Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

SAVAITėS TRIJų DIENų PAVADINIMAS VIENODAS - DIALIZė

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2007−02−06

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Didelės bėdos renkasi stipresniuosius. Gal ir neteisingą padariau išvadą. Bet šį kartą tegul būna tokia. Po pokalbio su miestelėne Stase Stankūniene.

Nuo dabartinio S. Stankūnienės būsto S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje visai netoli ir jos gimtasis namas - Maironio gatvėje, Glemžaičių.
Pasak mano pašnekovės, šiame pastate, giminaitės pašonėje, pokario metais gyveno ir jos tėvai.
Stasė prisiminė, jog rūpėjo greičiau užsidirbti duoną. Todėl vos baigusi aštuonias klases išvyko mokytis į Biržų prekybos mokyklą, o įgijusi specialybę per dešimt metų dirbo įvairiose Kupiškio parduotuvėse. Jaunai moteriai užteko ir šeimyninių rūpesčių - su vyru Jonu augino tris vaikus. Deja, šeimos galvai nebuvo lemta lydėti jų vaikystės ir paauglystės žingsnius. J. Stankūnas, dirbęs vairuotoju statybinių medžiagų gamykloje, mirė staiga. Dukrelei Miglei ėjo tik antrieji. Berniukai tai jau suprato, kokia didelė nelaimė atėjo į jų namus.
Po vyro mirties Stasė pirmiausia susirūpino, iš ko šeimai gyventi. Apsisprendė ieškoti geresnio uždarbio. Buvo priimta į “Simegą”, pasimokiusi stojo prie plytų preso. Tačiau po kelerių metų ėmė jausti, kad įtemptas ir fizinės ištvermės reikalaujantis procesas - nebe jai.
Pasak pašnekovės, gydytojams ne iš karto pavyko nustatyti jos prastos savijautos priežastį. Pagaliau tyrimai atskleidė, jog pakenkti inkstai. Bandyta gydyti medikamentais, tačiau paaiškėjo, kad neefektyvu, pavėluota. Sostinės nefrologai ėmė svarstyti apie galimybę implantuoti bent vieną donoro inkstą, tačiau nuodugnesni tyrimai pakeitė profesorių prognozes, jog sudėtinga operacija galėtų būti sėkminga.
Prieš dvejus metus S. Stankūnienė sužinojo, jog tampa visiškai priklausoma nuo kraujo dializės procedūrų. Su ją konsultavusiu nefrologu Virgilijumi Sirevičiumi pacientei iš Kupiškio tartis beliko tik dėl vieno - kuriomis dienomis ji priiminės šias varginančias, po kelias valandas užtrunkančias, bet vis dėlto gyvenimą garantuojančias procedūras. Ligonė pasirinko savaitės porines dienas.
Antradienis, ketvirtadienis, šeštadienis... Jų rytmečiais moteris keliasi šeštą valandą ir ruošiasi kelionei į Panevėžį. Konsultacinės klinikos palatoje ji turi būti aštuntą valandą. Čia procedūros ligoniams atliekamos pagal griežtą grafiką, nes pavėlavusiam jas priiminėti daugiau jų gali ir nebeprireikti. Ponia Stasė paaiškina: dializė užtrunka keturias valandas. Ligoniams čia patiekiami ir gardūs pietūs. Tada atgal į Kupiškį. Ji įprato lėtai vaikščioti, mažai ką dirbti, - paprasčiausiai reikia tausoti jėgas, kad nesukluptum. “Neturiu teisės pasiduoti, nes ir rankų negaliu kiek aukščiau iškelti”, - pajuokauja prie dienų ir valandų tikslaus skaičiavimo pripratusi kupiškėnė.
S. Stankūnienė patenkinta, jog dializėms pasirinko gydymo įstaigą, kuri teikia savo pacientams ir kelionės paslaugas. Rytais juos iš Kupiškio paima ir po procedūrų parveža namo. Pašnekovė sakė puikiai įsivaizduojanti, kiek jėgų iš jos pareikalautų važinėjimas autobusu. Pėsčiomis iš miesto centro nueiti į autobusų stotį, o sugrįžus parkulniuoti namo - labai išvargintų. Teisybė, buvo atvejis, kai teko nuvykti į Panevėžį autobusu, tačiau tada stotyje jos jau laukė gydymo įstaigos medikas. Moteris pabrėžė, jog toks personalo rūpestingumas įkvepia grumtis ir su negalia, kuri, žinai, kad tavęs iš savo gniaužtų jau ir nebepaleis.
S. Stankūnienė mananti, kad jos dalios žmonių rajone gal apie dešimt. Jie keturi - Stasė, Birutė, Vidmantas, Loreta -patenkinti savuoju procedūrų įstaigos pasirinkimu, nors tai ne vienintelė Panevėžyje, o neseniai tokia gydymo paslauga teikiama ir Rokiškyje.
Savaites iki pensinio amžiaus beskaičiuojanti ponia Stasė sielojosi, jog kiti jos likimo ir kelionių draugai - dar visai jauni žmonės. Moteris sakė negalinti suprasti, iš kur toks negandų antplūdis. Jos vyriausias sūnus Darijus, sergantis diabetu, nuo mirties ne per seniausiai išgelbėtas kojos amputavimu. Jo žmonai Editai, sūnums Justui ir Ignui dėl užgriuvusios tokios nelaimės teko daug išgyventi. Motinai kiek ramiau, kad buvusi didžiulė psichologinė įtampa jau atslūgsta, sūnus mano, jog jam pavyks priprasti prie protezo, o dabar pasidžiaugia tuo, kad namiškiai stengiasi jam padėti. “Kasdien atbėga ir pas mane vaikaičiai Justas ir Ignas. Dvyniai jie. Padeda nueiti į parduotuvę apsipirkti, šiaip pasikalbam, - apibūdino savo šiokiadienius S. Stankūnienė. - Savaitgaliais aplanko dukra Miglė, po studijų apsigyvenusi Kaune. Sūnus Vygantas darbuojasi užsienyje.
Štai toks mano gyvenimas. Gyvendama nuo procedūros iki procedūros išmokau nebekreipti dėmesio į smulkmenas, įpratau lėtai vaikščioti, maitintis pagal gydytojo patarimą: ”Visko po truputį”.
S. Stankūnienė pakilnojo pluoštą dokumentų, su kuriais gali kreiptis į šeimos gydytoją, kad medikų komisija spręstų dėl jai priklausančios socialinės išmokos. Po kurio laiko pradės gautis ir našlės pensiją. “Tai bus pinigėliai, kuriuos paliksiu vaistinėse”, - kalbėjo sunkios negalios kamuojama moteris. Ji pridūrė, jog kas antra diena gyvybės vardan atliekamos procedūros - labai brangios, tačiau jas apmoka Ligonių kasa.

Lilijanos Budrienės nuotrauka: Stasė Stankūnienė mano, kad žmogus pajėgus išgyventi visas jį ištikusias negandas.


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 081 412

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]