|
|
|
Vėrinys TURIME VISI AUGINTIS TIKÄ—JIMÄ… IR SÄ…MONINGUMÄ…
Loreta TIMUKIENÄ– |
2010−08−14 |
Kunigas Gediminas Jankūnas kilęs iš Panevėžio. Nuo septintos klasės patarnavo Panevėžio Šv. ap. Petro ir Povilo parapijoje. Aukštesnėse klasėse įsitraukė į parapijos jaunimo veiklą. Baigęs Vytauto Žemkalnio gimnaziją 1997 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, ten porą metų studijavo filosofines disciplinas ir maldos gyvenimo praktikas. Teologijos studijų buvo pasiųstas į Čikagos arkivyskupijos seminariją ir joje mokėsi ketvertą metų. 2003 metais grįžo į Panevėžį ir vyskupo Jono Kaunecko buvo įšventintas į kunigus. Kauno kunigų seminarijoje baigęs du kursus, keletą metų studijavo teologiją Čikagoje, Mundelein seminarijoje (University Saint Mary of the Lake). Čia apgynė doktorato disertaciją tema „Įveikiant reliatyvizmo diktatūrą†(Moving Beyond the Dictatorship of Relativism: Cardinal Joseph Ratzinger’s Lifelong Concern with the Phenomenon of Relativism). Kunigas Gediminas jau sugrįžo atgal į Lietuvą. Jis mielai sutiko pasikalbėti.
Papasakokite, koks kelias Jus vedė į kunigystę.
Mano paties akimis – labai įprastas kelias. Augau tikinÄių tÄ—velių Å¡eimoje. KasdienÄ— malda, sekmadieniais – į bažnyÄiÄ…, gegužės ir birželio mÄ—nesiais – litanijos, spalio mÄ—nesį – viena rožinio dalis, vasarÄ… važiuodavome daug kur į atlaidus. Kai ruoÅ¡iausi priimti iÅ¡pažinties sakramentÄ… ir PirmÄ…jÄ… KomunijÄ…, iÅ¡ tÄ—vų jau buvau iÅ¡mokÄ™s daugelį maldų. AukÅ¡tesnÄ—se klasÄ—se įsitraukiau į parapijos jaunimo veiklÄ…. KÅ«rÄ—me maldos grupelÄ™, važiuodavome į stovyklas. PatraukÄ— tuo metu parapijoje dirbusių jaunų kunigų pavyzdys. Jie atrodÄ— tokie atsidavÄ™ tikÄ—jimo vertybÄ—ms ir kunigiÅ¡koje tarnystÄ—je įprasminantys savo gyvenimÄ…. Baigus gimnazijÄ… nereikÄ—jo ilgai svarstyti, kur studijuosiu.
KodÄ—l pasirinkote studijas JungtinÄ—se Valstijose?
Kai pasirenki kunigystÄ—s keliÄ…, iÅ¡ tiesų labiau atsiduodi į savo vyskupo rankas ir klausai jo sprendimų. Tas pats ir mokantis seminarijoje. Studijų ÄŒikagoje aÅ¡ nepasirinkau, man jos buvo pasiÅ«lytos tuometinio seminarijos rektoriaus vyskupo Rimanto Norvilos ir Panevėžio vyskupo Juozo PreikÅ¡o atstovo Kauno seminarijoje vicerektoriaus kunigo Rimanto KaunieÄio. NeturÄ—jau rimtų priežasÄių atsisakyti, nors baiminausi, kad viskas bus anglų kalba, kurios taip gerai nemokÄ—jau. PrieÅ¡ seminarijÄ… Panevėžyje buvau nemažai bendravÄ™s su dviem Å v. PranciÅ¡kaus Ksavero brolijos vienuoliais iÅ¡ Amerikos – broliu Juozapu Glebu ir broliu Joe Britt, ir atrodÄ—, kad suprasti ir susikalbÄ—ti anglų kalba galiu, bet Äia juk laukÄ— rimtos studijos, negirdÄ—ti ir nežinomi teologijos terminai. Labiausiai jų padrÄ…sintas sutikau ir 1999 metų rugpjÅ«Äio mÄ—nesį atvažiavau į ÄŒikagos arkivyskupijos Mundelein seminarijÄ…. Mokydamasis seminarijoje savaitgaliais pagelbÄ—davau ir apsistodavau pas tuometinį Å vÄ. M. Marijos Gimimo parapijos Marquette Park klebonÄ…, dabar jau a. a. kun. dr. Michael Yakaitį, vÄ—liau – kun. JonÄ… KuzinskÄ…. Mano studijų pradžioje Å¡ioje parapijoje vikaravo kun. dr. Rimantas Gudelis, vÄ—liau jį pakeitÄ— kun. Rimvydas AdomaviÄius. Galiu tik pasidžiaugti, kad bendravimas su visais Å¡iais kunigais nemažai padÄ—jo mano paties, kaip kunigo, formavimuisi. Kiekvienas iÅ¡ jų Dievo apdovanotas iÅ¡skirtinÄ—mis dovanomis ir esu tikrai laimingas, kad turÄ—jau tokius kunigystÄ—s pavyzdžius.
