Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

GIMNAZIJOS BENDRABUTIS ATVIRAS IR KITŲ MOKYKLŲ UGDYTINIAMS

Jurgita ŽIUKAITĖ

2005−06−04 0

Per praėjusį rajono Savivaldybės tarybos posėdį patvirtinta mokinių priėmimo į Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos bendrabutį tvarkos nauja redakcija. Pasidomėjome, kuo ji skiriasi nuo ankstesniosios, kokie bendrabučio kasdienybės džiaugsmai ir rūpesčiai.
Pokyčiai nežymūs
Pasak gimnazijos direktoriaus Virginijaus Žilinsko, priėmimo į bendrabutį tvarka labai nesikeičia. Nauja tai, jog, kaip ir priimant į mokyklas, taip ir į bendrabutį, bus sudaroma sutartis. Priėmimas į bendrabutį įforminamas gimnazijos direktoriaus įsakymu ir jo pagrindu sudaryta priėmimo sutartimi, kurioje aptariami bendrabučio ir asmens įsipareigojimai, jų nevykdymo pasekmės. Iki šių metų mokinius, norinčius gyventi gimnazijos bendrabutyje, priiminėjo Kultūros ir švietimo skyriaus atstovų priėmimo komisija. Dabar ši prerogatyva paliekama gimnazijai.
Kaip ir anksčiau, mokinių gyvenimo išlaidos bendrabutyje apmokamos Savivaldybės biudžeto lėšomis. Už maitinimą mokama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vieno mokinio dienos maitinimo kaina bendrabutyje – 7,14 Lt. Tris kartus vaikai valgo gimnazijos valgykloje, parsineša ir naktipiečių.
Pastato, kuriame įsikūręs bendrabutis, paskirtis įvairi. Jame veikia ir pedagoginė psichologinė tarnyba, Kupiškio muzikos mokyklos dailės skyrius. Bendrabučio patalpos – 7 gyvenamieji kambariai (30 vietų), poilsio ir auklėtojų kambarys, dušai, tualetai, prausyklos - antrame aukšte.
Bendrabutyje gali gyventi mokiniai, lankantys ne tik gimnaziją, bet ir kitas Kupiškio miesto mokyklas. Jei norinčiųjų čia gyventi būtų daugiau, pirmenybė, pasak V. Žilinsko, būtų teikiama gimnazistams. Tačiau kol kas nėra pasitaikę atvejų, kad pageidaujančiųjų čia įsikurti būtų daugiau nei yra gyvenamųjų vietų. Kaip sakė bendrabučio auklėtoja Elena Mikėnienė, 1996-1997 m. bendrabutis laikina gyvenimo vieta buvo 32 dabartinės Kupiškio Povilo Matulionio vidurinės mokyklos ir gimnazijos vaikams. Pastaraisiais keletą metų gyventojų skaičius nežymiai svyruoja – norą apsistoti pareiškia 20-25 vaikai. Mokinių bendrabutyje sumažėjimą lemia palankios sąlygos į namus ir iš jų vykti geltonaisiais autobusiukais. Be to, Savivaldybė pasirūpina apmokėti kelionę ir Kupiškio autobusų parko autobusais.
Švara ir priežiūra
Šiais mokslo metais bendrabutyje gyveno 20 gimnazistų. Vidaus atmosfera nė iš tolo neprimena vaizdų, matytų kitų miestų studentų bendrabučiuose. Tiek koridorius, tiek kambariai, dušai spindi švara. Vaikai gyvena nesusispaudę – keturviečiuose, penkiaviečiuose kambariuose po 2-3. “Sąlygos nėra prastos, tačiau remonto reikia. Dėl jo esame pateikę prašymus Savivaldybės tarybai. Pagrindinis rūpestis – prausyklų, dušų atnaujinimas. Ateityje reikėtų keisti ir langus„, - sakė gimnazijos vadovas. Paskutinį sykį remontas darytas prieš 9 metus. Vasarą bendrabutyje apgyvendinami stovyklautojai, svečiai iš užsienio stebisi puikiai prižiūrimomis patalpomis.
Bendrabutyje stengiamasi kurti kuo jaukesnę atmosferą. Laisvalaikį galima leisti prie kompiuterio, dviejų televizorių, stalo teniso, biliardo stalų, pavartyti spaudą. Gražia tradicija tapo gyventojų gimtadienių paminėjimas. Organizuojami konkursai (gražiausio kambario, gražiausio margučio ir pan. – taip skatinamas išradingumas), pokalbiai, paskaitėlės įvairiomis temomis, aktualiais klausimais.
Anot E. Mikėnienės, vaiką išmokyti skaityti, rašyti nėra sunku – sudėtinga jį paruošti savarankiškam gyvenimui. Bendrabutyje vaikai įgyja savarankiškumo pagrindų – patys tvarkosi kambarius, skalbiasi drabužius. Kai kam iš pradžių kildavo klausimų, kodėl reikia klotis lovą, tačiau greitai įprato prie bendros tvarkos, vidaus taisyklių. Įgiję gyvenimo gimnazijos bendrabutyje praktikos, mokslus baigę mokiniai kur kas lengviau adaptuojasi ir studentų bendrabučiuose.
Yra “ištikimų„ bendrabučio gyventojų, kurie jame ir užauga – nuo pirmos klasės iki ugdymo įstaigos baigimo. Vaikams patogu, kadangi viskas ranka pasiekiama – biblioteka, kultūros centras, sporto salė, tik vienas kitas nelanko kokių nors būrelių. “Nesvetimas mums ir pokalbis prie kavos puoduko. Padiskutuojam, konfliktėlį išsprendžiam. Lyg viena didelė šeima. Per atostogas labai jų pasiilgstu„, - kalbėjo bendrabučio auklėtoja E. Mikėnienė.