2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
JONUI AUKÅ¡TUOLIUI €“ 130
Diplomatas, teisininkas, publicistas Jonas AukÅ¡tuolis. Argentina, 1936 m. Nuotrauka iÅ¡ J. V. ÄŒiplytÄ—s knygos „Žmogus – aukÅ¡Äiau visokios kainos“, V., 2012 XIX a. viduryje Kalnagalių kaimo žemÄ—s priklausÄ— grafams TiÅ¡keviÄiams. IÅ¡ grafo nupirkÄ™ žemÄ—s AukÅ¡tuoliai atsikÄ—lÄ— Äia iÅ¡ Biržų kraÅ¡to, gal net iÅ¡ AukÅ¡tuoliÅ¡kių. „Apie bÅ«simo diplomato Jono AukÅ¡tuolio vaikystÄ™ ir jaunystÄ™ labai sunku kÄ… reikÅ¡mingesnio pasakyti. Žinoma tik, kad jis mokÄ—si Mintaujos gimnazijoje, kuriÄ… baigÄ— 1907 m., po to studijavo Petrapilio universitete. BaigÄ™s studijas, 1912 m. jis atvažiavo į LietuvÄ… ir įsidarbino Kaune teismo kandidatu ir einanÄiu tardytojo pareigas. Gal ir bÅ«tų likÄ™s niekam nežinomu juristu, jei ne Pirmasis pasaulinis karas, kurio baisumai greitai pasiekÄ— ir Lietuvą“, – raÅ¡o KupiÅ¡kio kraÅ¡to istorijos tyrinÄ—tojas Vidmantas Jankauskas straipsnyje „Jonas AukÅ¡tuolis. Kas jis?“ („KupiÅ¡kÄ—nų mintys, 1990, 09, 18–27). Nuo 1915 m. J. AukÅ¡tuolis visÄ… energijÄ… ir žinias skyrÄ— darbui Lietuvių draugijos nukentÄ—jusiems dÄ—l karo Å¡elpti centro komitete. Jis buvo paskirtas Å¡ios draugijos centro komiteto įgaliotiniu, vedÄ—ju, rÅ«pinosi pabÄ—gÄ—liais Penzoje, Samaroje, Voroneže ir kt. – centro komiteto žinioje buvo per 200 000 pabÄ—gÄ—lių ir tremtinių. J. AukÅ¡tuolis Å¡ioje Lietuvių draugijoje dirbo 2 metus, 4 mÄ—nesius ir 15 d. Tvarkant pabÄ—gÄ—lių lietuvių reikalus labai padÄ—jo Lietuvių draugijos nukentÄ—jusiems dÄ—l karo Å¡elpti centro komiteto pirmininko Martyno YÄo pradÄ—tas leisti laikraÅ¡tis „Lietuvių balsas“ (1915–1918 m., tai buvo vienintelis Rusijoje leidžiamas laikraÅ¡tis, pasiekÄ™s 17 000 egz. tiražą). ÄŒia bendradarbiavo ir J. AukÅ¡tuolis, pasiraÅ¡inÄ—jÄ™s Jono arba KalnagalieÄio slapyvardžiais. Viename to meto „Lietuvių balso“ laikraÅ¡tyje J. AukÅ¡tuolis raÅ¡Ä—: „PabÄ—gÄ—lių daugybÄ—, jais nieks nesirÅ«pina, jų niekas neÅ¡elpia, jie tiktai badauja, net pažiÅ«rÄ—ti baisu: suplyÅ¡Ä™, sulysÄ™, pamÄ—lynavÄ™, iÅ¡putusiais veidais. Jų daug mirÅ¡ta... Lovų negalima gauti visame mieste. Kalsime gultus iÅ¡ lentų, dirbsime Å¡ieno pagalves, Å¡iaudų Äiužinius.“ (Joana Viga ÄŒiplytÄ—, Žmogus – aukÅ¡Äiau visokios kainos, V., 2012) Pasak V. Jankausko, Pavolgyje J. AukÅ¡tuolis turÄ—jo 88 įgaliotinius, kurie drauge organizavo labdarÄ…, steigÄ— dirbtuves, mokyklas, buvo gauta parama iÅ¡ Rusijos caraitÄ—s Tatjanos komiteto ir kt. IÅ¡sisklaidžiusiems po visÄ… RusijÄ… lietuvių pabÄ—gÄ—liams reikÄ—jo ne tik pagalbos, lėšų, bet ir atsakingų darbuotojų, kurie ieÅ¡kotų kelių susisiekti su vokieÄių okupuotos Lietuvos organizacijomis. NusprÄ™sta per neutralias Skandinavijos valstybes – Å vedijÄ…, DanijÄ… – rasti kelius į LietuvÄ…. Po 1915 m. spalio 9–11 d. Stokholme surengtos pirmosios lietuvių konferencijos iÅ¡siunÄiami Lietuvių draugijos nukentÄ—jusiems dÄ—l karo Å¡elpti centro komiteto įgaliotiniai – į DanijÄ… Jurgis Savickis, į Å vedijÄ… Jonas AukÅ¡tuolis, į Å veicarijÄ… Stasys Å alkauskis. 