|
|
|
Vėrinys BENDRAUDAMA SU žMONÄ—MIS, STENGIUOSI LAUžYTI STEREOTIPUS
Istorijos mokslų daktarÄ—, mÅ«sų laikraÅ¡Äio bendradarbÄ— Aldona VasiliauskienÄ— (PajedaitÄ—) liepos 23 d. Å¡vÄ™s savo gimimo jubiliejų. Å i energinga, veikli moteris nepristinga originalių minÄių, projektų, į kurių įgyvendinimÄ… stengiasi įtraukti ir kupiÅ¡kÄ—nus. O lankosi ji mÅ«sų kraÅ¡te gana dažnai, nes prieÅ¡ keletÄ… metų SkapiÅ¡kyje įsigijo sodybÄ….
Mes daug žinome apie JÅ«sų mokslinÄ™ veiklÄ…. Lietuvos spaudoje ir laikraÅ¡tyje „KupiÅ¡kÄ—nų mintys“ daug raÅ¡ote apie žymius žmones, esate iÅ¡leidusi knygų apie žinomus dvasininkus, pasaulieÄius. NorÄ—tume iÅ¡girsti apie JÅ«sų kitÄ… – asmeninÄ™ - gyvenimo pusÄ™ ir kaip ji susieta su mÅ«sų kraÅ¡tu.
Pirmasis mano atvykimas į SkapiÅ¡kį buvo 1948 m. pavasarį, kai mane mamytÄ— atvežė pas tetÄ… ViktorijÄ… ŽiogÅ«naitÄ™, Å¡eimininkavusiÄ… pas kanauninkÄ… NikodemÄ… KasperiÅ«nÄ… ir paliko, nes jai reikÄ—jo slapstytis, kadangi Galvydžių kaime (AnykÅ¡Äių r.) gyvenusius Pajedas 1948 m. gegužės 22 d. iÅ¡trÄ—mÄ— į SibirÄ…. Mama, pasiÄiupusi mane, spÄ—jo pabÄ—gti. Kurį laikÄ… slÄ—pÄ—si Panevėžyje pas pažįstamus ir manÄ™s aplankyti atvykdavo naktimis. O kai aÅ¡ ryte pasigirdavau, kad naktį atÄ—jo mamytÄ—, man tvirtindavo – sapnavau, mat visiems reikÄ—jo bÅ«ti atsargiems. Po kelerių metų, kai nebegrÄ—sÄ— suÄ—mimas, mamytÄ— atvyko į SkapiÅ¡kį ir Ä—mÄ— Å¡eimininkauti klebonijoje, siuntÄ— į SibirÄ… siuntinius, taip lengvindama vyro Vlado Pajedos daliÄ….
TÄ—velį, VladÄ… PajedÄ… – vienÄ… partizanų bÅ«rio „Nepriklausoma Lietuva“ organizatorių – ir jo brolį PetrÄ… suÄ—mÄ— 1944 m. gruodžio 22 d., gruodžio 24 d. suÄ—mÄ— kitÄ… brolį AntanÄ… ir beveik visus partizanus. Partizanai buvo kankinami Å imonyse, Panevėžyje ir Vilniaus KGB rÅ«siuose. Visiems aÅ¡tuoniems buvo užvesta kolektyvinÄ— byla. Dirbant Lietuvos Ypatingajame archyve teko su ja susipažinti (signatÅ«ra LYA F K-1 Ap.58. B. P-15304), iÅ¡ tų dokumentų parengti platų straipsnį „Partizanų bÅ«rys „Nepriklausoma Lietuva“ sunaikintas užuomazgoje“ (Lietuvos aidas, 2005. Nr. 104, 105, 106, 107). PetrÄ… PajedÄ… taip kankino, daužė, kad akistatoje tÄ—velis žiÅ«rÄ—damas į prieÅ¡ jį sÄ—dinÄiÄ… iÅ¡tinusiÄ… mÄ—lynai violetinio veido, iÅ¡sukta ranka bÅ«tybÄ™, nepažino brolio, tik balsas paliudijo, kad Äia brolis... Petras Pajeda buvo Vilniuje KGB rÅ«siuose uždaužytas. TaÄiau mirties liudijime įraÅ¡yta, kad mirÄ— dÄ—l Å¡irdies nepakankamumo. Karo tribunolas visus įtariamuosius pripažino kaltais. Tad visi nuteisti po 15 metų katorgos darbams (Guzui Antanui skyrÄ— 20 m.) ir penkis metus atimant teises. TÄ—tis pateko į Spasko lagerį Karagandoje, į anglių kasyklas, iÅ¡ kurių retai kas grįždavo gyvas (užgriÅ«davo, uždusdavo, užmuÅ¡davo kriminalistai, mirdavo nuo iÅ¡sekimo).
