą Ozą, o kitą dieną laikraštyje radau jo patarimus išspausdintus. Iš laikraščio išmokau popierinę gulbę lankstyti bei kitų rankdarbių", - dalijosi mintimis pašnekovė.

Pokario palytÄ—ta

Birutės tėvų šeimos gyvenimo neaplenkė pokario negandos. Mergaitės tėtis buvo nušautas, o mama, besilaukianti antrojo vaikelio, sunkiai sužeista. Birutei tuo metu tebuvo tik vieneri. Po šios nelaimės jos mama, Angelė Stukienė, su dviem dukrelėmis glaudėsi pas tėčio mamą, savo uošvę, Visgiūnų kaime. "Sunkūs buvo laikai. Bet visi dalijosi, kas ką turėjo. Su sese augom niekieno neskriaudžiamos", - kalbėjo apie pokarį pašnekovė. Mama buvo kultūros darbuotoja. Didžprūdėliuose organizuodavo įvairius renginius, buvo ir bibliotekininkė. Ne kartą laimėdavo pirmąsias vietas visokiose apžiūrose. Šiame kaime ir Birutė su sese Janina pradėjo eiti į mokyklą.

Tik 1960 m. Birutės šeima apsigyveno Kupiškyje, nuosavame name. Mergaitės lankė Kupiškio vidurinę mokyklą, o mama dirbo ligoninėje kasininke, vėliau perėjo į "Piliakalnio" kolūkio paukštyną, kad pensija būtų didesnė. Šiame darbe ir Birutė su sese mamai nubėgdavo patalkininkauti.

MedikÄ—

Po abitūros egzaminų Birutė daug nesvarsčiusi su klasės drauge ir kaimyne Maryte Kalkyte pasirinko akušerijos mokslus tuometinėje Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokykloje. Praktiką atliko Kupiškyje. "Gydytojas Šerpytis, buvęs chirurgijos skyriaus vedėjas, po paskutinės praktikos pasakė: "Ateini čia dirbti." Bandžiau aiškinti, kad gavau paskyrimą į Alizavą, bet jam tai nerūpėjo. Taigi jau kitą dieną po diplomo įteikimo naktiniu budėjimu pradėjau medikės darbą Kupiškio ligoninės chirurgijos skyriuje", - dalijosi prisiminimais pašnekovė. Vėliau iki pensijos ji darbavosi slaugos skyriuje.
Ir pacientai, ir bendradarbiai Birutę mėgo už nuoširdumą, optimizmą, gerbė už sąžiningumą, darbštumą. Vienam vyriškiui ji net pirštą yra išgelbėjusi nuo amputacijos, įkalbėjusi chirurgą, kad jis vos ant kelių sausgyslių tabaluojantį pirštelį dar pabandytų subintuoti. Ir pavyko! Pirštas prigijo. Susitikęs ją šis vyriškis visada tvirtai paspaudžia ranką.

"Baisiausia buvo, kai pirmas žmogus mano akyse mirė. Labai raudojau. Gydytojas pasakė: "Neužteks ašarų, Birute". Pamažu apsipratau. Visokių ligonių teko matyti. Įstrigo ir kitas atvejis, kai buvo atvežtas po motociklo avarijos jaunas vaikinukas sužalota galva. Gydytojas paprašė nuimti bintą ir pasižiūrėti, kas ten po juo yra. O ten radau vata prispaustą kiaurymę, pro kurią virto smegenys. Skubiai sužeistąjį išgabeno į Panevėžį, bet ten netrukus jis užgeso. Atsimenu ne tik ligonius, bet ir stačiuosius senosios ligoninės chirurgijos skyriaus laiptus. Kiek jais yra tekę nešti traumuotų žmonių!" - pasakojo Birutė. Dabar ji tik apgailestauja dėl to, kad netapo odontologe, kad net nepabandė stoti į šią specialybę. O būtų galėjusi bandyti, nes mokslai sekėsi puikiai.

Kino teatro simbolis

Yra kupiškėnų, kurie Birutę visgi pirmiausia sieja su kinu. Mat nuo 1976-ųjų ji pradėjo dirbti antraeilėse pareigose kino direkcijoje redaktore. Jos pareiga buvo atrinkti kino filmus, juos užsakyti, išskirstyti po rajoną, pateikti jų anonsus. "Kas trečiadienį važiuodavau į naujausių kino filmų peržiūras Panevėžyje. Kas savaitę rajoniniam laikraščiui pateikdavau atsivežtų kino filmų anonsus. Tad buvau susijusi tokiu būdu ir su spauda", - dalijosi prisiminimais pašnekovė.

Vėliau kino direkcija buvo prijungta prie bibliotekos, paskui prie kultūros namų, kol kino teatro pastatas buvo perduotas Savivaldybei ir kino direkcijos nebeliko. Tuomet išėjusi iš šio darbo. Tačiau buvusiame pastate įsikūrus jaunimo įstaigai, vėl jos pasigesta. "Tad po neilgos pertraukos sugrįžau senuoju takeliu į buvusį kino teatrą. Esu ir valytoja, ir kasininkė, ir padedu budėti per renginius. Mąstau apie išėjimą. Tik Jaunimo centro direktorė Gaila Matulytė vis sustabdo sakydama, kad galėsiu išeiti, kai manęs jaunimui nebereikės. Žinoma, miela girdėti tokius žodžius. Man vaikai visi geri. Jei kuris suklysta, pasakai, kad negerai daro. Dažniausiai pasitaiso ir vėl draugiškai sutariame. Tie, kuriems nerūpi prasmingesnė veikla, nenori keistis, tai ir neateina čia", - pasakojo apie savo darbą Birutė.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 127

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]