 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos KUR MEÅ¡Kų IR STIPRUOLIų GYVENTA
Buvusius Žilių kaimo vienkiemius kai kur žymi tik medžių guotai. Demografiniai duomenys byloja, kad 1970 metais Žiliuose gyveno 61 žmogus, 1987 metais – 8, 2001 – 10, 2007 metais – 9. Å iuo metu Äia gyvena tik 7 žmonÄ—s ir jie visi yra vienos Å¡eimos nariai. Sodyba prie karjero Ten, kur baigiasi BakÅ¡Ä—nų kaimas, keliaujant Alizavos link, iÅ¡kart reikia sukti į deÅ¡inÄ—je vingiuojantį keliukÄ…. Akys ieÅ¡ko, ar neiÅ¡vys tarp pavasarinÄ—s Å¡velnios žalumos boluojanÄių stogų. Deja, akys už tokio peizažo neužkliÅ«va. Netoliese matyti tik įvairiausios žemÄ—s dirbimo technikos pilna sodyba. Užsukame. Kieme pasitinka du palaidi nedideli Å¡unyÄiai. Pats sargiausias ir gerokai didesnis skalija pririÅ¡tas prie bÅ«dos.
Ūkininkas Eugenijus Nakas Å¡iuo metu gyvena savo senelių Ievaltų sodyboje. „Žiliai buvo senas gatvinis kaimas. ÄŒia gražios vietos. Pyvesa teka. Ne visi buvo į vienkiemius iÅ¡sikÄ—lÄ™. Šį kaimÄ… galutinai sunaikino praūžusi melioracija ir įrengtas žvyro karjeras. MÅ«sų sodyba kaip tik yra netoliese to žvyro karjero. Ten tolÄ—liau papyvesy medžių guotas žymi buvusiÄ… Petronių, Viksvų sodybÄ…. Labiau į Alizavos pusÄ™ buvo Medelinskų, o anksÄiau PetrikÄ—nų vienkiemis. Vienų sodybų Å¡eimininkai iÅ¡mirÄ—, kitų iÅ¡sikÄ—lÄ— gyventi į BakÅ¡Ä—nus ar į miestus. ÄŒia mano senelių Stanislovo ir Emilijos Ievaltų gyventa. AÅ¡ esu jų anÅ«kas, dukters Elžbietos Venos IevaltaitÄ—s sÅ«nus. Mano devyniasdeÅ¡imtmetÄ— mama gyvena kartu. Su žmona Ilona turime keturis moksleiviÅ¡ko amžiaus vaikus, Å«kininkaujame. Dirbu apie 30 ha žemÄ—s. Laikome 15 karvių. Esame smulkus pieno Å«kis. Sunku tokiems Å«keliams Å¡iuo metu dÄ—l menkų supirkimo kainų. Ko gero, jei niekas nesikeis, reikÄ—s iÅ¡siparduoti“, – pasakojo apie gimtÄ…jį kaimÄ…, savo Å¡eimÄ… ir kasdieninius rÅ«pesÄius paÅ¡nekovas. NegaiÅ¡iname prie Å«kio darbų skubanÄio Eugenijaus ir jo žmonos ir pakviesti einame į trobÄ… pasikalbÄ—ti su garbiÄ…ja Elžbieta Vena.
Eugenijus Nakas su mama Elžbieta Vena Ievaltaite-Nakiene. „Žiliuose aÅ¡ gimiau ir užaugau. Kaime buvo daugiau nei 18 kiemų. Vieni žilieÄiai buvo mažažemiai, kiti turÄ—jo ir po 12–15 ha žemÄ—s ar visÄ… valakÄ…, apie 20 ha žemÄ—s. IÅ¡ didesnių Å«kininkų atsimenu Petronį, nemažai žemÄ—s turÄ—jo ir Paliuliai, Viksvos, PetrikÄ—nai. IÅ¡ amatininkų tebuvÄ™s tik kalvis Audickas. VÄ—liau jis iÅ¡sikÄ—lÄ— į Panevėžį gyventi. Žilių pievos miÅ¡keliuose, kur ganytos karvÄ—s, buvo dvi – BikeliÅ¡kis ir Skerdimas. Žilių kaimo vaikai pradinÄ™ mokyklÄ… lankÄ— BakÅ¡Ä—nuose. Ji ne kartÄ… kraustÄ—si iÅ¡ vienos vietos į kitÄ…. KetvirtÄ… klasÄ™ baigiau mokykloje, kuri buvo įsikÅ«rusi UseviÄių trobos antrame gale, visiÅ¡kai prie dabartinÄ—s BakÅ¡Ä—nų kaimo ribos tas namas ir Å¡iuo metu jau nebegyvenamas tebestovi. Kaimas į vienkiemius buvo pradÄ—tas dalyti 1933 metais. Å iÄ… gryÄiÄ… mano tÄ—veliai pasistatÄ— 1935 metais. Jie turÄ—jo pusÄ™ valako, apie 15 ha žemÄ—s. TÄ—vo brolis Kazimieras iÅ¡važiavo Amerikon, o kitas brolis, Povilas, buvo nuÅ¡autas 1918 metais, per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ…. TÄ—vai turÄ—jo Å¡eÅ¡is vaikus. Sesuo PranutÄ— mirÄ— maža nuo difterito. Užaugome penki vaikai – trys seserys ir du broliai. Beveik visi esame ilgaamžiai. Tik brolis Jonas mirÄ— tesulaukÄ™s 47 metų. Su vyru Antanu Naku iÅ¡ Viežgų susipažinau gegužinÄ—je. Žilių ir aplinkinių kaimų jaunimas buvo vieningas, labai mÄ—gdavo susirinkti paÅ¡okti į SmÄ—lionkÄ…. Tai buvo toks laisvesnis žemÄ—s plotas prie smÄ—lio duobių, į kurias aplinkiniai gyventojai, neturintys rÅ«sių, dÄ—davo daržoves, bulves ir smÄ—liu užkasdavo, kad tos gÄ—rybÄ—s iÅ¡silaikytų iki pavasario.
