|
|
|
Vėrinys KAD NEIÅ¡EITų IÅ¡ ATMINTIES
Palmira Keršulytė |
2011−02−12 |
Patys kupiÅ¡kÄ—nai savo kalbÄ… apibÅ«dina kaip staÄiadÅ«rÄ™, staÄiÄ…, rupiÄ…, sakosi kalbantys staÄiokiÅ¡kai, aÅ¡triai. Viena skapiÅ¡kÄ—nÄ— yra pasakiusi: dabar korva - tai komgi, taigi karvÄ— kÄ—p ir vagi dalikotniau. Bet dažnas užaugÄ™s, pragyvenÄ™s savame kraÅ¡te tvirtina: lėžuvis ba kaulo, kÄ—p lunkstysi, tÄ—p iÅ¡lunkstysi, ir numirsma su Å¡itu kalbu.
Kupiškėnai vadinami dadininkais, puntininkais, rotininkais (pagal žodžių dėdė, pantis, ratas tarimą). Šie terminai atėję iš kalbininkų Kazimiero Jauniaus ir Antano Salio darbų apie tarmių skirstymą XX a. pr.
Dadininkavimas - svarbiausioji kupiškėnų tarmės ypatybė - tai balsių e, ė vertimas į a žodžio gale ir prieš kietąjį priebalsį: madus, tavai, gyvano, matai, ladas, dukta, varsma, klatala.
Gėras arklys baga neroginamas. Šito kumala labai negėro gatunko. Dada jau vis un bitalas ataidavo (sakiniai-pavyzdžiai iš Kupiškėnų žodyno, 2007).
Kai kurie tyrÄ—jai mano, kad dadininkavimas ir rotininkavimas savo Å¡aknimis tikriausiai dar siekia sÄ—lių laikus. EsÄ… Ä— virtimas į a iÅ¡ sÄ—lių kalbos paveldÄ—tas. RaÅ¡ytiniai Å¡altiniai, ypaÄ Mindaugo 1261 m. aktas ir popiežiaus Aleksandro IV 1257 m. raÅ¡tas rodo, kad XIII a. pirmoje pusÄ—je sÄ—lių žemÄ—s riba, prasidÄ—jusi nuo MÅ«Å¡os upÄ—s maždaug ties dabartiniu Pasvaliu, Ä—jo apytikriai pro PalÄ—venÄ™, SubaÄių, SvÄ—dasus, UtenÄ…, Tauragnus, SalakÄ…. Maždaug iki Å¡ių vietovių tada dar galÄ—jo gyventi sÄ—liai, taÄiau daug kur greiÄiausiai miÅ¡riai su lietuviais. Visas tasai kraÅ¡tas iÅ¡ tradicijos buvo vadinamas SÄ—la. Taigi senajai sÄ—lių žemei priskirtini dabartiniai Biržų, KupiÅ¡kio, RokiÅ¡kio rajonai ir kt. aplinkinių rajonų dalys. ÄŒia visur aptikta nemaža sÄ—liÅ¡kos kilmÄ—s žodžių: Å¡elmuo, želmuo, žliaukti, žnybti, žnaibyti, žnyplÄ—s ir kt.
Kupiškio krašto tarmė žodinga, vaizdinga, žodynas turi savų ypatumų.
Kupiškėnų žodžių darybos priemonės gerokai skiriasi nuo bendrinės kalbos. Štai asmenims pavadinti pagal profesiją kupiškėnai vartoja ne bendrinės kalbos priesagą -(i)ninkas, -ė, bet -(i)nykas, -ė: arklinykas, burtunykas, dainušnykas, talkinykas ir kt.
Daug daroma iš veiksmažodžių pavadinimų su priesaga -ėlys, -ė, dažniausiai menkinamosios reikšmės: apsiblausėlys, apsimynėlys, apsmurgėlys, atsiskyrėlys, įsibrovėlys, iždūkėlys ir kt.
MarÄių Å¡indÄ—j nupeikÄ—, soko, apsimynala, tingina. Tas apsmurgÄ—lys ir Å¡okt nemoka. Atajai toks negražus, nesiskutįs, tikras apÅ¡Ä—pÄ—lys. Negi sustorsi kÄ—p žmogus su to apÅ¡tokÄ—liu, jis savo voro ir gotava.
KupiÅ¡kÄ—nams, kaip ir kitiems rytų aukÅ¡taiÄiams, bÅ«dinga priesaga -(i)okas: akmeniokas, aviniokas, berniokas, kurkiokas; gerokas, mažokas, siaurokas ir kt. Kokį akmeniokų uždedi virÅ¡un, tadu susispaudžia, gražus bÅ«va sÅ«ris. JÄ—gu su gražiu bernioku, tai rosdavom paparÄio žiedų, o jÄ—gu ne, tai nerosdavom. Neprigerk daug undenio, iÅ¡virsi pilvan kÄ—p gÄ—riokas.
Gražus judėjimo kryptį rodantis vietininkas:
Žmonas kÄ—p vabolai: vieni dungun skrenda, kiti žėman lenda. Galvon mÄ—nulis Å¡vieÄia, tai žmogus tadu mÄ—godamas aina, vaikÅ¡tinÄ—ja.
YpaÄ vaizdingÄ… kupiÅ¡kÄ—nų kalbÄ… daro gausiai ir taikliai vartojami palyginimai. VaikÄ—lis gražus kÄ—p oniolas. Staugia kÄ—p Å¡uva mÄ—nesienoj. Vabla kÄ—p iÅ¡ mÄ—džio iÅ¡dribįs. Dukta kÄ—p tik tavas, kÄ—p iÅ¡ akÄ—s traukta.
Katros gražėsnis daržėlis, tai to didžiuojas. Seniau su dzinguliais važinadavo. Su dzinguliais bažnyÄion ar tÄ—p kur negi važiuodavo, kad jau kadu vesÄ—lijon, o zvanÄ—lis jau kÄ—p ir paprasÄiau.
Visos posakos iš mintės išėjo. Viskas išdilo, nieko ir neliko. Baigia pomėtis išdilt.
O kad taip nenutiktų, kad linksmiau, smagiau būtų, kad akys nušvistų, kad spalvingiau visokiom gėlėm žydėtų ir dzinguliais skambėtų mūsų kalba, pagalvokime, kaip pasakytų mūsų tarmės žmonės...
Ir niekada nesuklysime.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