ÄŒia dar reikÄ—tų paminÄ—ti prelatÄ… Jurgį Å arauskÄ…, kuris, tuo metu dirbdamas Amerikos vyskupų konferencijoje VaÅ¡ingtone, buvo pagrindinis žmogus, padÄ—jÄ™s iÅ¡rÅ«pinti stipendijÄ… mano mokslams ÄŒikagoje. Prelatas J. Å arauskas nuo pirmų dienų rÅ«pinosi mumis, dviem studentais iÅ¡ Lietuvos, studijuojanÄiais Mundelein seminarijoje, ir kunigais iÅ¡ Lietuvos, kurie studijavo VaÅ¡ingtono ir BaltimorÄ—s universitetuose. Tas rÅ«pinimasis trunka iki Å¡ios dienos.
Po diakonystės šventimų pusei metų buvau paskirtas į Marquette Park lietuvių parapiją. Visą kitą laiką darbavausi tik kaip pagalbininkas, kur galėjau ir kur manęs reikėjo.
TapÄ™s diakonu, dirbote ir Panevėžio Å vÄ. TrejybÄ—s bažnyÄioje, vÄ—liau buvote paskirtas Zarasų rajono VajasiÅ¡kio ir AntalieptÄ—s parapijų administratoriumi. Beveik dvejus savo kunigiÅ¡kos tarnystÄ—s metus paskyrÄ—te KupiÅ¡kio ir PalÄ—venÄ—s parapijoms. Å ių parapijų žmonÄ—s iki Å¡iol Jus mini geru žodžiu, prisimena JÅ«sų gerus darbus. Dažnai žmonÄ—s su gailesÄiu iÅ¡lydi į kitÄ… parapijÄ… kunigÄ…, su kuriuo per keletÄ… metų susigyvenama, įprantama. Kokia JÅ«sų nuomonÄ— apie dvasininkų tarnystÄ—s vietos keitimÄ…?
