Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KULTÅ«ROS DARBUOTOJO MISIJA - REMTI REZULTATÄ… AR PROCESÄ…

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2010−10−23

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Padiskutuoti apie kultūros darbuotojo, apie kuriančio žmogaus misiją mažame miestelyje, kaime, apie meno mėgėjų renginių kokybę ir jos sąsajas su saviraiškos poreikiu, apie šio proceso finansinę pusę spalio 19 d. į redakciją rinkosi už šią sritį atsakingi ir joje dirbantys žmonės. Diskusijoje dalyvavo rajono Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius, Kupiškio kultūros centro direktorius Rapolas Lukoševičius, šio centro režisierė Vilija Morkūnaitė, rajono Tarybos narė Skaistutė Paulauskienė, choreografė Irina Bubnova, Šepetos laisvalaikio centro specialistė Gražina Valaitienė ir rajono tautodailininkų vadovas Vytautas Jasinskas.

Ar mažuose miesteliuose, kaimuose reikia kultūros darbuotojų, žmonių, kuriančių meną? Kokia jų vieta tose bendruomenėse? Ko jie turėtų siekti?

R. Jocius. Kultūrą puoselėjančių žmonių reikėjo ir reikia. Pamiršę savo tradicijas, papročius išnyksime kaip tauta. Kultūra - tai šalies žmones vienijanti gija. Savivaldybių kultūros skyriai įgyvendina bendrą šalies kultūros politiką. Mes vykdome aukštesnių institucijų valią. Kaip tas strategines kultūros politikos nuostatas įgyvendinti konkrečioje vietovėje, ką reikėtų tobulinti ar keisti, tai jau plati tema.

R. Lukoševičius. Norėčiau akcentuoti asmenybės reikšmę kultūros procese. Istorijos faktai patvirtina, kad kuo intelektualesni valstybės žmonės, tuo didesni tos valstybės pasiekimai. Švietimo ir kultūros reikšmė šiuo atveju neginčytina. Šios abi sritys papildo viena kitą. Tačiau Lietuvoje manoma, jog iš kultūros lengviausia atimti. Finansavimo stygiumi skundžiasi ne tik provincijos lygmens, bet ir elitinio meno atstovai. Einama ten, kad profesionalių menininkų kūrybos provincijos žmogus neįpirktų, nepajustų. Jos reikia kiekvieno dvasiniam tobulėjimui. Ypač nuo mažų dienų ugdant vaikų kūrybiškumą.

V. Morkūnaitė. Meną puoselėjančių, ugdančių kūrybingumą žmonių reikia visada, ypač tuomet, kai pasunkėja gyvenimas, stinga lėšų. Koks tas žmogus turėtų būti? Tai priklauso nuo vietos bendruomenių (plačiąja prasme) poreikių. Gali vienoje vietovėje kultūros darbuotojas ir nepritapti, o kitoje būti labai reikalingas. Kultūrinė veikla dažnai įsivaizduojama labai stereotipiškai, kaip šokiai, dainos, muzikavimas. Tačiau žmonės gali inicijuoti įvairiausius meno projektus. Pavyzdžiui, rengti tautodailininkų, profesionalių menininkų parodas, keliauti pažintiniais, kultūriniais tikslais, stebėti įvairius renginius. Visa tai irgi bus kultūrinė veikla.

I. Bubnova. Provincijoje išauga ne vienas šalį ir pasaulį garsinantis menininkas ar sportininkas. Viskas priklauso nuo gero specialisto. O tokį specialistą reikia užsiauginti nuo mažens. Yra pavyzdžių, kai kolektyvams puikiai vadovauja reikiamos specialybės neįgiję žmonės, bet įgūdžių tokiam darbui gavę būreliuose, laisvalaikio mėgėjiškoje veikloje, kuri jam pamažu tampa ne tik pomėgiu, bet ir darbu.

R. Lukoševičius. Reikėtų ne mažinti kultūros darbuotojų skaičių, bet kelti jiems didesnius reikalavimus. Tačiau vienas žmogus, koks jis bebūtų talentingas, negalės apimti daug sričių. Pamirštame, kad žmonės nori ne tik šokti, dainuoti, vaidinti, bet ir groti, piešti. Tad reikėtų daugiau specialistų. Visi šie samprotavimai lieka tik kalbomis, kai iškyla piniginis klausimas.
Nesutinku su šiuo metu pasigirstančiais samprotavimais, kam reikia tų kultūros darbuotojų, jei jų funkcijas visiškai gali perimti bendruomenės. Manau, kad savo srities specialistai yra reikalingi. Argi agronomas ar zootechnikas gali vesti bendruomenę kultūros kryptimi.

