 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos STIRNIÅ¡KIų PILIAKALNIS €“ SUBATÄ—Nų TRAUKOS VIETA
Å iais laiptais galima užkopti į StirniÅ¡kių piliakalnį. Nuo kalno atsiveria graži panorama. AutorÄ—s nuotraukos KÅ«rÄ— jaunieji dailininkai Visai neseniai, gegužei baigiantis, ant StirniÅ¡kių piliakalnio Å¡urmuliavo jaunimas – vyko tradicinis rajono ugdymo įstaigų mokinių dailÄ—s pleneras. Mokiniai yra kÅ«rÄ™ PalÄ—venÄ—s vienuolyno kieme, Uoginiuose, Veronikos Å leivytÄ—s paveikslų galerijoje ViktariÅ¡kiuose, LaukminiÅ¡kiuose, Salamiestyje, SkapiÅ¡kyje. Å is, septintasis, pleneras įprasmino Piliakalnių metus. „MÅ«sų pleneras skirtas Pilupio ir LÄ—vens upių santakos piliakalniams. Tai bendras rajono dailÄ—s mokytojų metodinio bÅ«relio ir KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus projektas. Visa tai, kÄ… per plenerÄ… sukursime, parodysime rudenį, per Europos paveldo dienas“, – pasakojo SubaÄiaus gimnazijos dailÄ—s mokytoja Genia VaiÄikauskienÄ—.
Mokinių dailÄ—s plenero akimirkos. 5–11 klasių mokiniai piliakalnių temÄ… bandÄ— atspindÄ—ti įvairiomis technikomis – pieÅ¡Ä— akvarele, pastele, dažė audinį augalais, kÅ«rÄ— baltų papuoÅ¡alus. Supiltas kareivių PlaÄiau apie StirniÅ¡kių piliakalnį plenero dalyviams papasakojo KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus specialistÄ— MiglÄ— ZakarauskaitÄ—. Jos surinktais duomenimis, žmonÄ—s yra pasakojÄ™, kad Napoleono žygio į MaskvÄ… laikais pro Äia keliavÄ™ prancÅ«zų kareiviai. „Jie Ä—jo Panevėžio–KupiÅ¡kio keliu ir buvo labai nuvargÄ™ ir alkani. Kareivių vadas nusprendÄ— apsistoti ir pailsÄ—ti Äia. PrancÅ«zams labai patiko Å¡i vietovÄ—, todÄ—l vadas nutarÄ— įamžinti Å¡iÄ… vietÄ… ir pasiÅ«lÄ— kareiviams supilti kalnÄ…. Kareiviai, be abejo, sutiko, nes geriau pilti kalnÄ… nei eiti per alinantį karÅ¡tį, ir nuo tada Å¡i kalva pavadinta piliakalniu“, – kalbÄ—jo M. ZakarauskaitÄ—. Žinomo Lietuvos archeologo Gintauto Zabielos žiniomis, Å¡is piliakalnis įrengtas aukÅ¡tumos kyÅ¡ulyje, LÄ—vens kairiajame ir Pilupio deÅ¡iniajame krante, upių santakoje. Piliakalnio aukÅ¡tis 14–16 m, aikÅ¡telÄ— keturkampÄ—, pailga rytų ir vakarų kryptimis, turi 3 pylimus (Å¡iaurÄ—s, rytų ir pietų Å¡laituose, taÄiau iÅ¡ 3 pylimų Å¡iuo metu pastebimi tik du, Å¡iaurinis gali bÅ«ti neiÅ¡likÄ™s), rastas kultÅ«rinis sluoksnis. Piliakalnio Å¡iauriniame Å¡laite pastebima terasa. XX a. septintame deÅ¡imtmetyje, supylus naujÄ… plento Panevėžys–KupiÅ¡kis sankasÄ… į pietus nuo piliakalnio, Pilupis pradÄ—jo ardyti piliakalnio pietinį Å¡laitÄ…. Ä® rytus–pietryÄius ir Å¡iaurÄ™ nuo piliakalnio 1,3 ha plote yra papÄ—dÄ—s gyvenvietÄ—, kurioje rasta lygios ir grublÄ—tos keramikos. 1968 m. StirniÅ¡kių piliakalnį žvalgÄ— MokslinÄ—s metodinÄ—s kultÅ«ros paminklų apsaugos tarybos archeologai, 1969 m. – Istorijos institutas. Jų rasti radiniai – lipdyta keramika lygiu ir grublÄ—tu pavirÅ¡iumi.
