Dažnai iÅ¡girstame pasakymus, kad yra daug nekultÅ«ringų, nemokanÄių gražiai elgtis žmonių, taÄiau prakalbus apie bendras elgesio taisykles pasirodo, kad kiekvienas žmogus jas supranta kitaip. O to priežastis gali bÅ«ti labai paprasta - bendravimo, etikos meno dar tik mokomÄ—s. Pasirodo, Å¡ioje srityje esame naujokai. Tik iÅ¡auÅ¡us Nepriklausomybei mokyklose atsirado naujas dalykas - etika. Apie tai ir pakalbÄ—jome su Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus gimnazijos etikos mokytoja Lidija Galiniene. Mokytojos pirmoji specialybÄ— istorija, taÄiau vÄ—liau Vilniaus pedagoginiame universitete baigÄ— ir etikos mokslus.
Pagarba savaime neateina
Anot mokytojos, kad ir kas mes bÅ«tume, kur gyventume, esame savotiÅ¡kai įsipareigojÄ™ mus supanÄiai aplinkai, bendruomenei. Å tai gimnazijoje Å¡varkų dÄ—vÄ—jimas įpareigoja vaikÄ… elgtis santÅ«riau, nes visi mato, kad esi gimnazistas. Nueina mokinys į parduotuvÄ™, nusiperka saldainį ir numeta popierÄ—lį ant žemÄ—s. Aplinkiniai nesistengs sužinoti jo vardo, pasakys labai paprastai - tai nemandagus gimnazistas.
Dažniausiai mokinio motyvas, kodėl taip pasielgė, būna vienas - yra valytojos, gatvių prižiūrėtojos, kurios privalo viską surinkti, nes už tai joms moka pinigus. Visgi elgesio kultūra pirmiausiai ateina iš namų, o mokykla, kitos institucijos tik gali prisidėti ugdant mandagų, kultūringą ir garbingą žmogų.
Dar senovėje buvo sakoma, kad kitų žmonių pagarbą galima tik užsitarnauti, už pinigus jos nenusipirksi. Žinoma, garbingai elgtis gali įpareigoti ir praeitis. Jeigu šeima buvo gerbiama aplinkinių, tai ir jaunoji karta savotiškai įpareigojama saugoti gerą šeimos vardą. Jeigu šeimoje vaikai mato gerą pavyzdį, tai juos taip pat skatina gražiai, kultūringai elgtis.
Sovietiniais laikais auklėjimas buvo daugiau grįstas griežtumu, diktatu, dabar auklėjimas pasikeitė - jis yra demokratiškesnis. Deja, labai dažnai vaikai laisvę maišo su anarchija - aš galiu daryti, ką noriu, nes esu laisvas, arba sako, kad dauguma bendraamžių taip elgiasi.
Svarbiausia - pavyzdys
"PaprasÄiausių mandagumo taisyklių jaunÄ… žmogų reikia mokyti paaiÅ¡kinant, kodÄ—l, pavyzdžiui, yra nemandagu sveikintis su žmogumi rankas susikiÅ¡us į kiÅ¡enes. Ne kiekvienas žino, kodÄ—l etiketas reikalauja rankas iÅ¡sitraukti iÅ¡ kiÅ¡enių. O juk tai labai senas pirmykÅ¡tis paprotys, kad aÅ¡ sutinku kitÄ… žmogų taikiai - neturiu rankoje ginklo ir nieko blogo nelinkiu. Sveikinimasis - tai geros valios parodymas kitam žmogui", - sakÄ— paÅ¡nekovÄ—.
SveikinimÄ…si su nepažįstamu žmogumi kiekvienas suprantame kitaip. Gyvename nedideliame mieste, kur dauguma žmonių pažįsta vienas kitÄ…. Visgi ir Äia yra nemažai skirtumų tarp kaimo ir miestelio įproÄių. Jeigu mokytojas nuvažiuoja į nedidelÄ™ kaimo mokyklÄ…, tai mokiniai pamatÄ™ nepažįstamÄ… žmogų sveikinasi. Miesto mokyklose yra kitaip. Netgi pastebimas toks reiÅ¡kinys, kad mokinys su mokytoju sveikinasi tik tol, kol mokytojas jį moko, o vÄ—liau lyg ir nepastebi pro Å¡alį einanÄio mokytojo. Taip pamažu atsiranda grupavimas, su kuo sveikintis, o su kuo ne. Beje, panaÅ¡iai yra ir suaugusiųjų pasaulyje. Juk bÅ«na, kai net kaimynas su kaimynu nesisveikina - tai priklauso nuo žmogaus iÅ¡siauklÄ—jimo. "Etiketo taisyklÄ—s sako, kad vyras turi pasisveikinti su moterimi, moteris - su vyresnio amžiaus žmogumi, mokinys - su mokytoju, - sakÄ— L. GalininÄ—. -Visgi nieko bloga nÄ—ra, dažnai pati pirma pasisveikinu su mokiniais. Manau, ir toks elgesys vaikus moko bÅ«ti mandagiais."
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.