1956 m., grįžęs iÅ¡ lagerio tÄ—velis atvažiavo į SkapiÅ¡kį. TaÄiau, nors ir buvo reabilituotas (taigi 12 metų atkentÄ—jÄ™s nekaltai), darbÄ… rasti buvo sunku – į jį buvo žiÅ«rima kaip į valstybÄ—s prieÅ¡Ä…, iÅ¡davikÄ…. TodÄ—l 1957 m. jis paliko SkapiÅ¡kį ir keliavo po LietuvÄ… ieÅ¡kodamas darbo, dirbdamas tai vienur, tai kitur. Nemažai dirbo Panevėžio rajono kolÅ«kiuose. Tik pradeda dirbti, tie patys kolÅ«kio pirmininkai giria, kad dirba gerai, sąžiningai – ir vÄ—l, žiÅ«rÄ—k, kaip liaudies prieÅ¡Ä…, atleidžia. AÅ¡ iÅ¡ namų iÅ¡vykau 1959 m., įstojau į Vilniaus Lengvosios pramonÄ—s technikumÄ…, po metų pradÄ—jau mokytis Vilniaus J. Tallat–KelpÅ¡os muzikos technikume. 1963 m. tÄ—velis sugrįžo į SkapiÅ¡kį (gavo Äia darbÄ…) su pagausÄ—jusia Å¡eima: 1957 m. buvo gimÄ™s brolis Eugenijus, 1960 m. – sesÄ— OnutÄ— (ilgÄ… laikÄ… jÄ… vadinom Violeta) ir 1962 m. jauniausia – SigutÄ—. Atostogų metu atvykdavau į SkapiÅ¡kį, aplankydavau BenediktÄ… ir GenutÄ™ VaiÄiÅ«nus (dabar jų namų vietoje stovi naujieji kultÅ«ros namai). Deja, su klasÄ—s draugais netekdavo pabendrauti. Su broliu ir sesÄ—mis, jiems paaugus, eidavom uogauti, grybauti, Å¡ienavome.
TÄ—velis buvusiame tetos Viktorijos sklype pasistatÄ— taip vadinamÄ… alytnamį. TaÄiau vÄ—lgi, kiek padirbÄ™s turÄ—jo ieÅ¡kotis darbo kituose kolÅ«kiuose. SkapiÅ¡kio kolÅ«kio pirmininkas nedavÄ— ganyklos, leisdavo nusiÅ¡ienauti pagriovius, o ten žolÄ—je – vieni dagiliai – kol juos iÅ¡rankioji net pirÅ¡tai supÅ«liuoja. O ganykla bÅ«davo už 7 ar daugiau kilometrų. Ir kai dabar niekam SkapiÅ¡kyje nebereikia puikiausios žolÄ—s ar net iÅ¡džiuvusio Å¡ieno – bereikia tik iÅ¡sivežti, piktinuosi, kad mÅ«sų valdžia, duodama paÅ¡alpas pajÄ—giems dirbti asmenims, ugdo veltÄ—džius. Pajedų Å¡eimai gyvenant SkapiÅ¡kyje tÄ—veliui teko padirbÄ—ti ne tik PandÄ—lio, KupiÅ¡kio, bet ir MolÄ—tų rajonuose.
Likimas lėmė taip, kad tėveliai 1973 m. išvyko iš Skapiškio į Kėdainių rajoną. Kol dar buvo pajėgi namus Skapiškyje prižiūrėjo teta Viktorija, deja, silpnėjant sveikatai tėveliai ją pasiėmė. Tad po kurio laiko namus – sodybą Skapiškyje teko parduoti.