V. Jasinskas. Norėčiau paprieštarauti. Yra daug pavyzdžių, kai buvę kolūkių specialistai sėkmingai buria žmones kultūrinei veiklai. O kaipgi buvo senais laikais. Meninių polinkių turintys žmonės patys ugdėsi. Skobė medį, kalė metalą. Nebent vieno kito patarimo sulaukdami iš vyresnio savo amato meistro. Ir dainų merginos mokėsi iš savo močiučių bei mamų. Tarp savamokslių turime daug garsių žmonių. Visuomeniniais pagrindais ir pas mane kasmet ateina vienas kitas jaunuolis pasimokyti akmentašystės. Vieniems tas amatas prilimpa, kiti nuo jo atitolsta. Bet manau, kad prasminga dalytis su kitais savo patirtimi.
Anksčiau tautodailininkai buvo subūrę 4-5 įvairių meno sričių būrelius. Po to ši veikla užgeso. Tokiems dalykams reikia ir iniciatyvių žmonių, ir kad visuomenė tokios veiklos norėtų. O tautodailininkų nereikia varu varyti, kad rengtų parodas. Kūrėjui svarbu, kad jo darbus kiti pamatytų, įvertintų, dvasiškai praturtėtų. Dažnai tos ekspozicijos rengiamos savo lėšomis.

G. Valaitienė. Po derliaus šventės grįždami mano kolektyvo žmonės kalbėjo, kad kaskart eidami į repeticiją kiekvienas neškimės po plytą ir netrukus turėsime, kur šokti, dainuoti. Vadinasi, žmonėms to reikia. Šepetoje dirbu 26 metai. Sovietmečiu į saviveiklą žmonės varu buvo varomi. Dabar savo noru ateina. Tad visai kitas repeticijų lankomumas ir požiūris. Neskaičiuojam savo pinigų, išleistų renginiams. Prisitaikai prie laikmečio sąlygų, išmoksti kitaip viską surikiuoti. Negali nusipirkti suvenyrų šventės dalyviams, tai siuvi iš drobės maišelius, įdedi vaistažolių ir išsisuki iš padėties. Žinoma, norisi, kad per tas dvi repeticijų valandas žmonės nesušaltų. Pasvajoji vaikus įjungti į kultūrinę veiklą, bet neturi sąlygų.

R. Lukoševičius. Saviraiška svarbu. Tam turi būti sudarytos visos sąlygos. Kaimynas kaimyną traukia, daugiau žmonių į kultūrinę veiklą įsilieja. Deja, vaikų, jaunimo į apgriuvusius savo rūmus pritraukti negalime. Rajone kultūrai yra skiriama tik 2,6 proc. biudžeto. Kultūrologai rekomenduoja artėti prie 5 proc., kad ši gyvenimo sritis ne tik egzistuotų, bet ir vystytųsi. Stinga ir jauno, naujo požiūrio. Baigę mokslus kultūros specialistai nesiveržia į rajoną. Maži atlyginimai.

S. Paulauskienė. Yra ir grįžusių. Visi niekada nesugrįš. Jiems ir darbo vietų neužtektų.

R. Jocius. Svarbiausia, kad kultūros darbuotojas perprastų vietos žmonių, visos jų bendruomenės lūkesčius, poreikius, gerai su jais sutartų. Tuomet ir kultūrinė veikla ten aktyviai gyvuoja. O kitur, žiūrėk, ir specialistas dirba, ir sąlygos ne pačios prasčiausios, o veiklos nesimato.
Apmaudu, kad valstybė taupo kultūros sąskaita. Tai vienintelė sritis, kur iki šiol neaišku, kiek jai bus kitąmet skiriama lėšų iš valstybės biudžeto. Jei tiksliai žinotum, kiek pinigų gausi, galėtum planuoti, dėlioti prioritetus ir rajone.

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama apie renginių kokybę. Užkliūva į natą nepataikantys dainininkai ar melodijas ne į tą pusę nuvinguriuojantys muzikantai. Ar kokybės siekis mėgėjiškoje veikloje nesikerta su eilinio žmogaus noru save išreikšti kūrybinėje veikloje?

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 324

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]