AÄiÅ« už malonius sentimentus iÅ¡ KupiÅ¡kio ir PalÄ—venÄ—s žmonių, su tokiu pat Å¡iltumu ir aÅ¡ juos prisimenu, nes ten buvo mano pirmųjų kunigystÄ—s žingsnių vietos. O dÄ—l dvasininkų tarnystÄ—s vietos keitimo, manau, kad BažnyÄia yra labai iÅ¡mintinga tai darydama. Dažniausiai kilnojama yra kunigystÄ—s pradžioje, kai kunigas dirba skirtingose parapijose vikaru ir gauna progÄ… susipažinti su skirtingais klebonais ir jų sielovadiniais metodais bei skirtingomis parapijų ir tikinÄiųjų gyvenimo sÄ…lygomis. Visa tai leidžia įgyti tokios praktinÄ—s patirties, kurios net ir Å¡eÅ¡eri metai, praleisti seminarijoje, negali suteikti. Su metais kunigas skiriamas jau nebe vikaru, bet klebonu arba administratoriumi, ir Äia kilnojimas sulÄ—tÄ—ja. Atsiranda galimybÄ— kunigui įgyvendinti daugiau laiko reikalaujanÄius sielovadinius projektus. Kaip jau minÄ—jau, kiekvienas kunigas yra apdovanotas skirtingomis dovanomis: vienas – geras pamokslininkas, kitas – katechetas, dar kitas geriau nusimano apie remontÄ… ir statybas, dar kitas yra nuostabus ir paveikus iÅ¡pažinÄių klausytojas. Kunigų kilnojimas leidžia parapijos bendruomenei pasinaudoti ir patirti atskiro kunigo turimÄ… Dievo duotÄ… dovanÄ…. Tai ir iÅ¡eina taip, kad vienas suremontuoja ar net pastato bažnyÄiÄ…, kitam tenka burti ar gaivinti tikinÄiųjų bendruomenÄ™, dar kitas pasireiÅ¡kia kaip nuostabus jau sukurtų ir veikianÄių dalykų palaikytojas. Svarbu, kad žmonÄ—s mylÄ—tų savo kunigus ne tik už jų talentus ir dovanas, bet ir su jų silpnybÄ—mis, kurių kiekvienas iÅ¡ mÅ«sų turime. Privalome suprasti, kad kunigai, kaip Dievo iÅ¡ganymo įrankiai, yra ir patys ne mažiau reikalingi Dievo gailestingumo ir iÅ¡ganymo malonių. KunigystÄ— padaro tave bendruomenÄ—s vedliu ir palydÄ—toju Dievo link, bet ir paÄiam juk reikia eiti Dievo ir Jo KaralystÄ—s link.
Su Jumis teko bendrauti gyvenant Lietuvoje – JÅ«s dÄ—stÄ—te tikybÄ… KupiÅ¡kio Povilo Matulionio vidurinÄ—je mokykloje, kur tuo metu dirbau mokytoja. Puikiai prisimenu JÅ«sų Å¡ypsenÄ… ir Å¡iltÄ… bendravimÄ… su mokiniais. Kaip pavyksta rasti bendrÄ… kalbÄ… su jaunimu? Galiu paliudyti, jog Jums dirbant mokykloje besirenkanÄiųjų tikybos pamokas gerokai padaugÄ—jo.
Malonu girdÄ—ti, kad tie pirmieji žingsniai KupiÅ¡kyje, kaip tikybos mokytojo, taip gražiai prisimenami. Nežinau dÄ—l tos bendros kalbos su jaunimu... AÅ¡ juk ir pats dar laikau save jaunu, tai lyg ir bÅ«tų keista, jei nesusikalbÄ—tume. Bet taip pat yra tiesa, kad tas susikalbÄ—jimas pasunkÄ—ja ir jaunam kunigui, ir bet kuriam mokytojui, kai kalbama apie pamatinius vertybinius dalykus. Jaunimas atrodo nesidomintis ir abejingas tokiems dalykams, nepasitikintis ir netikintis, bet iÅ¡ tiesų jauni žmonÄ—s labai domisi ir nori žinoti, kokiomis vertybÄ—mis turi vadovautis įžengdami į suaugusiųjų pasaulį. Jie greitai pamato, kad bÅ«ti suaugusiam nÄ—ra tik laisvÄ— daryti, kÄ… nori, bet ir sunkus, didelÄ—s atsakomybÄ—s ir visokeriopos pagalbos reikalaujantis uždavinys. ÄŒia ir kunigas, ir mokytojas, ir kiekvienas suaugÄ™s žmogus gali ateiti jiems į pagalbÄ…. Svarbiausia bÅ«ti nuoÅ¡irdžiam ir tikram, gyventi tomis paÄiomis vertybÄ—mis, kokias nori perduoti jauniems žmonÄ—ms. KÄ… dar turi suprasti jaunimas, kuris dažnai tame amžiuje yra linkÄ™s daug kÄ… idealizuoti ir absoliutinti? Kad atsakingas gyvenimas renkantis vertybes nÄ—ra apsaugotas nuo silpnumo akimirkų ir klaidų. Netgi mÅ«sų idealai – ar tai bÅ«tų tÄ—vai, vyresni broliai, sesutÄ—s ar netgi kunigai – neiÅ¡vengia klaidų ir suklupimų. ÄŒia ir vÄ—l į pagalbÄ… ateina tikÄ—jimas ir JÄ—zaus Kristaus mokymas bei pavyzdys, kad Dievas nenustoja apdovanojÄ™s gailestingumu ir meile net ir paties didžiausio nusidÄ—jÄ—lio, jeigu tik jis arba ji supranta, kad jiems yra reikalinga tokia Dievo pagalba, kuriÄ… yra pasiruoÅ¡Ä™ priimti. AÅ¡ neseniai grįžau iÅ¡ Panevėžyje vykusių Lietuvos jaunimo dienų. Å irdis dainavo žvelgiant į daugiau kaip septynis tÅ«kstanÄius jaunuolių iÅ¡ visos Lietuvos – minia degÄ— troÅ¡kimu dalintis savo tikÄ—jimu ir stiprinti BažnyÄiÄ… bei vienas kitÄ….
