Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

PAžINIMAS IR LAIMė EINA GRETA

Ada DVARIONAITÄ–

2010−11−06

Komentarai4    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Žinias dalija mokykla. Taip buvo dabartinio jaunimo nebeatmenamais sovietiniais laikais, taip yra ir dabar. O kas dalija laimę? Jos visiems reikia kaip oro, ji svarbesnė už bet kokį žinojimą. Be laimės nėra gyvenimo. Kas moko žmogų būti laimingu, juk nėra tokios profesijos - laimės mokytojas?
Daugelis kupiškėnų pasakytų kitaip: yra mokytoja, kuri sugeba vaikus išmokyti meilės, pažinti save ir pasaulį. Mokytoja, kurią myli vaikai, kurią su dėkingumu prisimena buvę mokiniai. Eugenijai Sokienei, lietuvių kalbos mokytojai, tinka šie apibūdinimai. 43 metus ji mokė vaikus lietuvių kalbos ir literatūros, 36 metus mokytojavo Kupiškyje. Dabar jau metai nebedirba. Taigi gali į savo profesiją, pašaukimą, mokyklą, mokytoją ir mokinį pažvelgti šiek tiek iš toliau. Ir palyginti su vidiniu žinojimu, kurį sukaupė per visą profesinę karjerą. Vieną popietę pasikalbėjome su mokytoja.


Yra toks standartinis posakis: kokia tauta, tokia ir valdžia, kokia visuomenė, tokia ir mokykla. Jį labai mėgsta politikai, kai nori pateisinti savo neišmanymą, tingėjimą, žmogiškus paklydimus. Jei remsimės tokia logika, mokykla dabar turi būti tokia kaip ir kasdienis mūsų gyvenimas: prieštaringa, sutrikusi, sumaterialėjusi, su baimėmis, nevisavertiškumo kompleksais, pikta, socialiai išskaidyta, įtari, pilna negatyvizmo... Pati stebiuosi, kad beveik nerandu teigiamų apibūdinimų. Žinoma, mokykloje semiamasi įvairių žinių, dirba mokytojai ir mokiniai, vyksta ugdymo procesas. Tik aš jo esmės nesuprantu, nesuvokiu arba viską suvokiu klaidingai?

Viskas priklauso nuo požiūrio. Manasis požiūris sako, kad žodžiai tauta, visuomenė, valdžia, mokykla yra bereikšmiai, nieko iš esmės nepasakantys. Visuomenė - tai aš. Jeigu joje kas nors man nepatinka, aš galiu pamėginti keisti. Pati nuo savęs. Paskui keisis ir visuomenė. Mokykla dabar išgyvena sunkų ir sudėtingą laikotarpį, tai junta ir mokytojai, ir mokiniai. Bet juk tai ir yra labai įdomu. Palyginti su sovietmečiu dabar darbas mokykloje pilnas atradimų, laisvo bendravimo. Anais laikais vaikui nebūtų atėję į galvą atverti širdį savo klasės auklėtojui. Visi laikėsi pagarbaus atstumo, buvo uždari. Dabar vaikai drąsūs, diskutuoja, nebijo pasakyti mokytojui, jei jis suklydo. Atsimenu, buvau gal trečioje klasėje, mokytoja mano rašomajame darbe ištaisė "klaidą" - yra parašė "įra". Žinojau, kad parašiau teisingai, bet nedrįsau to pasakyti mokytojai, kankinausi, graužiausi, bet tylėjau. Man patinka, kad vaikai dabar kovoja už savo tiesą, diskutuoja, klausinėja.

Teko girdėti, kad kai kurie mokytojai labai nemėgsta klausinėjančių, pyksta, kam gaišinamas pamokos laikas. Mokymosi motyvaciją, kaip dabar mėgstama sakyti, bando įskiepyti tokiais vaizdingais palyginimais: nesimokysi, maitinsies iš šiukšlių dėžės, būsi nevykėlis, nepadarysi karjeros, būsi apkiautęs kaimietis...

Aš esu tas laimingas žmogus, kuris iš karto pataikė į likimo skirtąją vietą. Labai džiaugiuosi ir dabar, ir anksčiau, kad tapau mokytoja. Laimė yra prisidėti prie asmenybės auginimo, matyti, kaip tai vyksta, kaip vystosi jauno žmogaus suvokimas, kaip atrandamos vertybės. Žinau, kad yra mokytojų, kuriems visada svarbu pats vaikas, ir yra mokytojų, kuriems svarbu tik jo amatas. Jis stengsis į vaiko galvą prigrūsti kuo daugiau žinių. Manau, kad didžiausios šiandienės mokyklos bėdos yra skubėjimas, per didelės klasės, moksleivių tikslingas rengimas tik egzaminams. O gyvenimo pamokos pamirštamos.

Tai skamba labai paslaptingai ir abstrakčiai. Kaip reikia vaiką mokyti gyvenimo?..

Su vaiku reikia kalbėtis. Lituanisto duona dėkinga, yra gausybė progų pokalbiams, ir nagrinėjant Levą Tolstojų, ir graikų mitus, ir paprastą savos kūrybos tekstą. Kam žmogus gimsta pasaulyje, dėl ko jis ateina gyventi? Ar tam, kad visi aplinkui jį šokinėtų, jį mylėtų... Ne. Jo uždavinys - pažinti pasaulį ir save, patobulinti tai, ką pažino. Pažinimas įmanomas tik per meilę. Reikia pačiam mylėti, tada ir pasaulis toks bus. Iš meilės gimsta geri poelgiai, jie sugrįžta tokiu pat atlygiu.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (4)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 304

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]