Ä®rengiant laiptus į piliakalnį darbavosi Azeras Abdulajevas (kairÄ—je) ir Vladas Rožėnas. „Dažniausiai ant piliakalnių randama akmeninių kirvukų, geležinių ietigalių, peilių, žalvarinių papuoÅ¡alų, kaulinių adatų iÅ¡ senesnių laikotarpių, gyvulių arba žmonių kaulų. Kartais aptinkamos stulpinÄ—s konstrukcijos, liudijanÄios apie buvusius įtvirtinimus, arba ant piliakalnio stovÄ—jusios pilies liekanos, kaip AnykÅ¡Äių rajono Å eimyniÅ¡kÄ—lių piliakalnyje, dar žinomame Vorutos vardu, arba Kerelių piliakalnyje. Esu girdÄ—jusi svarstymų, kad ir ant StirniÅ¡kių piliakalnio anksÄiau galÄ—jo stovÄ—ti medinÄ— pilis, bet Å¡altiniuose ji neminima. Piliakalnyje atlikti tik žvalgomojo tipo archeologiniai tyrimai, galbÅ«t iÅ¡tyrus gilesnius piliakalnio sluoksnius ir rastume iÅ¡likusios stulpinÄ—s konstrukcijos liekanų“, – pasakojo M. ZakarauskaitÄ—. GenÄ—ti bÅ«tina MuziejininkÄ— teigÄ—, kad pastaruoju metu dideles visuomenÄ—s diskusijas sukelia kertami ant piliakalnių augantys medžiai. „Noriu pabrėžti, kad juos genÄ—ti ir kirsti bÅ«tina, nes medžių Å¡aknys ardo piliakalnių kultÅ«rinį sluoksnį, o drauge ir visÄ… mÅ«sų senovÄ—s istorijÄ…, su kuria dar nesame gerai susipažinÄ™. Žinoma, medžiai suteikia piliakalniams gyvybÄ—s ir grožio, taÄiau kol piliakalniai nÄ—ra visiÅ¡kai iÅ¡tirti, nereikÄ—tų leisti jiems virsti miÅ¡kais, kurie vÄ—liau apsunkins priÄ—jimÄ… prie jų, paslÄ—ps kontÅ«rų ryÅ¡kumÄ…. StirniÅ¡kių piliakalnis irgi buvo apaugÄ™s medžiais, jį sutvarkius Å¡iandien mes galime džiaugtis didingu piliakalniu, ant kurio gali apsilankyti kiekvienas“, – sakÄ— M. ZakarauskaitÄ—. Atgaivintas bendruomenÄ—s pastangomis Mintis sutvarkyti StirniÅ¡kių piliakalnį 2008 metais kilo SubaÄiaus seniÅ«nijos seniÅ«nui Vidmantui Paliuliui. Tai padaryti paskatino visoje Lietuvoje pradÄ—ta minÄ—ti Baltų vienybÄ—s diena, kai ant aukÅ¡Äiausių apylinkÄ—s kalvų, piliakalnių pradÄ—ta kurti baltų vienybÄ—s simbolį – ugnį. Ant piliakalnio laužai ir iki tol liepsnodavo, bet užkopti ant jo buvo galima tik iÅ¡ vienos pusÄ—s – per gyventojo kiemÄ…. Kitur piliakalnis buvo sunkiai prieinamas, apaugÄ™s menkaverÄiais krÅ«mais. „Į talkÄ… kvieÄiau visus vyrus, kurie turi pjÅ«klus. AtsiliepÄ— SubaÄiaus, Valakų žmonÄ—s, prisijungÄ— ir iÅ¡ MiliÅ«nų“, – prisiminÄ— V. Paliulis. Pirma talka surengta kovo 8 dienÄ…. Vyrai turÄ—jo gerokai pasidarbuoti Å¡varindami piliakalnio prieigas. VÄ—liau Å¡viesaus atminimo lietuvių kalbos mokytoja Regina UrbonienÄ— paraÅ¡Ä— projektÄ… ir vasarÄ… kartu su mokiniais surinko visas Å¡akas, sutvarkÄ— piliakalnį. Tuometinio paminklosaugininko Vinco DiÄkaus iniciatyva ant jo buvo įrengta laužavietÄ—. „KartÄ… su Vincu apÄ—jome tÄ… piliakalnį, o jis man ir sako – bÅ«tų labai gražu, jei Äia bÅ«tų laiptai ir tiltelis per upelį. Ä–mÄ—me ir juos padarÄ—me. Dirbo tarptautinÄ— komanda – azerbaidžanietis ir lietuvis“, – sakÄ— V. Paliulis. Å iuo metu Å¡ie laiptai atnaujinti, pertvarkyta ir apžvalgos aikÅ¡telÄ—. Paklaustas, kodÄ—l sumanyta atgaivinti šį piliakalnį, paversti jį patrauklia vieta, SubaÄiaus seniÅ«nijos Å¡eimininkas teigÄ—, kad turime atsigręžti į savo Å¡aknis: „Jei nÄ—ra praeities, negalime kalbÄ—ti ir apie ateitį.“
