 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
DILGÄ—LÄ—S AUGA BE PAGALBOS
Gintaras ALEKNONIS, Mykolo Romerio universiteto Verslo ir medijų mokyklos (BMS) direktorius, profesorius, Mykolo Romerio universiteto Senato pirmininkas Su pabÄ—gÄ—liais pirmÄ… kartÄ… susidÅ«riau Romoje, kai iki Lietuvos nepriklausomybÄ—s atkÅ«rimo buvo likÄ™ vos pora mÄ—nesių. Tuomet ten glaudÄ—si keli Å¡imtai lietuvių, kuriems Maskva leido emigruoti į Vakarus, ir jie laukÄ— Amerikos vizų. Buvo keista klausytis kalbų apie persekiojimÄ… Lietuvoje, juk kÄ… tik stovÄ—jome Baltijos kelyje ir buvome kupini kovos ryžto. Ä® akis krito pabÄ—gÄ—liais besivadinanÄiųjų elgesys – iÅ¡ skurdaus sovietinio gyvenimo į Vakarų prabangÄ… iÅ¡trÅ«kÄ™ žmonÄ—s norÄ—jo visko ir greitai. Buvo truputį nejauku, kai jie bandÄ— kaulyti pinigų… Ar tai iÅ¡ tikrųjų buvo pabÄ—gÄ—liai? O gal tik žmonÄ—s, kurie netikÄ—jo tautos atgimimu ir imperijos griÅ«ties stebuklu, kurie paprasÄiausiai troÅ¡ko naujo, sotesnio gyvenimo sau ir savo vaikams. Sunku lyginti kelis Å¡imtus lietuvių, kurie greitai iÅ¡tirpo milijoniniame mieste, ir Å¡imtus tÅ«kstanÄių sirų ar afganų, Å¡iandien susitelkusių stovyklose Vokietijoje ir tapusių rimta politine bei socialine problema. TaÄiau juos jungia tie patys žodžiai: pabÄ—gÄ—lis, tremtinys, emigrantas… Iki Å¡iol taip vadinome tik saviÅ¡kius, kurie iÅ¡vyko svetur. Ar iÅ¡ tikrųjų apsivertÄ— pasaulis? Kai tik susiduriame su kuo nors netikÄ—tu, kai net nežinome, kaip pavadinti naujÄ… reiÅ¡kinį ar jį vertinti, jauÄiamÄ—s nejaukiai ir nesaugiai. Tuomet į pagalbÄ… ir ateina stereotipai, kurie lyg siÅ«lo jau parengtas nuostatas. Nebereikia Å¡vaistyti laiko ir gilintis į tai, ko nesuprantame, stebuklingai dingsta kankinanti įtampa, aiÅ¡ku ne tik kaip elgtis, bet ir kaip pateisinti savo veiksmus. Stereotipai yra lyg savotiÅ¡kos svetimos paruoÅ¡tukÄ—s, kurias slapta iÅ¡sitraukia prie lentos pakviestas tinginys. BÄ—da, kad nežinia, kaip tos paruoÅ¡tukÄ—s atsiranda. Pasak Kristijono DonelaiÄio, usnys ir dilgÄ—lÄ—s auga be mÅ«sų pagalbos. PabÄ—gÄ—liai – puikus stereotipų atsiradimo ir įsitvirtinimo pavyzdys. Kaip dauguma mÅ«sų Å¡iandien įsivaizduoja pabÄ—gÄ—lius, kuriuos matÄ—me tik televizijos ekrane? Tamsaus gymio, musulmonas, tikriausiai turi ne vienÄ… žmonÄ… ir tuntÄ… vaikų, kurie atkeliaus įkandin. Jis tingi dirbti, sukÄiauja ir gyvens iÅ¡ paÅ¡alpų, kurios didesnÄ—s už minimalų atlyginimÄ…. TikÄ—tina, kad pabÄ—gÄ—lis yra užsimaskavÄ™s teroristas… Nejau mes tokie pikti, kad nepastebime nÄ— vieno vargÅ¡o pabÄ—gÄ—lio teigiamo bruožo? PatikÄ—kite, mÅ«sų pyktis ar geraÅ¡irdiÅ¡kumas Äia niekuo dÄ—ti. Žodžių ir prasmÄ—s santykius tyrinÄ—jantys mokslininkai yra pastebÄ—jÄ™, kad žmonÄ—s sÄ…vokas kuria, pasiremdami dvejetais arba opozicijomis: juoda – balta, Å¡ilta – Å¡alta. Nesuprastume, kas yra sausa, jeigu nežinotume, kas yra Å¡lapia. Biblija taip pat pradedama pasakojimu, kaip Dievas sukÅ«rÄ— dangų ir žemÄ™, Å¡viesÄ… ir tamsÄ…. Dievas viskÄ… kÅ«rÄ— ne po vienÄ…, bet po du. Taip ir žmogaus sÄ…monÄ—je kiekvienas naujas reiÅ¡kinys konstruojamas tuo