Esate sakÄ™s: „kur bekeliautume, žmonÄ—s bus tokie patys, kokie esame mes.“ Gal pasakysite, kokių žmonių Jums teko sutikti? Kokie žmonÄ—s Jums padarÄ— didžiausiÄ… įtakÄ…? Ar dažnai tenka susimÄ…styti, kokiomis charakterio, bÅ«do savybÄ—mis turi bÅ«ti apdovanotas žmogus, pasirinkÄ™s kunigystÄ—s keliÄ…? Ar Å¡itame kelyje, kvieÄiant žmones prie neiÅ¡senkanÄių Dievo meilÄ—s ir gerumo Å¡altinių, svarbiausia yra paÅ¡aukimas?
Atsimenu, kad tuos žodžius pasakiau KupiÅ¡kyje ir PalÄ—venÄ—je aukodamas paskutines Å¡v. MiÅ¡ias kaip tų parapijų vikaras. „Kur bekeliautume, žmonÄ—s bus tokie patys, kokie esame mes.†Tiesa, traukiame į save panaÅ¡ius, bet kunigui yra dar Å¡iek tiek kitaip. Juk jis ne prie savÄ™s žmones turi traukti, bet prie Kristaus, todÄ—l privalo bÅ«ti atsargus, kad ne kokį „fanų†klubÄ… aplinkui save burtų, bet Kristaus BažnyÄiÄ…. Reikia ir lankstumo, ir jautrumo, ir iÅ¡minties, kad parodytum ir primintum žmonÄ—ms, jog labai dažnai skiria partijos, turtas, netgi iÅ¡silavinimas ir aplinka, kurioje užaugama. Bet tikÄ—jimas visus ir visada vienija – jeigu jis yra tikras, o ne formalus. Kunigas nebus veiksmingas, jeigu į kunigystÄ™ ateis ne paÅ¡aukimo, o kokių nors asmeninių ambicijų ar baimių vedamas. Tiesa, dažnai užtrunka laiko, net ir po Å¡ventimų, kol susiformuoja ir iÅ¡ryÅ¡kÄ—ja supratimas, į kokiÄ… tarnystÄ™ VieÅ¡pats tave pakvietÄ—. ÄŒia reikia nemažai nuolankumo ir kuklumo bei atvirumo BažnyÄios iÅ¡minÄiai ir Å ventosios Dvasios vadovavimui. BÅ«kime kantrÅ«s patys su savimi, bÅ«kime kantrÅ«s su VieÅ¡paÄiu ir vieni su kitais, remkime ne badydami pirÅ¡tais į kitų silpnybes ar klaidas, bet dažniau ir nuoÅ¡irdžiau vieni kitus pavesdami Dievui savo maldose. Tada ir piktumo bus mažiau, o daugiau pagarbos bei vienybÄ—s.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse".
Skaityti komentarus (4)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
