Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

Å ERNUPY, PO SENOLIO NAMO STOGU

Jurgita ŽIUKAITĖ

2004−07−31

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kelią į Šernupio kaime šimtamečių medžių žalumoje, įvairiaspalvių gėlių aromate paskendusią, žydru vasaros dangumi užklotą Tūtinų sodybą laimina trys kryžiai. Pagal pirmąjį nesunku rasti įvažiavimą į miško uždanga apjuostą kaimą, pagal antrąjį (skirtą Survilos motinos atminimui) – keliuką į erdvią gaivios vasaros augmenijos slepiamą sodybą, trečiasis, iškilęs paskelbus Nepriklausomybę, pasitinka priešais patį namą.
Žilagalvis namas – iš kartos į kartą
Dviejų galų gyvenamojo namo viena pusė, kurios viename kambarių prie kavos puoduko šiltam pokalbiui, už lango dulkiant vasaros lietui, susėdome su čia gimusia, užaugusia, prieš penkerius metus vėl grįžusia į vaikystės kiemą Zofija Tūtinaite-Kirliene, skaičiuoja, ko gero, jau daugiau nei du šimtus metų. Kita pusė, seklyčia, matyt, buvo labai sugriuvusi. Ją, išlaikydamas autentiškos kaimo trobos architektūros elementus, ant tų pačių pamatų perstatė Z. Kirlienės tėtis, Juozapas Tūtinas. Anot Zofijos, mama priekaištavusi, kad buvusių mažų langelių (vienas toks išlikęs seklyčioje) didinimas gali pakenkti namo tvirtumui. Žavi ir stebina originalus kaminas – rūkykla vidury namo, kurioje dabar pamūrytas nedidukas pečius. Ant seklyčios sienos ciksi profesoriaus Povilo Matulionio, Zofijos močiutės brolio, dovanotas laikrodis.
“Pirmutinis mūsų giminės žmogus, mano prosenelis Domininkas Tūtinas iš Šarkių šią sodybą su didelėmis, išlakiomis liepomis įsigijo iš pono Kepelinsko. Kadaise čia buvo palivarkas”, - Šernupyje šaknis įleidusių Tūtinų šeimos istoriją praskleidė Z. Tūtinaitė-Kirlienė. “Kai tėvelis augo, turėjome 60 ha žemės, o kai senelis, – visas kaimas Tūtinui priklausė”, - juokauja Zofija, kurios proseneliui atsikėlus į Šernupį čia stūksojo tik Survilų bei bežemių darbininkų Grigaliūnų ir Šližauskų trobesiai. Sūnų Julijoną, Zofijos senelį, jos prosenelis (miręs 1910 m., būdamas 85 metų) į Šernupį atsivežė ketverių metukų. Iš viso Domininkas turėjęs penkis sūnus ir dukrą. Zofijos senelis Julijonas buvo vyriausia atžala. Jis ir paveldėjo visą ūkį.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 085 924

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]