1915 m. pabaigoje Å vedijos sostinÄ—je Stokholme įkuriamas Å¡vedų-lietuvių Å¡elpimo komitetas, jo vedÄ—ju patvirtinamas J. AukÅ¡tuolis. Jis užmezgÄ— ryÅ¡ius su Å¡vedų Raudonojo Kryžiaus valdyba, Å¡vedų spaudoje vis dažniau pasirodydavo straipsnių apie LietuvÄ…, kuriuos raÅ¡Ä— Å¡vedų žurnalistai bei J. AukÅ¡tuolis, Ignas Å einius, J. Savickis ir kiti. Per pusmetį nemažai nuveikÄ™ Lietuvos labui, jie „... jau buvo gana plaÄiai atkreipÄ™ į save Å¡vedų visuomenÄ—s dÄ—mesį, ir niekas jau nebesakÄ—, kad atidengta nauja tauta...“ LietuvÄ… pasiekÄ— daugiau kaip 100 000 rublių, Å¡v. KalÄ—dų proga lietuvių komitetas Vilniuje gavo vagonÄ… Å vedijoje pagamintų vaikiÅ¡kų drabužių, avalynÄ—s ir kitų dovanų. (J. V. ÄŒiplytÄ—s knyga) Å vedijai pripažinus Lietuvos valstybÄ™ de facto, 1919 m. sausio 12 d. J. AukÅ¡tuolį užsienio reikalų ministras prof. Augustinas Voldemaras, Å¡vedų valdžiai leidus, paskyrÄ— Lietuvos atstovu prie Å vedijos karaliÅ¡kosios valdžios. 1919 m. liepos 29 d. J. AukÅ¡tuolis paskirtas ir pasiuntiniu Norvegijoje. Lietuvos pasiuntinys Å vedijoje, be tiesioginių pareigų, daug dÄ—mesio skyrÄ— ne tik spaudai, bet ir susiraÅ¡inÄ—jimui su žymiais kultÅ«ros veikÄ—jais. J. AukÅ¡tuolis laiÅ¡ke Juozui Tumui-Vaižgantui svarsto apie žmogaus prigimtį, jo atsakomybÄ™ ir pareigÄ…, pažymi, kad „žmogus, kuris ateina žemÄ—n tik kartÄ… ir nebepasikartoja, stovi aukÅ¡Äiau visokios kainos...“ (J. V. ÄŒiplytÄ—s knyga) Uždarius atstovybÄ™ Stokholme, J. AukÅ¡tuolis 1921–1922 m. dirbo Lietuvos pasiuntiniu Olandijoje. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybÄ™, įsteigtas Lietuvos valstybÄ—s ministrų kabinetas, prie jo – Užsienio reikalų ministerija (URM), vÄ—liau turÄ—jusi departamentus. J. AukÅ¡tuolis URM Teisių-administracijos departamento direktoriaus pareigas Ä—jo 1922–1923 m. ir vÄ—liau. 1923 m. buvo paskirtas atstovu Latvijoje ir Estijoje, nuo 1927 m. rugsÄ—jo 1 d. nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru tik Estijai, o nuo 1929 m. kovo 5 d. – Suomijai. Nuo 1930 m. vasario 1 d. jis buvo URM Teisių-administracijos departamento direktorius bei nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Suomijai. 1932 m. Å¡ioms pareigoms paskirtas ÄŒekoslovakijoje, o nuo 1934 m. rugsÄ—jo 1 d. – Argentinoje (Äia dirbo 5 metus). J. AukÅ¡tuolis apie 1926 m. Rygoje vedÄ— Rygos verslininko dukrÄ… BirutÄ™ KalninÅ¡. Gyvendamas Argentinoje J. AukÅ¡tuolis mielai talkino žurnalui „MetraÅ¡tis“ (Å¡is leidinys buvo įkurtas kaip priemonÄ— pasaulio lietuviams vienyti). 