Įsigijote ir puoselėjate jau kitą sodybą Skapiškyje. Kas jums yra ši sodyba ir kokia jos misija?
Sodyba yra Å¡irdies atgaiva. Vakare vaikÅ¡Äiodama po laukÄ… kalbu rožanÄių ir galvoju: „Dieve, už kÄ… mane taip gausiai apdovanojai?“ O man tikrai romantiÅ¡kai Å¡venta melstis prie koplytstulpio leidžiantis saulei, užsidegant žvaigždÄ—ms ir plevenant žvakÄ—s liepsnelei.
Vilniuje bÅ«na naktų, kai prabudusi galvoju, jog esu SkapiÅ¡kyje. SkapiÅ¡kyje visada laukia fizinių darbų gausa - jų nebijau ir nevengiu. Moku daug Å«kio darbų – ne tik pjauti žolÄ™, bet ir dalgį iÅ¡sipustau, susiskaldau Å¡akas ir malkas, dirbu visus reikalingus darbus. Fiziniai darbai padeda atsipalaiduoti. DÄ—kinga, kad tų darbų nuo mažens mokÄ— kanauninkas, o vÄ—liau ir tÄ—velis. AplinkÄ… stengiuosi tvarkyti pati, taÄiau gegužės mÄ—nesį į „Pienių....“ festivalius atvyksta sesÄ—s, dukra su Å¡eimomis ir visi įsijungia į darbus – o po darbų gera atsigauti kultÅ«ros namuose. GÄ—les sodyboje esu pasodinusi tokias, kokias kas nors padovanojo.
SodybÄ… pirkau už JAV laikraÅ¡Äio „Lietuvos balsas“ pirmÄ…jÄ… premijÄ…, kuriÄ… gavau už mokslinį darbÄ… apie arkivyskupÄ… MeÄislovÄ… Reinį. Kaip padÄ—kÄ… M. Reiniui, sodyboje 2007 m. pastaÄiau koplytstulpį. Prie statybos darbų daug nuveikÄ— sesių vyrai Raimundas ir Aleksandras, meninį postamentÄ… padarÄ— žinomas KupiÅ¡kio tautodailininkas, akmentaÅ¡ys Vytautas Jasinskas. Be to, jis sukÅ«rÄ— akmeninÄ™ žvakidÄ™. Koplytstulpio autorius - tremtinys Antanas RÅ«Å¡kys (Endriejavo kraÅ¡to žmogus, po tremties nebegalÄ—jÄ™s sugrįžti į savo namus). Sodybos tikslas – jaunimo ugdymas religine ir patriotine dvasia. Džiaugiuosi, kad jau formuojasi Å¡is neformalus kultÅ«ros centras. TÄ… liudija keletas pavyzdžių. 2008 m. gegužės 23 d. koplytstulpį paÅ¡ventino vyskupas Juozas PreikÅ¡as. Å v. MiÅ¡ių aukoje dalyvavo gausus bÅ«rys dvasininkų. Å v. MiÅ¡ios ir koplytstulpio Å¡ventinimas, režisierÄ—s Vitos VadoklytÄ—s sumanumu, buvo gražiai įjungtas į „PienÄ—s pÅ«ko“ Å¡ventÄ™. Ir jau treti metai, kai „Pienių...“ festivalių renginiai susiejami su arkivyskupu M. Reiniu ir prie koplytstulpio apsilanko nemažai sveÄių.
2009 m. gegužės 23 d. Skapiškyje ateitininkai davė įžodį – susibūrė ateitininkų Šv. Lauryno kuopa (jos vadovė tikybos mokytoja Žydra Andrijauskienė). Iškilmingai šventei buvo atvykę ateitininkų iš kitų rajonų. Visi apsilankė M. Reinio sodyboje, išgirdo pasakojimą apie šią neeilinę asmenybę.
