|
|
|
Vėrinys Å ALIS, KUR žIEMÄ… MIEGA SAULÄ—
Nida Å ULCIENÄ– |
2010−12−30 |
Kas nÄ—ra skaitÄ™s pasakojimų apie poliarines naktis, kai dangų nuÅ¡vieÄia nuostabi Å iaurÄ—s paÅ¡vaistÄ—. Tikriausiai niekur nerasime ir vaiko, kuris nebÅ«tų laukÄ™s KalÄ—dų Senelio. Net suaugusieji su nostalgija ir Å¡ypsena prisimena tÄ… magiÅ¡kÄ…, stebuklingÄ… KalÄ—dų laukimo laikÄ… ir mistinį, bet labai laukiamÄ… KalÄ—dų Senelį, kuris atvyksta iÅ¡ tolimosios Å iaurÄ—s.
Sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, negu šimtą kartų išgirsti. Prieš didžiąsias metų šventes teko pabūti ten, kur spaudžia tikras šaltis, o visą žemę storu apklotu užkloja sniegas - Suomijoje prie Šiaurės poliarinio rato.
Miškų ir ežerų kraštas
Sakoma, kad Suomija be miÅ¡kų, kaip meÅ¡ka be kailio. Ir tikrai - tai miÅ¡kų ir ežerų kraÅ¡tas. ÄŒia daugiausia ežerų ne tik Europos SÄ…jungoje, bet ir pasaulyje - apie 75 tÅ«kst. Å alis iÅ¡sidÄ—sÄiusi tarp 60 ir 70 laipsnių Å¡iaurÄ—s platumos ir dÄ—l to laikoma viena iÅ¡ Å¡iauriausiai esanÄių pasaulio Å¡alių. Ketvirtadalis Å¡alies teritorijos yra už Å iaurÄ—s poliaraÄio.
Pagal gyventojų tankumÄ… Suomija yra viena reÄiausiai apgyvendintų Europos Å¡alių. Nors Å¡alis didelÄ—, jos plotas 337 000 kv. km, Äia gyvena tik truputį daugiau kaip 5 milijonai žmonių. Suomijoje yra dvi valstybinÄ—s kalbos - suomių ir Å¡vedų. Kad suomiai tikri gamtos vaikai, byloja tai, jog jie sniegui apibÅ«dinti turi 180 žodžių, o elniui - virÅ¡ 200.
MÅ«sų kelias vedÄ— Å¡iaurinÄ—s Suomijos link, kur žiemÄ… Å¡iuose kraÅ¡tuose saulÄ— beveik aÅ¡tuonias savaites nepasirodo iÅ¡ už horizonto, o vasarÄ… apie 10 savaiÄių bÅ«na baltosios naktys, kada saulÄ— nenusileidžia visÄ… parÄ….
Gyventi gamtos ritmu
Nors lietuviams žiema yra įprastas metų laikas, taÄiau ten ji gerokai skiriasi nuo mÅ«siÅ¡kÄ—s. Pirmiausiai dÄ—l daug sausesnio klimato, todÄ—l net ir žymiai didesnį Å¡altį yra lengviau iÅ¡tverti. Kitas pastebÄ—jimas, mus skiriantis nuo suomių - ten žiema niekada neateina netikÄ—tai, todÄ—l jiems sunkiai suprantamos kalbos apie nepakeliamÄ… Å¡altį ar neiÅ¡važiuojamus kelius. Kiekvienas suomis puikiai žino, kaip reikia gintis nuo Å¡alÄio. Jiems ilgus ir Å¡altus žiemos mÄ—nesius iÅ¡gyventi padeda kava, sauna, tvirti namai ir efektyvios Å¡ildymo technologijos, mokÄ—jimas tinkamai apsirengti, gebÄ—jimas ne tik atsikratyti, bet ir džiaugtis sniegu bei vairavimo žiemÄ… ypatumai.
Kava suomius iÅ¡judina Å¡altais, tamsiais žiemos rytais, ji suteikia jÄ—gų per visÄ… dienÄ…. Suomijoje kavos iÅ¡geriama daugiau negu bet kurioje kitoje pasaulio Å¡alyje. ÄŒia ji skrudinama mažiau negu kitose Europos valstybÄ—se, o jos skonis Å¡iek tiek rÅ«gÅ¡tokas. Ä® kavÄ… dedamas gabaliukas cukraus, pilamas Å¡lakelis pieno arba grietinÄ—lÄ—s. Beje, Äia pienas yra vienas mÄ—gstamiausių suomių gÄ—rimų - juo užsigeriama netgi valgant mÄ—sos patiekalus.
Sauna yra suomiÅ¡ko gyvenimo bÅ«do ikona. Manoma, kad Suomijoje yra apie du milijonus saunų. Jų skaiÄius sparÄiai auga, nes Å¡iandien daugelyje daugiabuÄių saunos įrengiamos tiesiog butuose. Suomiai kaitinasi saunoje vakarodami, po sunkių darbų, kad iÅ¡reikÅ¡tų draugiÅ¡kumÄ… ir vienybÄ™, derybų pabaigÄ…, ir, žinoma, kiekvienÄ… Å¡eÅ¡tadienį. MetinÄ—s Å¡ventÄ—s, KalÄ—dos arba JoninÄ—s, taip pat neapsieina be saunos. Beje, kad tai tikrai puikus dalykas, teko ir paÄiai iÅ¡bandyti. Gerai iÅ¡sikaitinus net ir netoli 30 laipsnių žemiau nulio Å¡altis neatrodÄ— baisus.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
