|
|
|
Vėrinys NEMARUSIS LOBIS
Palmira KERÅ ULYTÄ– |
2011−02−05 |
 IÅ¡girskime Å¡irdimi poeto Just. MarcinkeviÄiaus žodžius: "TÄ—viÅ¡kÄ—je prasideda žmogus, Äia jis gauna viskÄ…, be ko negalÄ—tų žmogumi bÅ«ti: kÅ«nÄ…, dvasiÄ…, kalbÄ…, moralÄ™, žemÄ™ ir dangų..."
Svarbiausių lietuvių tautos verslų praeityje - žemdirbystės ir gyvulininkystės - antspaudu paženklinta materialinė bei dvasinė lietuvių kultūra. Darbų kalendorius susijęs su gamtos kaita, su keturiais metų laikais. Reikšmingiausi metų laikotarpiai - žiema ir vasara. Tarp jų mažiau ryškus pavasaris ir ruduo.
Nuo gamtos, jos keitimosi priklausantis žmonių elgesys lÄ—mÄ— kalendorinių ir darbo paproÄių bei tautosakos susiformavimÄ….
Su SaulÄ—s rieda dangaus skliaute susijÄ™ gausiausi paproÄiai, orų, derliaus, žmonių ir gyvulių sveikatos, taip pat vedybiniai bÅ«rimai. IÅ¡ įvairių ženklų spÄ—liota, ar žmogus bus sveikas, ar seksis auginti gyvulius, ar geras bus derlius, ar merginos iÅ¡tekÄ—s, o vaikinai - ves, ar darniai gyvens Å¡eima. Ateitį bandyta paveikti atliekant tam tikrus veiksmus arba vengiant kÄ… nors daryti, simbolių kalba ar tiesiogiai buvo linkima namams gerovÄ—s. Visais amžiais mÅ«sų protÄ—viai puoselÄ—jo dvasines vertybes, pasak etnologÄ—s AngelÄ—s VyÅ¡niauskaitÄ—s, "tÄ… nemarųjį lobį, kuris kitados stebino svetimÅ¡alius keliautojus - lietuvių tarpusavio santykių grožį, darbÅ¡tumÄ…, sąžiningumÄ…, tiesos meilÄ™ ir kt."
Rimtą paskirtį turėję apeiginiai veiksmai lydėjo didžiausias šeimos šventes - vaiko gimimą, vestuves, laidotuves.
Metų cikle išsidėstę ne tik šventės, bet ir darbai: audimas ir verpimas, arimas ir sėja, šienapjūtė ir rugiapjūtė, linų darbai, kūlimas ir kt.
Į įprastinę buities tėkmę, į šiokiadienius, šventes, darbus, žaidimus, ilgas vakaronių valandas įsiterpia tautosakos kūriniai. Kokia neišsemiama pasakų, sakmių, dainų, patarlių gausa užgriūva mus iš storų rinkinių, archyvų ir gyvųjų tautosakos tarpininkų - senųjų dainininkų, pasakotojų repertuaro! Įvairovė atspalvių, intonacijų, žodžio vartosenos visomis lietuvių tarmėmis ir šnektomis...
Didelis KupiÅ¡kio kraÅ¡to savitumas ir yra kupiÅ¡kÄ—nų tarmÄ—, kurios iÅ¡takos slypi vienoje baltų gentyje, vadinamoje sÄ—liais. Turtinga KupiÅ¡kio kraÅ¡to tautosaka, etnografiniai paproÄiai ir buitis iÅ¡ seno ir nuolat traukÄ— mokslininkų ir apskritai kultÅ«rininkų dÄ—mesį.
Kad ir kokiu aspektu į savojo kraÅ¡to senÄ…sias tradicijas žiÅ«rÄ—tume, jose slypi per Å¡imtmeÄius kaupÄ™sis tautos dvasinis turtas, įvairiaamžė mÄ…stysena, buities samprata, siekimai bei etinÄ—s ir estetinÄ—s pažiÅ«ros. Viso to pažinimas neabejotinai turÄ—tų praturtinti XXI amžiaus žmogų.
Tad retkarÄiais kviesime užeiti "KupiÅ¡kÄ—nų kertalan" ir kartu su Saule vartysime Metų kalendorių. Gal Å¡is skyrelis truputÄ—lį plaÄiau pravers duris į nepaprastai turtingÄ… lietuvių, ir ypaÄ kupiÅ¡kÄ—nų, etninÄ—s kultÅ«ros pasaulį ir paskatins su juo geriau susipažinti.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
