|
|
|
Vėrinys ARTYN PRIE VARGSTANÄIO žMOGAUS
Ada DVARIONAITÄ– |
2010−12−23 |
Gerumas, užuojauta, pagalba, auka... Å ie žodžiai dabar skamba ypaÄ dažnai, net įkyriai. Ir kartais suerzina. Aukoti dažniausiai raginami patys vargstantieji, tokių Lietuvoje yra geras treÄdalis, o gal ir dar daugiau, tas treÄdalis gyvena, laukdamas Europos kruopų ir geresnių laikų savo tÄ—vynÄ—je. Ar gali kasdienius nepriteklius iÅ¡gyvenantis žmogus nuoÅ¡irdžiai rÅ«pintis dar ir kitais, labiau suvargusiais, pamatyti juos, padÄ—ti?.. Ir kaip padÄ—ti neįžeidžiant, nepažeminant, neužgaunant Å¡elpiamojo savigarbos? Kai kas dar pasakys, kad ne visi verti pagalbos, patys kalti, kad skursta, kad darbo neturi, kad pasiligojÄ™, kad prasigÄ—rÄ™, kad moralÄ—s nuopuoliui pasidavÄ™...
Kupiškėnė Birutė Steikūnaitė - viena iš tų, kurie visada eina prie vargo ir bėdos ar nesėkmės ištiktojo, visada artyn prie to žmogaus, kuriam nepasisekė, kuris nepasiekė gyvenimo aukštumų. Ji visada šypsosi prie tokio žmogaus, lyg būtų labai laiminga...Pasikalbėjome, kai ji rado valandėlę laisvo laiko tarp prieškalėdinio šurmulio bėgiojimų.
Matau Jus vis skubanÄiÄ… pas kÄ… nors, su kokiu nors tikslu. Ir su Å¡ypsena visada, ar saulÄ— Å¡vieÄia, ar lietÅ«s, pÅ«gos siauÄia. Kas duoda Jums jÄ—gų, lemia tokį Å¡viesų nusiteikimÄ…?
Tikrai, aš šypsausi? Man atrodo, kad visi man šypsosi. Esu laiminga, po gera žvaigždele gimusi, man sekasi sutikti gerus žmones, kurie priima mano pagalbą. Tokia mano prigimtis - patarnauti, slaugyti, pagelbėti. Toks pašaukimas, kito žmogaus gal kitoks, jam kitkas skirta.
Ar padedat kiekvienam, net "kruvinam" girtuokliui, įkyriam veltėdžiui, tinginiui?
Klausiate, ar kiekvienas vertas pagalbos? Žmogus yra nepakartojamas, su savo siela, kÅ«nu, protu, nÄ—ra beasmenÄ— bÅ«tybÄ—. Vertinu kiekvienÄ… kaip dabar esantį ir bÅ«siantį amžinybÄ—je. Jeigu dabar žmogui teko vargetos dalia, svarstau, kad jis dÄ—l to nekaltas. Jeigu elgiasi blogai, turi kokių negerų priklausomybių, tai tuo labiau jis vargÅ¡as, vertas paramos. Gal jis naÅ¡laitis buvo, be tÄ—vų užaugÄ™s, gal gerumo nepatyrÄ™s...Visos mano mintys iÅ¡plaukia iÅ¡ religinio mÄ…stymo, nuo artimo meilÄ—s savo žingsnius kasdienybÄ—je mÄ—ginu žengti. Gal ne visada tai pavyksta, nes nuovargis kartais suima... Kartais supykstu: vyrai galingesni už mane, ateina praÅ¡yti pinigų. Neduodu, duodu to, kÄ… turiu: atpjaunu duonos, mÄ—sos, duodu kiauÅ¡inių. Pavasarį, galvoju, galÄ—tų jie ateiti man padÄ—ti sukasti darže lysves ar pakapoti malkų. Neateina, netgi jei praÅ¡ai... NereikÄ—tų pykti. AÅ¡ galvoju, kad kiekvienÄ… žmogų galima pakeisti į gera, tik reikia laiko ir kantrybÄ—s. Ir eiti prie jo tik su gerumu. Kolektyve, žiÅ«rÄ—k, stengiesi su visais elgtis maloniai, be konfliktų, ginÄų, bÅ«ti santaikoje, ramybÄ—je, ir pamažu kiti tuo paseka. Ä®sitikinau pati, kur tik teko dirbti.
O kur teko dirbti, koks Jūsų kelias ir kokia patirtis? Žinau, kad esate vienuolė, ir žmonės tai žino. Ir sovietiniais laikais tai žinojo. Ar neteko dėl to patirti valdžios spaudimo, persekiojimo?
NenorÄ—Äiau daug apie save kalbÄ—ti, save aukÅ¡tinti, sau reikÅ¡mÄ—s suteikti. Bet kad klausiate, reikia atsakyti...Viskas mano gyvenime klostÄ—si natÅ«raliai, taip turÄ—jo bÅ«ti. Å iÄ… vasarÄ… suÄ—jo 40 vienuolystÄ—s metų, Å v. Kotrynos, MergelÄ—s ir KankinÄ—s kongregacijai priklausau. Esu iÅ¡ religingos Å¡eimos, augom Å¡eÅ¡i vaikai, kukliai gyvenom, bet visada su Dievu. Sekmadieniais visada į bažnyÄiÄ… eidavom. Patarnaudavau bažnyÄioje, bet dÄ—l to mÅ«sų tÄ—viÅ¡kÄ—je, RadviliÅ¡kio rajone, vaikų mokytojai nepersekiojo. Gerai mokiausi, turÄ—jau svajonių universitete studijuoti užsienio kalbas. Bet sunkiai susirgau. Dar paauglystÄ—je pakliuvo man knygelÄ— apie Å¡ventÄ…jÄ… TeresÄ—lÄ™. Labai susižavÄ—jau. VÄ—liau teko bendrauti su buvusia pradinių klasių mokytoja, vienuole iÅ¡ KupiÅ¡kio. PatraukÄ— jų veikla, pasiÅ¡ventimas tarnystei. PriÄ—mÄ— mane į savo bendruomenÄ™, į vienuoles. Gerokai vÄ—liau vienerius metus praleidau Romoje, Vatikane, gyvenau ir dirbau Å v. Kazimiero lietuvių kolegijoje. Ten mokiausi italų kalbos, bendravau su iÅ¡silavinusiais žmonÄ—mis. Gal tik kiek gaila, kad nepavyko paÄiai didesnio iÅ¡silavinimo pasiekti. Užtat dabar bandau: savarankiÅ¡kai truputį mokiausi prancÅ«zų kalbos, TreÄiojo amžiaus universitete kompiuterijos pagrindų paskaitas dabar lankau.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
