|
|
|
Vėrinys KULTÅ«ROS DARBUOTOJO MISIJA - REMTI REZULTATÄ… AR PROCESÄ…
BanguolÄ— ALEKNIENÄ– |
2010−10−23 |
Padiskutuoti apie kultÅ«ros darbuotojo, apie kurianÄio žmogaus misijÄ… mažame miestelyje, kaime, apie meno mÄ—gÄ—jų renginių kokybÄ™ ir jos sÄ…sajas su saviraiÅ¡kos poreikiu, apie Å¡io proceso finansinÄ™ pusÄ™ spalio 19 d. į redakcijÄ… rinkosi už Å¡iÄ… sritį atsakingi ir joje dirbantys žmonÄ—s. Diskusijoje dalyvavo rajono KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus vedÄ—jas Rimantas Jocius, KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro direktorius Rapolas LukoÅ¡eviÄius, Å¡io centro režisierÄ— Vilija MorkÅ«naitÄ—, rajono Tarybos narÄ— SkaistutÄ— PaulauskienÄ—, choreografÄ— Irina Bubnova, Å epetos laisvalaikio centro specialistÄ— Gražina ValaitienÄ— ir rajono tautodailininkų vadovas Vytautas Jasinskas.
Ar mažuose miesteliuose, kaimuose reikia kultÅ«ros darbuotojų, žmonių, kurianÄių menÄ…? Kokia jų vieta tose bendruomenÄ—se? Ko jie turÄ—tų siekti?
R. Jocius. KultÅ«rÄ… puoselÄ—janÄių žmonių reikÄ—jo ir reikia. PamirÅ¡Ä™ savo tradicijas, paproÄius iÅ¡nyksime kaip tauta. KultÅ«ra - tai Å¡alies žmones vienijanti gija. Savivaldybių kultÅ«ros skyriai įgyvendina bendrÄ… Å¡alies kultÅ«ros politikÄ…. Mes vykdome aukÅ¡tesnių institucijų valiÄ…. Kaip tas strategines kultÅ«ros politikos nuostatas įgyvendinti konkreÄioje vietovÄ—je, kÄ… reikÄ—tų tobulinti ar keisti, tai jau plati tema.
R. LukoÅ¡eviÄius. NorÄ—Äiau akcentuoti asmenybÄ—s reikÅ¡mÄ™ kultÅ«ros procese. Istorijos faktai patvirtina, kad kuo intelektualesni valstybÄ—s žmonÄ—s, tuo didesni tos valstybÄ—s pasiekimai. Å vietimo ir kultÅ«ros reikÅ¡mÄ— Å¡iuo atveju neginÄytina. Å ios abi sritys papildo viena kitÄ…. TaÄiau Lietuvoje manoma, jog iÅ¡ kultÅ«ros lengviausia atimti. Finansavimo stygiumi skundžiasi ne tik provincijos lygmens, bet ir elitinio meno atstovai. Einama ten, kad profesionalių menininkų kÅ«rybos provincijos žmogus neįpirktų, nepajustų. Jos reikia kiekvieno dvasiniam tobulÄ—jimui. YpaÄ nuo mažų dienų ugdant vaikų kÅ«rybiÅ¡kumÄ….
V. MorkÅ«naitÄ—. MenÄ… puoselÄ—janÄių, ugdanÄių kÅ«rybingumÄ… žmonių reikia visada, ypaÄ tuomet, kai pasunkÄ—ja gyvenimas, stinga lėšų. Koks tas žmogus turÄ—tų bÅ«ti? Tai priklauso nuo vietos bendruomenių (plaÄiÄ…ja prasme) poreikių. Gali vienoje vietovÄ—je kultÅ«ros darbuotojas ir nepritapti, o kitoje bÅ«ti labai reikalingas. KultÅ«rinÄ— veikla dažnai įsivaizduojama labai stereotipiÅ¡kai, kaip Å¡okiai, dainos, muzikavimas. TaÄiau žmonÄ—s gali inicijuoti įvairiausius meno projektus. Pavyzdžiui, rengti tautodailininkų, profesionalių menininkų parodas, keliauti pažintiniais, kultÅ«riniais tikslais, stebÄ—ti įvairius renginius. Visa tai irgi bus kultÅ«rinÄ— veikla.
I. Bubnova. Provincijoje išauga ne vienas šalį ir pasaulį garsinantis menininkas ar sportininkas. Viskas priklauso nuo gero specialisto. O tokį specialistą reikia užsiauginti nuo mažens. Yra pavyzdžių, kai kolektyvams puikiai vadovauja reikiamos specialybės neįgiję žmonės, bet įgūdžių tokiam darbui gavę būreliuose, laisvalaikio mėgėjiškoje veikloje, kuri jam pamažu tampa ne tik pomėgiu, bet ir darbu.
R. LukoÅ¡eviÄius. ReikÄ—tų ne mažinti kultÅ«ros darbuotojų skaiÄių, bet kelti jiems didesnius reikalavimus. TaÄiau vienas žmogus, koks jis bebÅ«tų talentingas, negalÄ—s apimti daug sriÄių. PamirÅ¡tame, kad žmonÄ—s nori ne tik Å¡okti, dainuoti, vaidinti, bet ir groti, pieÅ¡ti. Tad reikÄ—tų daugiau specialistų. Visi Å¡ie samprotavimai lieka tik kalbomis, kai iÅ¡kyla piniginis klausimas.
