Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

DAILININKą IR JO TEPTUKą PRIGLAUDė SENELIų NAMAI

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2011−02−12

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Neretai visuomenėje sutiksi nuomonę, jog senelių namuose gyvena nelaimingi, vieniši ir visų apleisti žmonės. Kartais likimas čia atveda ir itin ryškias asmenybes. Vieną tokių sutikome Subačiaus senelių namuose. Jau dešimt metų juose glaudžiasi senas dailininkas Vaclovas Grigoravičius. Nors šis savamokslis menininkas jau kuris laikas nebepiešia, jį su teptuku išskyrė ne senelių namai, o ilgas amžius.

Paveikslais papuošė namus

"Gabumų piešti turėjau nuo pat vaikystės, bet gyvenimas manęs nelepino - esu matęs daug vargo", - su švelnia šypsena nedideliame Kupiškio socialinių paslaugų centro Subačiaus filialo kambarėlyje "Kupiškėnų mintis" pasitiko V. Grigoravičius.
Devyniasdešimtmetis vyras jau dešimt metų gyvena senelių namuose. Ir nuo pat pradžių šios įstaigos darbuotojų bei gyventojų dėmesį patraukė savo paveikslais.
Nors dėl amžiaus ir silpno regėjimo Vaclovas šiandien jau nebetapo, jo darbai puošia Subačiaus senelių namus. Nedidelėje šių namų koplytėlėje kaba keletas V. Grigoravičiaus tapytų šventųjų paveikslų, ryškūs peizažai puošia direktorės kabinetą bei neišvaizdžias koridoriaus sienas. Garsaus dailininko paveikslo kopija bei paties dar jauno Vaclovo portretas pasitinka ir įžengus į jo namais tapusį kambariuką.
Jį mūsų pašnekovas dalijasi su kitu vyru. Abu laisvalaikiu varto spaudą, skaito krūvas senų knygų.
"Kaimynas labiau mėgsta laikraščius skaityti, o man įdomiau knygos. Galiu skaityti ne tik lietuviškai, bet ir vokiškai bei lenkiškai", - apie savo kasdienybę pasakojo senukas.

Gyvenimas nelepino

Šias kalbas jis buvo priverstas išmokti dėl skaudžių gyvenimo aplinkybių.
Dar būdamas visai mažas V. Grigoravičius liko našlaitis ir pateko į Panevėžio rajone gyvenusios močiutės globą. Pats pašnekovas ją švelniai vadina "babūnia", nes globėja buvo kilusi iš Lenkijos. Močiutė lenkų kalbos išmokė ir savo anūką.
Vokiečių kalbą vyriškį išmokti privertė Antrasis pasaulinis karas. Vokiečiams okupavus Lietuvą tuomet dar tik dvidešimt vienerių vaikinas buvo išgabentas į Vokietijos darbo lagerį. Čia, pasak pašnekovo, nebuvo taip baisu, kaip koncentracijos stovyklose, tačiau teko sunkiai dirbti.

"Kai Vokietija kariavo, jos vyrai išėjo į frontą ir šioje valstybėje ėmė trūkti darbo jėgos. Todėl vokiečiai parsigabeno užsieniečių, kurie tvarkė bombų nusiaubtus miestus - ardė pastatų griuvėsius. Buvome laisvesni nei koncentracijos stovyklų kaliniai, tačiau ir mums galiojo tam tikras režimas", - pasakojo V. Grigoravičius.
Rusijai užėmus Vokietiją lietuvis pateko į šios valstybės armijos gretas. Ir į tėvynę grįžo tik pasibaigus karui.
Tik tuomet, pasak pašnekovo, prasidėjo tikrasis jo, kaip dailininko, kelias: "Po truputį tepliojau dar nuo 14 metų. Tačiau rimtai kurti pradėjau tik grįžęs iš karo."
Jau būdamas brandaus amžiaus jaunuolis jis pradėjo dirbti statybininku vienoje Panevėžio įmonėje. Kaip sako pats senolis, įsidarbino "pas brolius Sargaučius." O vakarais jis ėmė lankyti Panevėžio Juozo Balčikonio gimnaziją.

Dekoravo bažnyčias

"Lankydamas gimnaziją ėmiau jausti vis didesnį potraukį piešti. Pirmuosius savo darbus kūriau pieštukais, vėliau aliejiniais dažnais. Dailės mokiausi savarankiškai, bet aplinkiniai pastebėjo, kad kažkokią meno gyslelę visgi turiu", - pasakojo Subačiaus senelių namų gyventojas. Jo šeimoje, pasak pašnekovo, į meną linkusių nebuvo. Anksti mirę tėvai dirbo Panevėžio rajone, Giniūnų kaimo dvare.
Jaunuolio talentą gimnazijos metais pastebėjo ir jo darbdaviai. Todėl be remonto ir statybos darbų jam leisdavo dekoruoti interjerus. Dirbdamas pagal užsakymus jis puošė bažnyčias ir kitus svarbius pastatus.
O paveikslus vyras tapydavo laisvalaikiu. Iš kūrybos jis niekada negyveno - greta kūrybos turėjo ir "rimtą" darbą. Kurį laiką Vaclovui teko pinigus šeimai uždirbti pieninėje, autokompresorių gamykloje.

Tačiau apie jo polinkį į meną panevėžiečiai visgi truputį žinojo. Nors pats V. Grigoravičius sakosi nebuvęs garsus dailininkas, tik savamokslis, keletą parodų savo gimtajam rajonui jis pristatė.
"Daugiausia piešdavau peizažus, jie mane labiausiai domindavo. Pradžioje pieštuku pasibraižydavau kokį eskizą, o pati idėja rutuliodavosi gamtoje. Labai patikdavo tapyti gimtinės peizažus. Jie mane žavi ir kitų menininkų kūryboje", - prisipažino buvęs dailininkas.
Dailininko "arkliukas" - dangus
Apskritai pašnekovas pasisakė labiau mėgdavęs žavėtis kitų menininkų kūryba, nei vertinti ar pasakoti apie savo darbus. Iš garsių Lietuvos ir užsienio menininkų V. Grigoravičiui labiausiai patinka Večelas Ticianas, Buonarotis Mikelandželas, Antanas Žmuidzinavičius, Petras Kalpokas.
Savamokslis dailininkas labai mėgdavo perpiešti šių bei dar daugelio kitų dailininkų paveikslus.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 153

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]