Baltų vienybÄ—s diena ant StirniÅ¡kių piliakalnio. SeniÅ«nija iki Å¡iol rÅ«pinasi, kad piliakalnis bÅ«tų prižiÅ«rÄ—tas. NuÅ¡ienauti užtenka kartÄ… per metus – vasarÄ…, kai ruoÅ¡iamasi Äia Å¡vÄ™sti liepos 6-Ä…jÄ…, Karaliaus Mindaugo karÅ«navimo dienÄ…. Å iÄ… ir Baltų vienybÄ—s dienÄ… minÄ—ti ant StirniÅ¡kių tapo gražia tradicija. Pasak V. Paliulio, susirenka ne tik SubaÄiaus, aplinkinių kaimų žmonÄ—s, bet ir iÅ¡ kitų kampelių atvyksta – kas pas gimines suvažiavÄ™, kas sužinojÄ™ apie Å¡iÄ… iniciatyvÄ…. „Iki Å¡imto žmonių bÅ«na, ypaÄ â€“ vasarÄ…. HimnÄ… giedame, laužą kuriame. Per Å¡ias dienas StirniÅ¡kiai bÅ«na traukos centras. Piliakalnis turi gerÄ… aurÄ…, nuo jo atsiveria puiki panorama“, – džiaugÄ—si seniÅ«nas. PuoselÄ—ta ir dar viena idÄ—ja – ant piliakalnio pastatyti tris – kareivio, valstieÄio ir valstietÄ—s skulptÅ«ras. DÄ—l Å¡io dalyko bandyta kreiptis į įvairias institucijas, bet leidimo tai padaryti negauta.
Daugiausia žmonių ant StirniÅ¡kių piliakalnio susirenka minint Karaliaus Mindaugo karÅ«navimo dienÄ…. Nuotraukos iÅ¡ Vidmanto Paliulio asmeninio albumo Tvarkytas ir anksÄiau Kalbantis su KupiÅ¡kio etnografijos muziejaus muziejininke AuÅ¡ra JonuÅ¡yte paaiÅ¡kÄ—jo, kad piliakalnis buvo tvarkomas ir anksÄiau. 1997 metais to Ä—mÄ—si SubaÄiaus vidurinÄ—s mokyklos mokiniai kartu su istorijos mokytoju Jonu Babicku. „Mokytojas buvo užsibrėžęs tikslÄ… aplankyti žymesnes kraÅ¡to vietas, piliakalnius, senkapius, senÄ…sias palaidojimo vietas ir pasiÅ«lÄ— mokiniams nuvykti ant StirniÅ¡kių piliakalnio, kuris tuo metu buvo labai apaugÄ™s, nežinodamas net nepagalvotum, kad jo Äia esama. J. Babickui kilo idÄ—ja padaryti proskynÄ… – iÅ¡kirsti medžius, iÅ¡valyti krÅ«mus. TÄ… kartu su mokiniais ir pavyko padaryti“, – pasakojo muziejininkÄ—. Anot A. JonuÅ¡ytÄ—s, Å¡alia kelio, vedanÄio į Panevėžį, stÅ«ksantis StirniÅ¡kių piliakalnis – vienas įdomesnių rajone, įsikÅ«rÄ™s Å¡alia dviejų upių – LÄ—vens ir Pilupio. „Pagal mokslininkų, archeologų duomenis, jis datuojamas I tÅ«kst.–II tÅ«kst. pradžia. Netoli piliakalnio buvo apgyvendinta vieta, kaimelis, kuriame gyveno žmonÄ—s, tai įrodo vienoje vietoje aptikti radiniai – Å¡ukÄ—s. Pats piliakalnis tarnavo jiems siekiant apsiginti nuo priešų, kaip ir visi kiti piliakalniai. UpÄ—s, kai Äia gyveno žmonÄ—s, buvo daug didesnÄ—s, aplink – pelkÄ—s, tokios gamtos kliÅ«tys apsaugodavo juos ir padÄ—davo prasimaitinti. Å alia piliakalnio buvo ir pilkapynas, kuriame III–V amžiais laidoti žmonÄ—s. Tai rodo, kad žmonių vienoje vietoje gyventa tikrai nemažą laiko tarpą“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovÄ—. A. JonuÅ¡ytÄ— apgailestavo, kad nebuvo iÅ¡samiai tyrinÄ—tas StirniÅ¡kių piliakalnis, gal bÅ«tų buvÄ™ aptikta dar įdomesnių radinių – ginklų fragmentų, ietigalių, darbo įrankių. „Kol kas nevÄ—lu, bÅ«tų galima vykdyti projektus, tartis su daktaru G. Zabiela, kuris nemažai yra raÅ¡Ä™s apie mÅ«sų piliakalnius. Deja, jis netyrinÄ—jo rajono piliakalnių“, – sakÄ— muziejininkÄ—. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 728 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