Nesutinku su Å¡iuo metu pasigirstanÄiais samprotavimais, kam reikia tų kultÅ«ros darbuotojų, jei jų funkcijas visiÅ¡kai gali perimti bendruomenÄ—s. Manau, kad savo srities specialistai yra reikalingi. Argi agronomas ar zootechnikas gali vesti bendruomenÄ™ kultÅ«ros kryptimi.
V. Jasinskas. NorÄ—Äiau paprieÅ¡tarauti. Yra daug pavyzdžių, kai buvÄ™ kolÅ«kių specialistai sÄ—kmingai buria žmones kultÅ«rinei veiklai. O kaipgi buvo senais laikais. Meninių polinkių turintys žmonÄ—s patys ugdÄ—si. SkobÄ— medį, kalÄ— metalÄ…. Nebent vieno kito patarimo sulaukdami iÅ¡ vyresnio savo amato meistro. Ir dainų merginos mokÄ—si iÅ¡ savo moÄiuÄių bei mamų. Tarp savamokslių turime daug garsių žmonių. Visuomeniniais pagrindais ir pas mane kasmet ateina vienas kitas jaunuolis pasimokyti akmentaÅ¡ystÄ—s. Vieniems tas amatas prilimpa, kiti nuo jo atitolsta. Bet manau, kad prasminga dalytis su kitais savo patirtimi.
AnksÄiau tautodailininkai buvo subÅ«rÄ™ 4-5 įvairių meno sriÄių bÅ«relius. Po to Å¡i veikla užgeso. Tokiems dalykams reikia ir iniciatyvių žmonių, ir kad visuomenÄ— tokios veiklos norÄ—tų. O tautodailininkų nereikia varu varyti, kad rengtų parodas. KÅ«rÄ—jui svarbu, kad jo darbus kiti pamatytų, įvertintų, dvasiÅ¡kai praturtÄ—tų. Dažnai tos ekspozicijos rengiamos savo lÄ—Å¡omis.
G. ValaitienÄ—. Po derliaus Å¡ventÄ—s grįždami mano kolektyvo žmonÄ—s kalbÄ—jo, kad kaskart eidami į repeticijÄ… kiekvienas neÅ¡kimÄ—s po plytÄ… ir netrukus turÄ—sime, kur Å¡okti, dainuoti. Vadinasi, žmonÄ—ms to reikia. Å epetoje dirbu 26 metai. SovietmeÄiu į saviveiklÄ… žmonÄ—s varu buvo varomi. Dabar savo noru ateina. Tad visai kitas repeticijų lankomumas ir požiÅ«ris. NeskaiÄiuojam savo pinigų, iÅ¡leistų renginiams. Prisitaikai prie laikmeÄio sÄ…lygų, iÅ¡moksti kitaip viskÄ… surikiuoti. Negali nusipirkti suvenyrų Å¡ventÄ—s dalyviams, tai siuvi iÅ¡ drobÄ—s maiÅ¡elius, įdedi vaistažolių ir iÅ¡sisuki iÅ¡ padÄ—ties. Žinoma, norisi, kad per tas dvi repeticijų valandas žmonÄ—s nesuÅ¡altų. Pasvajoji vaikus įjungti į kultÅ«rinÄ™ veiklÄ…, bet neturi sÄ…lygų.
R. LukoÅ¡eviÄius. SaviraiÅ¡ka svarbu. Tam turi bÅ«ti sudarytos visos sÄ…lygos. Kaimynas kaimynÄ… traukia, daugiau žmonių į kultÅ«rinÄ™ veiklÄ… įsilieja. Deja, vaikų, jaunimo į apgriuvusius savo rÅ«mus pritraukti negalime. Rajone kultÅ«rai yra skiriama tik 2,6 proc. biudžeto. KultÅ«rologai rekomenduoja artÄ—ti prie 5 proc., kad Å¡i gyvenimo sritis ne tik egzistuotų, bet ir vystytųsi. Stinga ir jauno, naujo požiÅ«rio. BaigÄ™ mokslus kultÅ«ros specialistai nesiveržia į rajonÄ…. Maži atlyginimai.
S. Paulauskienė. Yra ir grįžusių. Visi niekada nesugrįš. Jiems ir darbo vietų neužtektų.
R. Jocius. Svarbiausia, kad kultÅ«ros darbuotojas perprastų vietos žmonių, visos jų bendruomenÄ—s lÅ«kesÄius, poreikius, gerai su jais sutartų. Tuomet ir kultÅ«rinÄ— veikla ten aktyviai gyvuoja. O kitur, žiÅ«rÄ—k, ir specialistas dirba, ir sÄ…lygos ne paÄios prasÄiausios, o veiklos nesimato.
Apmaudu, kad valstybė taupo kultūros sąskaita. Tai vienintelė sritis, kur iki šiol neaišku, kiek jai bus kitąmet skiriama lėšų iš valstybės biudžeto. Jei tiksliai žinotum, kiek pinigų gausi, galėtum planuoti, dėlioti prioritetus ir rajone.
Pastaruoju metu nemažai diskutuojama apie renginių kokybę. Užkliūva į natą nepataikantys dainininkai ar melodijas ne į tą pusę nuvinguriuojantys muzikantai. Ar kokybės siekis mėgėjiškoje veikloje nesikerta su eilinio žmogaus noru save išreikšti kūrybinėje veikloje?
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