1934 m. iÅ¡ Buenos Aires atsiųstame raÅ¡inyje įgaliotasis ministras J. AukÅ¡tuolis pasakoja apie stipriausiÄ… Berisso lietuvių kolonijÄ… – Äia gyvena apie 3000 lietuvių, dauguma kurių dirba didelÄ—se skerdyklose su Å¡aldytuvais, yra Å¡ilko ir baldų fabrikai, didelÄ— naftos valykla, „geras skaiÄius lietuvių yra Äia apsigyvenusių dar prieÅ¡ didįjį karÄ…, jie jau turi pasistatÄ™ nuosavus mÅ«rinius namus, yra keletas gerai pasiturinÄių, bet mažai inteligentiÅ¡kų žmonių“. (J. V. ÄŒiplytÄ—s knyga) 1939 m. pabaigoje AukÅ¡tuoliai iÅ¡ Argentinos grįžo į LietuvÄ…. 1940 m. pr. J. AukÅ¡tuolis buvo paskirtas eiti naujas ir atsakingas URM Protokolo departamento direktoriaus, „ceremonijų meistro“ pareigas. Dirbo iki 1940 m. rudens, nes buvo likviduota URM. Tada persikÄ—lÄ— gyventi į Panevėžį, dirbo rusų kalbos mokytoju Panevėžio I vidurinÄ—je mokykloje (dabar Juozo BalÄikonio gimnazija). 1940 m. ruduo–1941 m. vasaros pradžia J. AukÅ¡tuoliui – paskutinieji laisvÄ—s metai, kadangi masinis žmonių trÄ—mimas neaplenkÄ— ir diplomato. 1941 m. birželį savo bute jis buvo suimtas ir iÅ¡vežtas į SibirÄ…, į Kraslago kalÄ—jimÄ… (žmonai iÅ¡ Rygos pavyko iÅ¡trÅ«kti į VokietijÄ…, vÄ—liau nusigauti į ArgentinÄ…). J. AukÅ¡tuolis kalÄ—jime sutiko nemažai įkalintų valstybÄ—s veikÄ—jų: prezidentÄ… AleksandrÄ… Stulginskį, Å¡vietimo ministrÄ… prof. JuozÄ… TonkÅ«nÄ…, teisingumo ministrÄ… Stasį Å ilingÄ… ir kt. Nuteistieji, kiek leido kalÄ—jimo sÄ…lygos, bendravo, aptarinÄ—davo karo įvykius Rusijoje, Vokietijos padÄ—tį, planavo grįžti į LietuvÄ… ir net nesitikÄ—jo, kad Å¡ie susitikimai bus sekami, kad jie gali bÅ«ti iÅ¡duoti... 1942 m. sausio 2 d. paskelbtas įsakymas areÅ¡tuoti 18 lietuvių kalinių, kalÄ—jimo administracija greitai sukurpÄ— „įkalÄius“ ir paskelbÄ—, kad visi nuteistieji yra sovietų santvarkos prieÅ¡ai. KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijos duomenimis, J. AukÅ¡tuolis suimtas lageryje ir be teismo kalintas Kamsko kalÄ—jime, 1948 m. pervežtas į DubravlagÄ…. ÄŒia 1949 m. spalio 28 d. mirÄ— nuo atviros plauÄių tuberkuliozÄ—s ir iÅ¡sekimo. Diplomatas Jonas AukÅ¡tuolis už nuopelnus Estijai, Latvijai, Belgijai, Lietuvai, Italijai, Suomijai ir ÄŒekoslovakijai apdovanotas 1-ojo ar 2-ojo laipsnio ordinais. 2012 m. užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis J. V. ÄŒiplytÄ—s knygos „Žmogus – aukÅ¡Äiau visokios kainos“ įžangoje raÅ¡Ä—, kad labai svarbu „pažinti ano meto Lietuvos užsienio politikos rÅ«pesÄius, galimybes ir diplomatijos žingsnius“, nes tik „puoselÄ—dami savo politinÄ™ istorijÄ… ir iÅ¡saugodami jÄ… savo atminty, mes sujungiame savo jÄ—gas su protÄ—vių patirtimi ir tampame stipresni, pasitikdami ateitį“.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. |
|
Jūs esate 9 087 724 šios svetainės lankytojas |
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |