Kiek atokiau Migonių kaime įsikÅ«rusi tvarkinga Antano Vanago sodyba, rodos, ir kvieÄia užsukti praeivį, senas, medinis malÅ«nas tarsi moja sparnais.
PaÅ¡nekovas sutinka papasakoti apie puodų dirbimo amatÄ…, kurio jam teko mokytis pas AlyzÄ… (AloyzÄ…) BurokÄ…. AÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡tuosius metus pradÄ—jÄ™s A. Vanagas sakosi taip ir nepralenkÄ™s savo mokytojo. AuksinÄ—s rankos Viename iÅ¡ senųjų NociÅ«nų sodžių gyvenusį puodžių bÅ«tų galima vadinti auksinių rankų meistru. IÅ¡ medžio jis mokÄ—jo daryti viskÄ… – kuparus, komodas, netgi Å¡ventųjų statulÄ—les. A. Vanagas sako, kad Alyzas “netgi batus tais ÄÄ—sais pats pasisiuvoâ€. Pirmiausia iÅ¡ardÄ— senus “tuplius†ir sau kurpalius pasidirbo. Negana to, gegužinÄ—se smagiai grodavo armonika, balalaika ar smuiku. O kÄ… jau bekalbÄ—ti apie geležies ar molio dirbinius! A. Burokas, pasak migonieÄio, apylinkÄ—se buvo garsiausias, supratingiausias puodžius.
“AÅ¡ dvejus metus buvau pas jį už tarnÄ…, - prisimena A. Vanagas, taip pat mÄ—ginÄ™s staliaus amato ir puikiai griežęs bandonija. – Vis dÄ—lto puodų gamyba man buvo įdomesnis užsiÄ—mimasâ€. Puodžiaus padÄ—jÄ—jui tekdavo paruoÅ¡ti medžiagÄ…, Å¡akalių prisiskaldyti.
KruopÅ¡Äiai iÅ¡minkytas “AÅ¡ padÄ—davau iÅ¡minkyt Å¡lynÄ…, - pasakojo paÅ¡nekovas. – Tai toks glitus molis. Alyzui Å¡lyno parÅ«pindavo Gudas iÅ¡ Gaigalių, nes pats Burokas teturÄ—jo 5 ar 7 ha pievų.†Pasak A. Vanago prisimena, kad Å¡is procesas nebuvo lengvas: “IÅ¡ pradžių, bÅ«davo, minkai kojom, iÅ¡ploji, žvyro graužų dÄ—davom. Pirtyje iÅ¡degusius akmenis susmulkini, iÅ¡sijoji per sietÄ… ir dedi į Å¡lynÄ…. Jei neįdÄ—si, tai sproginÄ—s peÄiuj puodai. VÄ—liau labai svarbu rankomis gerai iÅ¡minkyti, kad neliktų jokios Å¡aknelÄ—s, nes degant puodÄ… liks kiaurymÄ—â€.
Idant medžiagos nepristigtų speiguotu metų laiku, garsusis puodžius prieÅ¡ žiemos Å¡alÄius apsirÅ«pindavo Å¡lynu ir “sklepelyje†drÄ—gnai laikydavo, nes A. Buroko darbai nesustodavo peržiem.
Plonos briaunos PasidomÄ—jome, kaip atrodÄ— puodų žiedimo mechanizmas? A. Vanagas pasakojo, kad apaÄioje sukdavosi medinis ratas. Prie jo pritaisyta kojelÄ—, kuriÄ… minant koja sukasi ir pusÄ—s metro aukÅ¡tyje pritvirtintas dar vienas dangtis (dugniukas). Ant jo dÄ—davo Å¡lapiÄ… Å¡lyno gabalÄ…. Ä®gudusios puodžiaus rankos spausdavo masÄ™, suteikdamos jai norimÄ… formÄ…. Puodžius beveik visada iÅ¡taikydavo vienodÄ… pusÄ—s centimetro briaunos storį. VienÄ… rankÄ… A. Burokas laikydavo puodo viduje, kitÄ… – iÅ¡ Å¡ono, kad nesuspaustų per stipriai ir liktų medžiagos dugnui, o ne pervertų kiaurai. Plienine vielute nupjaudavo puodo dugnÄ… ir nukeldavo. Vienas po kito naujieji dirbiniai iÅ¡sirikiuodavo lentynose džiÅ«ti.
Jeigu džiūstantis puodo dangtis suskyla, reikia sudaužyt, pamerkti ir vėl iš naujo perdirbt. O jei broko nepavyksta išvengti, puodą tekdavo pasilikti sau.
Žaliu alksniu pakūrenta
Kaip pasakojo žinomo NociÅ«nų puodžiaus padÄ—jÄ—jas, kartÄ… per savaitÄ™ gryÄioj įkÅ«rendavo didžiulÄ™ krosnį ir degdavo apie 150-200 puodų. Ta krosnis buvo speciali: apaÄioje – padÄ—klas, vadinamas podÄ—lis, virÅ¡ jo – vieta malkoms. Jos kaitindavo krosnies vidų, kuriame tilpdavo atsisÄ—dÄ™s žmogus.
IÅ¡džiÅ«vusius puodus į Å¡altÄ… krosnį dÄ—davo dviese: vienas paduoda, kitas, lindÄ—damas viduje, rikiuoja. Kad daugiau tilptų, puodus suvoždavo dugnais į viršų: apaÄioje mažiausias, ant jo – didesnis. Puodus degdavo 8 valandas.
Pliauskas ruoÅ¡davo rankomis, nes tuomet jokių diskinių pjÅ«klų nebuvo. Supjaudavo 1 m ilgio ir sprindžio platumo žalio alksnio kartis, kad Å¡ios ilgiau smilktų. MedienÄ… dÄ—davo palikdami tarpelius ugniai kurstyti. Smulkesnes malkas mesdavo atsargiai, kad moliniai puodai nesudužtų. VÄ—liau Å¡akaliais kurstydavo, jog pamažu degtų, kad degami puodai nuo karÅ¡Äio nesprogtų.
ReikÄ—jo didelių puodų Alyzo puodai nebuvo labai sudÄ—tingi. Dažniausiai jis darydavo didžiulius, “viedrinius†puodus. Tokių, kur tilpdavo apie 10 litrų vandens, žmonÄ—ms labiausiai ir reikÄ—jo. Puodų pirkÄ—jams prireikdavo virimui, Ä…soÄių – gÄ—rimams, o lÄ—kÅ¡Äių aukÅ¡tesniais kraÅ¡tais – maistui susidÄ—ti.
Pats A. Vanagas darydavo tik mažus puodus, o ir tie iÅ¡eidavo sunkÅ«s, storesnÄ—mis apaÄiomis. Jam taip pat patikÄ—davo Ä…selių gamybÄ…, kurias priklijuodavo mažiems, “usinytÄ—mis†vadinamiems puodams.
“Mano laiku “palivot†nemokÄ—jo, - kalba migonietis apie Å¡iais laikais labai pamÄ—gtÄ… glazÅ«ros menÄ…. - Vienas amatininkas iÅ¡ SubaÄiaus AlyzÄ… iÅ¡mokÄ— "palyvÄ…" (glazÅ«rÄ…) pasigamint. Ten alavo ir kažkokių priedų dÄ—davo. Puodžius visokius “kvietkelius†iÅ¡raitydavo ant kraÅ¡tųâ€.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.