Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

ŽVILGSNIS EMIGRANTO AKIMIS

Sonata MOGYLAITÄ–

2011−02−26

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Emigrantas - žodis, į save sudedantis daugybę prieštaringų prasmių bei slepiantis skirtingas gyvenimo istorijas. Tiek teigiamomis, tiek neigiamomis patirtimis ir įspūdžiais dalijasi užsienyje šiuo metu gyvenančios mūsų kraštietės.

Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi

Laura Kubiliūnaitė-Enebeli ką tik užmigdė savo penkių mėnesių dukrelę Arielą, pasiėmė garuojančios arbatos puodelį ir įsitaisė prie kompiuterio ekrano papasakoti savo istorijos, kaip beveik prieš trejus metus išvyko iš gimtojo Salamiesčio miestelio ieškoti laimės svetimoje šalyje. Girdėjosi Londono gatvėmis sklindantis šurmulys.
Mintys apie išvykimą iš Lietuvos pradėjo kirbėti dar tuomet, kai mergina mokėsi Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Kuomet Lauros klasės draugai kalbėjo apie stojamuosius egzaminus į vienokias ar kitokias Lietuvos aukštąsias mokyklas, buvusi gimnazistė tvirtai apsisprendė išvykti į Didžiąją Britaniją. Priežastys tam buvo įvairios: nuo jaunatviško maksimalizmo iki troškimų susirasti gerai apmokamą darbą bei pradėti studijuoti. Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi - tokia lietuvių liaudies patarle mergina iki šiol vadovaujasi.

Sveikas, Londone!

Anot Lauros, kiekviena šeima, matyt, nenori pripažinti, kad jų mažieji vaikai jau suaugo ir atėjo laikas jiems patiems priimti sprendimus, nulemsiančius gyvenimo tėkmę. Po ilgų pokalbių su tėvais bei įtikinėjimų mergina atsisveikino su savo gimtuoju Salamiesčio miesteliu, stalčiuje gulinčiu tik prieš mėnesį gautu brandos atestatu ir su savo Tėvyne, į kurią Laura manė parvyksianti gana greitai.

Po kelių valandų skrydžio lėktuvu lietuvaitę pasitiko permainingas Didžiosios Britanijos klimatas, svetima kalba, įvairių kultūrų katilą primenantis Londonas ir keletas draugų, pas kuriuos L. Kubiliūnaitė-Enebeli apsistojo. "Kultūrinio šoko, kuris būdingas pirmosiomis buvimo svetimoje šalyje dienomis, nepajutau, tačiau buvo dalykų, kurie mane stebindavo. Vienas iš jų - bričių išvaizda. Lietuvaitės, palyginti su dauguma tos šalies moterų, yra tikros manekenės", - įspūdžiais dalijosi buvusi salamiestietė.

Karti emigranto duona

Kuomet adaptacijos procesas pajudėjo į priekį, o aklimatizacija bent šiek tiek įveikta, mergina pradėjo darbo paieškas. "Kalbos barjeras, žinoma, buvo, tačiau dėl jo pernelyg nesijaudinau, kadangi pažinojau žmonių, kurie vos mokėdami suregzti vieną nerišlų sakinį anglų kalba, vis tiek sugebėjo įsidarbinti", - stebėjosi mergina.
Tiesa, Laura ne itin norėjo detalizuoti, kokiuose darbuose jai teko plušėti, mat retas emigrantas didžiuojasi tokiu epitetu, kaip juodadarbis. "Vienas iš man mielesnių darbų buvo atlikti užsakymus į kvepalų parduotuves, o po to juos išsiuntinėti", - prisiminė L. Kubiliūnaitė-Enebeli.

Ne paslaptis, jog, neturint Didžiojoje Britanijoje pripažinto diplomo bei puikių anglų kalbos įgūdžių, tenka imtis sunkių ir širdžiai nemielų darbų, tačiau jau tokia emigranto duona. Bent iki tol, kuomet adaptaciją (prisitaikymą prie svetimos visuomenės) pakeičia integracija (įsijungimas į tos visuomenės gyvenimą). Lietuvaitė būtent to ir siekia: laisvu nuo darbo metu ji tobulindavo anglų kalbos įgūdžius. Šiuo metu vienas iš Lauros tikslų yra gauti Didžiosios Britanijos pilietybę.

BÅ«simÄ… vyrÄ… sutiko kaimynystÄ—je

Palikusi draugus ir persikrausčiusi į savo nuosavus namus, Laura net nenutuokė, kad kaimynystėje gyvena jos būsimas vyras Reginald Afam Enebeli. "Gyvenimas yra pilnas siurprizų ir nežinia, kas tavęs laukia už kito kampo", - šypsojosi mergina, prisimindama savo pirmąją pažintį su būsimu vyru.
Šiek tiek daugiau nei prieš metus Didžiojoje Britanijoje jiedu atšoko savo vestuves. Netrukus gyvenimas Enebeli šeimai pateikė antrąjį siurprizą - dukrytę, kuriai buvo suteiktas Arielos vardas, kilęs iš hebrajų kalbos ir reiškiantis "Dievo liūtą".
Lauros ir Reginald Afam Enebeli šeimą drąsiai galima pavadinti multikultūrine šeima, kadangi Laura yra Lietuvos pilietė, tuo tarpu jos vyras kilęs iš Nigerijos, o judviejų dukrytė Ariela gimė Didžiojoje Britanijoje. Ne veltui Londonas ir vadinamas kultūrų katilu. Tačiau, anot pašnekovės, tai yra šio miesto vienas iš pliusų, o ne trūkumų.

Ateitį sieja ne su Lietuva

Ar mergina neišgirsta piktų savo tautiečių kalbų dėl to, kad išvyko iš Lietuvos, turėdama tik vidurinį išsilavinimą, ar dėl to, jog ištekėjo ir susilaukė vaiko tuomet, kai jos bendraamžiai dar tik kremta mokslus, būdami trečio kurso studentai? Pašnekovė patikino, jog pikti liežuviai jos nepasiekia, kadangi, pasak Lauros, ji yra atspari tokio pobūdžio kalboms. "Svarbiausia, jog aš esu laiminga ir nieko savo gyvenime nenorėčiau keisti. Kitų nuomonė, išskyrus artimųjų, manęs nedomina", - konstatavo L. Kubiliūnaitė-Enebeli.
Beveik trejus metus gyvendama Didžiojoje Britanijoje, lietuvaitė savo ateitį jau sieja su šia šalimi. "Lietuvą labai myliu ir jos pasiilgau, tačiau čia aš sukūriau savo šeimą, įsitvirtinau ir neįsivaizduoju, ką aš ir mano vyras galėtume dirbti Lietuvoje. Be to, manau, jog Reginald mano Tėvynėje jaustųsi diskriminuojamas, kadangi jis nėra baltaodis", - samprotavo Laura šiuo metu kremtanti kriminologijos mokslus (tam tarnauja nuotolinis mokymasis internetu) ir besidžiaugianti motinystės malonumais.

Ä® NorvegijÄ… - ne mÄ—gautis gamtos vaizdais

Kita pašnekovė - dvidešimt vienerių metų Virginija Karlinskaitė su manimi sveikinosi iš šaltosios Norvegijos. Ne, ne mėgautis užburiančiais šios šalies gamtos vaizdais ji atvyko į nedidelį, visai netoli Atlanto vandenyno esantį Tjorvago (Tjørvåg) miestelį. Mergina dienas leidžia plušėdama šio miestelio žuvies fabrike. Darbas žmogų puošia, o sunkus darbas puošia dar labiau.

Pašnekovė pasakojo, jog ji nekantriai skaičiuojanti dienas, kuomet pagaliau sugrįš į Lietuvą pas savo namiškius, gyvenančius Kupiškio rajone, Bugailiškių kaime netoli Šimonių. "Nors Norvegijoje darbuosiuosi tik du mėnesius, tačiau man susidaro įspūdis, jog svetimoje šalyje leidžiamos dienos slenka daug lėčiau nei Tėvynėje. Vos tik atvykusi į Tjorvago miestelį, ėmiau ilgėtis savo gimtinės", - tikino V. Karlinskaitė.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 196

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]