|
|
|
Vėrinys LAUKINÄ—S ATOSTOGOS SU KASDIENYBÄ—S PRIEMAIÅ¡OMIS
Ada DVARIONAITÄ– |
2010−08−21 |
Be atostogų – ne gyvenimas, visiems tai aiÅ¡ku. Jau vien dÄ—l to, kad paklaustas kokio pažįstamo – ar atostogavai, na ir kaip? - turÄ—tum kÄ… atsakyti. Svarbu, kad ir tavo atžala neatsiliktų nuo savo bendraamžių ir pasisemtų bent kokių įspÅ«džių raÅ¡inÄ—liams apie prabÄ—gusios vasaros nuotykius. Atostogų reikia darboholikui, fizinio darbo triÅ«suokliui, ir kokiam knygiui, kabinetinio darbo iÅ¡vargintam inteligentui. Specialistai sako, kad paatostogauti reikia ir pensininkams, ir vaikams. Bedarbiams bÅ«tina pailsÄ—ti nuo nedarbo. Moterims – nuo namų buities ir kasdienÄ—s Å¡eimininkystÄ—s rÅ«pesÄių.
LÅ«kesÄiai
Visi žino ir apie nemarią taisyklę, kad per atostogas reikia stengtis visiškai pakeisti savo gyvenimo būdą, aplinką, veiklos pobūdį, taigi, išversti savo kasdienybę lyg kokią rankovę...Veikliam pravers ramybė, vangiam – aktyvus judėjimas ir ekstremalūs potyriai, vienišiui – įdomios pažintys,nauji žmonės. Kita vertus, kur gi padėsi savo charakterį, būdo ypatumus, namuose užrakinęs juk nepaliksi. Taigi su kuo ir kaip bevyktum atostogauti, visvien ten būsi su savimi – su tuo reikia susitaikyti.
O susitaikius, lÅ«kesÄiai įgyja realų pagrindÄ… – atostogos bus tokios, kokių spalvų pats joms suteiksi, kÄ… įžvelgsi, ko iÅ¡moksi iÅ¡ naujų pažinÄių, sutiktų žmonių, patirtų nutikimų.
Emocijos
Yra žmonių, kuriems nepatinka pastovumas, erzina skrupulingas planavimas. Sumanius kelias atostogų savaites pagyventi palapinÄ—je, maistÄ… ruoÅ¡ti ant laužo, jau aiÅ¡ku, be tikslaus plano nepavyks iÅ¡sisukti. ReikÄ—s skaiÄiuoti, kiek maisto atsargų sukaupti, kiek greitai paruoÅ¡iamos sriubos pakelių, kiek mÄ—sos ir žuvies konservų prisipirkti, kokių daržovių, vaisių ir saldumynų smaguriavimui pasiruoÅ¡ti. Žinoma, galima viso to nepirkti ar mažiau pirkti, nes stovyklavietÄ—je veiks parduotuvÄ—lÄ—. Tik ten viskas bus brangiau, nes su antkainiu, nes viskas – estiÅ¡ka.
Taigi pats laikas išduoti, kur ta poilsiavietė, kur suplanuoti atostogų maršrutai mūsų automobiliu keliaujantį ekipažą veda jau daugiau nei ketvirtį amžiaus, beveik nuo 1980-ųjų.
NedidelÄ— autoturistų poilsio aikÅ¡telÄ— Baltijos estiÅ¡kajame pajÅ«ryje, vadinasi Lemme. Sovietiniais laikais pagal tenykÅ¡Äio kaimelio pavadinimÄ… poilsiavietÄ— turÄ—jo Kabli vardÄ…. StovyklavietÄ™ prižiÅ«ri Estijos miÅ¡kininkai.
Kas gi ten traukia, kad kas vasarą riedam savo senutėliu automobiliu per 300 kilometrų nuo Kupiškio į šiaurę, Rygos link, ir toliau Piarnu kryptimi, kur vos pervažiavus senuosius Latvijos-Estijos sienos riboženklius, ant paties jūros kranto rymo lentomis aptverta automobilių stovyklavietė?
