Skverbų gyventojas Irmantas Vadapolas, rodos, niekuo iÅ¡ kitų neiÅ¡siskiriantis vyras. TaÄiau trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡erių viengungis siuvinÄ—ja nuostabius paveikslus. Per trejus metus jo kolekcijoje visa deÅ¡imtis nepaprasto kruopÅ¡tumo reikalaujanÄių darbų. Bet juos parduoti bandÄ™s auksarankis nesulaukÄ— nÄ— vieno pirkÄ—jo - žmonÄ—s už siuvinÄ—tus paveikslus pasiÅ«lo vos 20 litų. Niekas netiki, kad toks Irmanto pomÄ—gis gali kainuoti didžiulius pinigus.
PamÄ—go mokykloje
Ilgi ir tamsÅ«s vakarai - tikra kankynÄ— Skverbų kaimo pakraÅ¡tyje su tÄ—vais gyvenanÄiam I. Vadapolui. Kai baigiasi lauko darbai, niekur nedirbantis bei negaliÄ… turintis vyras savo laisvalaikį leidžia siuvinÄ—damas.
Šis pomėgis, pasak Irmanto, nuramina ir atpalaiduoja: "Mama klausia, kaip aš galiu siuvinėti ir televizorių žiūrėti. Bet man užtenka tik klausytis, o visas dėmesys - rankdarbiui. Man patinka taip leisti savo laiką - atsipalaiduoji, nusiramini ir apie nieką negalvoji, tik apie siuvinėjimą".
Šį savo pomÄ—gį "KupiÅ¡kÄ—nų minÄių" kalbintas vyras atrado dar bÅ«damas paauglys. Pasak paÅ¡nekovo, siuvinÄ—jimo kryželiu pagrindų jis iÅ¡moko mokykloje per technologijų pamokas. Mat šį dalykÄ… dÄ—sÄiusi mokytoja kartais sumainydavo berniukų ir mergaiÄių darbus. Taigi klasÄ—s draugÄ—s eidavo drožinÄ—ti medžio, o Irmantas su kitais berniukais užsiimdavo maisto gamyba, mezgimu ir kitais rankdarbiais.
TaÄiau vienÄ… kartÄ… į rankas paÄ—mÄ™s adatÄ… ir siuvinÄ—jimo lankelį, jis visam laikui užsikrÄ—tÄ— Å¡iuo darbu.
Paveikslų neperka
Pirmieji darbai, pasak paties I. Vadapolo, buvo paprasti. TaÄiau juos paÅ¡nekovo mama ir Å¡iandien saugo kaip didžiausiÄ… brangenybÄ™.
Na, o rimtesnių darbų Irmantas ėmėsi prieš trejus metus. Tuomet parduotuvėje jis pamatė siuvinėjimui kryželiu skirtus paveikslus ir nusprendė pamėginti vėl imtis adatos.
Å iandien vyro kolekcijoje jau bene deÅ¡imtis siuvinÄ—tų paveikslų. Gal kai kam tai atrodytų nedidelis kiekis, taÄiau, pasak paÅ¡nekovo, vienam paveikslui baigti prireikia net iki trijų mÄ—nesių.
"Jei visÄ… dienÄ… siuvinÄ—Äiau, gal ir greiÄiau baigÄiau. Bet aÅ¡ ir neskubu - man svarbiausia pats procesas", - pabrėžė I. Vadapolas.
Labiausiai jis mÄ—gsta siuvinÄ—ti gamtos peizažus ir gyvÅ«nus. Paskutinysis Irmanto darbas - vandenyne nardanÄios orkos.
Visų skverbieÄio paveikslų apžiÅ«rÄ—ti negalÄ—jome - dalį jų autorius sutiko paskolinti SubaÄiaus bibliotekai, kai kuriuos jau padovanojo giminaiÄiams. TaÄiau parduoti ne kartÄ… savo darbus bandÄ™s vyras, pirkÄ—jų taip ir nesulaukÄ—.
"Daug kas atkreipia dėmesį į mano paveikslus, pagiria. Bet pirkti niekas nenori - žmonėms per brangu. Jei kas pasiūlo dvidešimt litų, tai už tiek tikrai neparduosiu. Bandžiau savo paveikslus siūlyti ir Kupiškyje vykusioje Kaziuko mugėje, bet niekas nė vieno jų nenupirko. Gal reikia į Vilnių ar Kauną važiuoti - mūsų rajone žmonės nesupranta, kiek kainuoja tokie darbai", - sakė pašnekovas.
Savikaina - 300 litų
I. Vadapolo paveikslai kainuoja apie 300 litų. TaÄiau tokios kainos autorius praÅ¡o ne norÄ—damas užsidirbti, o tik atsiimti į darbÄ… sudÄ—tus pinigus. Tokių paveikslų siuvinÄ—jimas, anot jo, itin brangus pomÄ—gis. Vien iÅ¡ PrancÅ«zijos atgabentas audinys su paruoÅ¡tu pieÅ¡iniu kainuoja apie 70 litų.
Nepigiai, pasak pašnekovo, atsieina ir siuvinėjimui skirti siūlai. Vienam paveikslui jų reikia už beveik 120 litų. Dar apie 80 litų reikia darbui įrėminti. Paties darbo vyras jau nebeįkainoja.
"Niekas negali patikÄ—ti, kai pasakau, kokia vieno darbo savikaina. Tada aÅ¡ pasiÅ«lau nupirkti visas reikalingas priemones, o iÅ¡siuvinÄ—ti galÄ—Äiau ir už dykÄ…. Man tai tikras malonumas", - kalbÄ—jo siuvinÄ—tojas.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.