paÄiu principu: sena – nauja. Kas sena, tai gera, kas nauja – įtartina, pavojinga. Staiga atsiradÄ™ pabÄ—gÄ—liai pakliÅ«va į tokiÄ… dvejetų sistemÄ… ir neiÅ¡vengiamai tampa blogio pavyzdžiais. Visuomenei blogio pavyzdžiai reikalingi ne mažiau negu gÄ—rio idealai. ŽmogiÅ¡ka siekti gÄ—rio ir nepripažinti klaidų. Bet kaip tada paaiÅ¡kinti blogį ir nesÄ—kmes? VisuomenÄ—s sÄ…monÄ— sukÅ«rÄ— vadinamÄ…jį atpirkimo ožio mechanizmÄ…, kuriam dabar puikiai pasitarnaus pabÄ—gÄ—liai. TrÅ«ksta miestelyje socialinių bÅ«stų ar nebeliko pinigų paÅ¡alpoms? Nejaugi kaltinsime aplaidžius valdininkus, juk jie savi. AnksÄiau buvo kaltas visokias sÄ…lygas keliantis Briuselis, dabar atsiras pabÄ—gÄ—liai, suvalgantys mums skirtÄ… paramÄ…. Nereiktų stebÄ—tis, kad gero ir blogo prieÅ¡statoje atsiradÄ™s, atpirkimo ožio sustiprintas ir gandais apipintas pabÄ—gÄ—lio stereotipas kelia nerimÄ… tiems, kurie atsakingi už Lietuvos ateitį. TodÄ—l ir skubama „taisyti“ pabÄ—gÄ—lio paveikslÄ…. LaikraÅ¡Äių straipsniais, radijo ir televizijos laidomis beldžiamasi į žmonių geranoriÅ¡kumÄ…, gÄ—dinami kitaip galvojantys, kuriamos pabÄ—gÄ—lių „sÄ—kmÄ—s istorijos“, žadama tikrinti visus atvykstanÄiuosius ir neįsileisti teroristų, tikinama, kad visas iÅ¡laidas apmokÄ—s Europos SÄ…junga… Kovai su stereotipais dedama daug pastangų, skiriama gausybÄ— lėšų. TaÄiau pinigais visuomenÄ—s nuomonÄ—s nenupirksi. Stereotipus galima mÄ—ginti sunaikinti tik atvirai ir nuoÅ¡irdžiai kalbantis, taÄiau ne tik Lietuvos politikai jau nebemoka to daryti. O reiktų atvirai pripažinti, kad savo mastais Å¡iandieninis pabÄ—gÄ—lių srautas yra didesnis negu prieÅ¡ pusantro tÅ«kstanÄio metų Europoje vykÄ™s Didysis tautų kraustymasis. Tuomet lietuvių protÄ—vių buvo gal koks penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstanÄių, o tautų kraustymesi dalyvavo deÅ¡imtys tÅ«kstanÄių barbarais vadinamų germanų, hunų, slavų... Galime tik guostis, kad dabar europieÄių keliasdeÅ¡imt kartų daugiau negu anuomet, ir yra viltis, kad keli milijonai pabÄ—gÄ—lių iÅ¡tirps tarp senojo žemyno senbuvių. TaÄiau garantuoti, kad naujasis tautų kraustymasis nesugriaus Europos, kaip kad kadaise sugriovÄ— Vakarų Romos imperijÄ…, manau, niekas nedrįstų. ValstybÄ—s žlunga ne nuo pabÄ—gÄ—lių naÅ¡tos. Jos pÅ«va iÅ¡ vidaus, pirmiausia, kai politikai nenori girdÄ—ti, kÄ… kalba žmonÄ—s. Stereotipai turi vienÄ… puikiÄ… savybÄ™ – jie neatlaiko susidÅ«rimo su tikrove, kuri visada yra gerokai įvairesnÄ— negu pajÄ—giame įsivaizduoti. PrieÅ¡ ketvirtį amžiaus Romoje maÄiau ne tik tuos keistus, neįtikinamas persekiojimo istorijas pasakojanÄius ir pabÄ—gÄ—liais prisistatanÄius tautieÄius. Ten sutikau ir tikrus tremtinius – monsinjorÄ… AlfonsÄ… SvarinskÄ…, seserį NijolÄ™ SadÅ«naitÄ™. Persitvarkantis Maskvos režimas juos siuntÄ— jau ne į Sibiro lagerius, bet į Vakarus. Kaip tuomet atrodÄ— – be teisÄ—s sugrįžti namo. TaÄiau ir A. Svarinskas, ir N. SadÅ«naitÄ— svetur tebuvo tik pakeliui namo – į LietuvÄ…. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 086 478 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