Elžbieta Vena NakienÄ— ir Antanas Nakas. Moteris sakÄ—, kad tÄ—ra baigusi tik keturias klases. Daugiau mokytis, nors ir gerai sekÄ—si, sÄ…lygų po tÄ—velio mirties nebuvo. ReikÄ—jo dirbti ir padÄ—ti naÅ¡lei mamai, kitus vaikus ant kojų pastatyti. Dvi seserys mokÄ—si siÅ«ti. O jai teko dirbti visokius darbus tuometiniame „Tarybinio pirmÅ«no“ kolÅ«kyje: ir karves melžti, ir kiaules Å¡erti, ir fermai vadovauti, ir kasininke pabÅ«ti. MÄ—gusi suktis virtuvÄ—je. Jos, kaip Å¡eimininkÄ—s, paslaugų prireikdavo ruoÅ¡iant kolÅ«kio balius ir kitokius suÄ—jimus pas žmones. Kaip ir visos jos kartos moterys mokÄ—jusi austi aÅ¡tuonnyÄius, megzti. Juk parduotuvių lentynos tuomet buvusios tuÅ¡Äios, o apsirengti, pasipuoÅ¡ti žmonÄ—ms reikÄ—jo. Kuo garsÅ«s Žiliai „Kur dabar yra žvyrduobÄ—s, iÅ¡ kitų pasakojimų girdÄ—jau, kad senais laikais bÅ«ta didžiulio ąžuolyno. Ten ir meÅ¡kų gyventa. Prosenelis sakydavo, kad buvo toks nutikimas – meÅ¡ka papjovÄ— arklį ir brisdama per PyvesÄ… suklupusi su sunkia naÅ¡ta prigÄ—rÄ—. Žiliai buvo ir kitaip iÅ¡garsÄ—jÄ™. Tarp Äia gyvenusių žmonių bÅ«ta ir labai fiziÅ¡kai stiprių. Seneliai mums tokiÄ… pasakÄ… sekdavo, kad vienas iÅ¡ Ievaltų giminÄ—s buvÄ™s labai stiprus. Jaujoje, kur mynÄ— linus, net arklį ant jaujos iÅ¡kÄ—lė“, – prisiminÄ— Elžbieta Vena. Paklausta apie garsius savojo kaimo žmones, paÅ¡nekovÄ— sakÄ—, kad bene patys mokyÄiausi tapo PaliulytÄ—s-ValinskienÄ—s vaikai. Å ios giminÄ—s atžala yra kelių poezijos knygų autorÄ— BronÄ— ValinskaitÄ—. „IÅ¡siblaÅ¡kÄ— po visur Žilių kaimo žmonÄ—s ir jų vaikai. Su Bronyte, jos seserimis ir dabar susitinku kartais, pabendrauju, prisimename bendrus pažįstamus. Džiaugiuosi, kad mano tÄ—vų namus toliau puoselÄ—ja mano sÅ«nus su Å¡eima. Nelengva Å«kininkų dalia, bet darbas jų prasmingas. PaÄiai gaila tik, kad sveikatos nebeturiu padÄ—ti. AnksÄiau visÄ… kolÅ«kį dviraÄiu su vÄ—jeliu aplÄ—kdavau, darbus sužiÅ«rÄ—davau“, – atsisveikinant sakÄ— garbioji paÅ¡nekovÄ—.
