Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

MIESTAS TURI VEIDÄ… IR SIELÄ…

Ada DVARIONAITÄ–

2010−12−18

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

...Bet tik tam žmogui, kuriam pažįstamas namų jausmas.

Miestas, kaip ir žmogus, gyvas padaras, jis turi savo veidą, o galbūt ir širdį. Argi gali būti kitaip, jei grįžtant iš tolimų kelionių, pamačius artėjant iš sutemų apsnigtus namelių stogus ir prakilnią Kupiškio bažnyčią, kažkas viduje suvirpa - pagaliau namai! Kiti miestai su savo spindinčiais žiburiais, plačiomis gatvėmis pakeleiviui pralekia be jausmo. Jie - svetimi, neatpažįstami.
Daugeliui mūsų Kupiškis yra savi namai. Bet kai kam šis mažas miestelis yra nykus, nuobodus. Dažniausiai jauniems žmonėms. O kai kas jį myli be išlygų. Nes su juo jungia dešimtmečių prisiminimai, vaikystė, jaunystė, artimi žmonės. Ką matei keičiantis, augant, to negali nepamilti. Ir dažniausiai negali būti objektyvus vertintojas, nes nesugebėsi žvelgti iš toliau. Kad tai gebėtum, reikia būti truputį svetimam, ne šio krašto... Ir užtektinai čia išgyvenusiam, kad senbuvių nebūtum apkaltintas neišmanymu, nesuvokimu...
Antanas Odinas, tikras žemaitis, iš Skuodo, iš Ylakių apylinkės, Dilbikių kaimo. Bet Kupiškyje gyvena jau nuo 1973-ųjų. Taigi užtektinai turėjo laiko pamatyti miesto vystymąsi, brendimą, tuo labiau, kad darbas, pareigos visada laikė jį arti statybų, miesto planavimo ir plėtros planų. Dabar jau Kupiškis tapęs gryno žemaičio namais, taigi, galima tikėtis jo vertinimų subjektyvumo ir objektyvumo pusiausvyros. Tiesą sakant, sudėtingas uždavinys pašnekovui, bet jis sutiko imtis Kupiškyje išgyvento laiko fragmentiškos apžvalgos...

Pastarieji du dešimtmečiai ir naujausi miesto pokyčiai daugelio kupiškėnų atmintyje neblogai, manau, išlikę. Taip pat ir jūsų paties biografijos nuotrupos. Buvote mero Leono Apšegos pavaduotojas, Kupiškio seniūnas, vadovavote "Kupiškio statybos" bendrovei, pastaruoju metu dirbate Savivaldybėje, miesto tvarkymo reikalus prižiūrite. Taigi miesto priežiūra, kasdieniai žmonių poreikiai yra gerai žinomi. O ankstesni užsiėmimai kokie buvo, kas atvedė Kupiškin?..

Iš kur žiūrėsim, nuo šiandienos artyn ar tolyn, mano užsiėmimai visąlaik buvo arti statybų. Kai baigiau Vilniaus statybos technikumo architektūros skyriuje mokslus, reikėjo rinktis, kur toliau dėtis. Galėjau likti Vilniuje, tuo labiau, kad jau dirbau Vilniaus rajono architektų grupėje, galėjau tęsti mokslus Inžineriniame statybos institute. Kadangi gerai mokiausi, leido rinktis. Ir buvo vienintelis pasiūlymas vykti į Kupiškio rajoną dirbti architektu valstybiniu inspektoriumi. Buvau praktiškas, žemaitiškai užsispyręs, pasvarsčiau, kad namiškiai toli, bus sunku Vilniuje pragyventi, o kai nugirdau, kaip viena mano dvejones ir galutinį pasirinkimą mačiusi ministerijos ponia mestelėjo "durnius", tada jau tikrai žinojau, kad važiuosiu į Kupiškį. Tik truputį gaila buvo mielo Iaisvalaikio užsiėmimo, dainavau vyrų chore "Aidas", vadovui net nepasisakiau, kad išvykstu. Taigi išvažiavau, o tuometis rajono vykdomojo komiteto pirmininkas Julius Ulba atsiuntė "Volgą" manęs paimti. Prašmatniai čia atvažiavau...

Ir ką pamatėt atvažiavęs?

Pirmiausiai, gavęs paskyrimą, žiūrėjau žemėlapin, kur tas Kupiškis, neįsivaizdavau, kokiam krašte... Atvažiavęs pamačiau daug vienaaukščių mažų namelių, vienintelis daugiaaukštis buvo Gedimino gatvėje, kur dabar vaistinė. Varganai atrodė pati aikštė, iš visų pusių apvažiuojama. Rūsčiai - kareivinės. Minčių liūdnų sukosi galvoje, varge galvojau, tai pasirinkau! Paskui pradėjau atidžiau žvalgytis, nutaikęs progą, įsmukau Kupiškio bažnyčion. Įspūdingai atrodė. Vakarais dažnai eidavau pasivaikščioti po Kapų gatvę, man ji labai miela pasirodė, tokia kaimiška, su grioviais abipus kelio. Beje, ir tada Kupiškyje buvo daug žalumos, daug gėlynų, tuo jis skyrėsi iš kitų panašių miestelių.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 227

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]