Atsakymas – paprastas: poilsiavietÄ—s patogumas ir seni mÅ«sų įproÄiai. Racionaliai sutvarkyti ir pigiai kainuojantys minimalÅ«s patogumai. Su automobiliu į aikÅ¡telÄ™ įvažiuoti visam ekipažui kainuos tik 50 Estijos kronų (11 Lt), prieÅ¡ kelerius metus Å¡is ekologinis mokestis tebuvo 25 kronos (5,5 Lt). Daugiau mokÄ—ti nereikÄ—s, ar gyventum 1 parÄ… ar 30 parų. „Gyvenkit nors ir iki pirmųjų Å¡alnų“, -- taip kasmet pajuokauja iÅ¡ matymo pažįstami seni stovyklavietÄ—s prižiÅ«rÄ—tojai.
Ir kÄ… gi stovyklavietÄ—je galima rasti už tokius pinigus? Gręžinio vandenį, gana Å¡variai užlaikomus lauko tualetus, įrengtas stovyklavietes su ugniakuru, laužaviete, suolais, stalais ir pavÄ—sine ar be pavÄ—sinÄ—s. PalapinÄ™ galima statytis bet kur, kaip kam patogiau, net ant paties jÅ«ros kranto. Iki jÅ«ros toliausiai gal keli Å¡imtai žingsnių, arÄiausiai – kelios deÅ¡imtys.
Galima įtarti, kad toks užkampis ir tokia ramybė nė kiek nepatiks vasariškų pramogų ir žmonių šurmulio išsiilgusiam poilsiautojui. O visi kiti, tikėtina, pajus per visus metus pasiilgtą poilsio prie jūros palaimą.
O prie jÅ«ros Äia galima: stebÄ—ti saulÄ—lydį drauge su keliomis deÅ¡imtimis tylių poilsiautojų, klausytis naktį jÅ«ros oÅ¡imo, anksti ryte geriant kavÄ… ( galima paÄiam iÅ¡sivirti ar atsineÅ¡ti iÅ¡ parduotuvÄ—lÄ—s už keliolikos žingsnių) lesinti paukÅ¡Äiukus prie palapinÄ—s, stebÄ—ti puÅ¡ies kamienÄ… stuksenantį genį. Vakarop stovyklavietÄ—s takais galima pasivaikÅ¡Äioti ir sutikti į krÅ«mus sprunkantį ežį. Galima rinkti mÄ—lynes ar avietes. Prisiskinti Äiobrelių žiemai. Galima žaisti paplÅ«dimio tinklinį ar atsivežtomis badmintono raketÄ—mis. Galima paÄ—jÄ—ti paplÅ«dimiu tolÄ—liau pasižiÅ«rÄ—ti, ar nevyksta kokios kaimo ar miestelio bendruomenÄ—s, jaunimo Å¡ventÄ—s. Kas nors gal rengia aitvarų varžytuves. GalbÅ«t savaitgaliu aikÅ¡telÄ—je kas nors koncertuos, nes yra stovyklavietÄ—je pastatyta medinÄ— scena.
Ir visai sutemus galima nueiti prie ramutÄ—lÄ—s jÅ«ros - ten visada bÅ«na Å¡viesiau nei pakrantÄ—s miÅ¡ke-ir paieÅ¡koti danguje Didžiųjų Grįžulo ratų. Jausmas toks lyg bÅ«tum namuose – ir KupiÅ¡kyje pro buto langÄ… matyti tie spindintys ratai, ypaÄ dabar, rugpjÅ«ty...Bet nuo paplÅ«dimio į juos žvelgti – visai kas kita, Äia jie – savesni, lyg nusileidÄ™ arÄiau žmogaus bÅ«tų.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse".
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