Ties BakÅ¡Ä—nų kaimo riba stovinti buvusi UseviÄių sodyba, kurios antrame gale kurį laikÄ… veikÄ— pradinÄ— mokykla. AutorÄ—s nuotraukos KnygelÄ—je „SalamiestÄ—nai ir jų kraÅ¡tas“, kuriÄ… sudarÄ— Aldona JanilionienÄ—, yra papasakota ir apie Žilių kaimo praeitį. Ten raÅ¡oma, kad „anksÄiau kaimas vadintas Å iliais, nes aplinkui augo Å¡ilas. VÄ—liau kaimÄ… imta vadinti Žiliais. AnksÄiau Äia gyveno deÅ¡imt valakininkų. Tai BartaÅ¡iai, Ievaltai, Kliaugos, Paliuliai, du PetrikÄ—nų kiemai, Plerpos, Petroniai, Viksvos, Zalagai. Buvo ir mažažemių, ir bežemių, kurie laikÄ— po vienÄ… karvÄ™: ApÅ¡egai, Deveiniai, DragÅ«nai, LatvÄ—nai, du Povilauskų kiemai, Trainiai, TrainiÅ«nai, VaiÄiÅ«nai. Rinktiniu sodžiaus kiemu buvo laikomi BartaÅ¡iai. Jie turÄ—jo malÅ«nÄ…, žemÄ—s Å«kio maÅ¡inų. /.../ VÄ—liau rinktiniu kiemu tapo Paliuliai. Å eimos galva buvo baigÄ™s „narodną“ mokyklÄ… ÄŒypÄ—nuose. Jį rinkdavo atstovu tvarkyti kaimo reikalų. Paliulis jau mokÄ—jo ir daugybos lentelÄ™, kas pagal tÄ… metÄ… atrodÄ— labai pavydÄ—tinai. IÅ¡ moterų Å¡viesiausia vÄ—lgi buvo PaliulienÄ—. Esant reikalui ji net „pabobuÄiaudavo“, žinojo, kaip gydytis žolÄ—mis, buvo gera Å¡eimininkÄ—. Per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… sudegÄ— Paliulių ir Plerpų sodybos. VÄ—liau jie pirkosi senas nugriauti ir persistatÄ—. Kaimas buvo labai tvarkingas. TiesutÄ— tiesutÄ—lÄ— gatvÄ—, aukÅ¡ti medžiai abipus kelio. Dailios tvoros. Sodai dideli, o patys didžiausi – BartaÅ¡iaus ir Paliulio. /.../ Valakininkai laikÄ— po 2 arklius, po 4–5 karves, po kelias avis. Ä® bažnyÄiÄ… eidavo visi, palikdami tik po vienÄ… žmogų namų saugoti. Jaunimas mokÄ—jo linksmintis. Kas Å¡eÅ¡tadienį, o kartais ir Å¡iokiadieniais kaime vykdavo vakarÄ—liai. Gerti – tokios mados tuomet dar nebuvo. Dažniausiai jaunimas rinkdavosi pas Zalagas, nes ten daugiausia bÅ«davo jaunų. Zalagos sÅ«nus kariuomenÄ—je tarnavo muzikantų bÅ«ryje, tai grįždamas parsineÅ¡Ä— klarnetÄ…. Pranukui užgrojus, prie Zalagų gonkų jaunimas tuojau susirinkdavo Å¡okti. Bet Pranukas iÅ¡važiavo į ArgentinÄ…, ten vedÄ—, iÅ¡sikvietÄ— seserį. Ir daugiau jaunimo iÅ¡vyko užjÅ«rin: iÅ¡ BartaÅ¡ių, Pavilonių, Plerpų kiemų. Dirbama žemÄ— buvo sudalinta rėžiais. Å ienaudavo prie Pyvesos. Buvo ir papievių: BalelÄ—, Degimas, PuÄkinÄ—, Raistas, Raistelis, Upys. Malkaudavo Žilių miÅ¡ke. Javus kuldavo arklinÄ—mis maÅ¡inomis. Apie 1930 metus kaimÄ… pradÄ—ta skirstyti į vienkiemius. Antrojo pasaulinio karo metais ir pokariu vyrus Å¡aukÄ— į tarybinÄ™ armijÄ…. Vyrai pradÄ—jo slapstytis. Kai kurie prisijungÄ— prie Lietuvos partizanų. (SalamiesÄio apylinkÄ—se veikusiam partizanų bÅ«riui vadovavo buvÄ™s Lietuvos karo aviacijos virÅ¡ininko brig. gen. Antano GustaiÄio adjutantas, aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis. IlgÄ… laikÄ… jis slapstÄ—si pas seserį ViksvienÄ™. Kai jÄ… iÅ¡vežė į SibirÄ…, klaidžiojo po visur. 1949 m. stribų buvo suÅ¡audytas Ožkinių kaime. – aut. past.) IÅ¡ Žilių kaimo žuvo Devainis, Vitalis Paliulis, Jonas Petronis, trys Valentos vyrai. Po karo prasidÄ—jo trÄ—mimai į SibirÄ…. IÅ¡ Žilių iÅ¡vežė Antano PetrikÄ—no, Povilo Zalagos Å¡eimas, BronÄ™ ViksvienÄ™. /.../ Gyvenimas keitÄ—si iÅ¡ pagrindų. PrasidÄ—jo kÄ—limosi į gyvenvietes vajus. Vieniems tai nepatiko, kitiems gyvenvietÄ— atrodÄ— rojus. Dar kiti patraukÄ— į miestus. Gražioji kaimo Å«lytÄ—lÄ— iÅ¡nyko kartu su kaimo dvasia: namais, medžiais, žmonÄ—mis. Dabar jau ir nesurasi, kur kieno sodybos bÅ«ta.“ 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 522 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