NorÄ—tųsi, kad sodyba taptų ir mokslininkų sambÅ«rio traukos centru. Nors porÄ… faktų jau turime: 2009 m. gegužės 6 d. vykusios Istorijos dienos KupiÅ¡kyje ir prof. B. Dundulio 100-ųjų gimimo metinÄ—ms skirtos konferencijos apvalusis stalas – diskusijos vyko SkapiÅ¡kyje – M. Reinio sodyboje. 2010 m. kovo 26 d. mokslo istorikų konferencijos EdukacinÄ—s sesijos KupiÅ¡kyje, skirtos gydytojo Igno VaitoÅ¡kos gimimo 100-meÄiui aptarimas – diskusijos – taip pat vyko SkapiÅ¡kyje. Tad Äia apsilankÄ— nemaža žymių mokslininkų lietuvių, kurie sužinojo apie užvestas Beatifikacijos – kÄ—limo į Altoriaus garbÄ™ – bylas, apie Dievo TarnÄ… MeÄislovÄ… Reinį, jo plaÄiaÅ¡akÄ™ veiklÄ….
TaÄiau turiu pastebÄ—ti, kad Å¡i sodyba tampa ir ukrainistikos židinÄ—liu. Ne kartÄ… Äia lankÄ—si Vilniaus Å vÄ. TrejybÄ—s bažnyÄios Rytų (graikų) apeigų katalikų kunigas vienuolis bazilijonas t. Pavlo Jachimecas. Tik pastaÄius koplytstulpį 2007 m. lapkriÄio 1 d. apsilankÄ— tuometinÄ— Ukrainos ambasados KultÅ«ros ataÅ¡Ä— Olena ParyÅ¡ su vyru Aleksejumi Selinu (Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atsakingu darbuotoju) ir dukrele Irina bei Vilniaus ukrainieÄių draugijos pirmininke Natalija Å ertvytiene. 2009 m. liepos 12 d. į KupiÅ¡kio Å¡ventÄ™ atvykusi ManeviÄių delegacija irgi sveÄiavosi ir SkapiÅ¡kyje. Smagu, kad jie buvo nustebinti sukaupta ukrainistika, iÅ¡girdo paraleles tarp arkivyskupų lietuvio MeÄislovo Reinio ir ukrainieÄio Volodymyro Sterniuko. SkapiÅ¡kyje lankosi palyginti nemažai į LietuvÄ… iÅ¡ Ukrainos atvykstanÄių vienuolių bazilijonų, seserų TarnaiÄių. TaÄiau pats svarbiausias ir reikÅ¡mingiausias – Ypatingojo ir Ä®galiotojo Ukrainos ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje Igorio VasiljeviÄiaus ProkopÄiuko oficialus vizitas SkapiÅ¡kyje 2009 m. rugsÄ—jo 7 d., kuriame dalyvavo KupiÅ¡kio rajono meras Jonas Jarutis, KultÅ«ros ir Å¡vietimo skyriaus vedÄ—jas Rimantas Jocius, SkapiÅ¡kio seniÅ«nas V. JuÅ¡keviÄius ir kiti garbingi įvairių institucijų vadovai, taip pat ir ukrainieÄiai, atvykÄ™ iÅ¡ Jonavos, Vilniaus, PandÄ—lio r. Tenka tik apgailestauti, kad Ambasadorius, gana trumpai Lietuvoje dirbÄ™s, jau iÅ¡vyko – perkeltas dar aukÅ¡tesnÄ—ms ir svarbesnÄ—ms pareigoms.
Sodyboje lankÄ—si daug žymių ir man brangių žmonių. Džiaugiuosi kiekvienu atvykstanÄiu – visi yra labai laukiami, mielai sutinkami.
NuoÅ¡irdžiai dÄ—kinga esu visiems skapiÅ¡kÄ—nams, kurie man padeda prižiÅ«rÄ—ti ir tvarkyti sodybÄ…, pagelbsti sutinkant sveÄius ir rengiant įvairius suÄ—jimus. Visi manojo kraÅ¡to žmonÄ—s, neneÅ¡iojantys pagiežos kitiems, mano Å¡irdyje.
Jums tenka bendrauti su įvairiais žmonėmis. Ką labiausiai vertinate žmonėse? Kas iš sutiktų žmonių Jums paliko didžiausią įspūdį?
Net nežinau, ką ir paminėti, nes bijau įžeisti kitus. Kiekvienas žmogus duoda nepaprastai daug. Netgi jei tas žmogus nėra geranoriškas mano atžvilgiu, aš ir iš jo mokausi, kaip negalima elgtis. Bendraudama su žmonėmis, manau elgiuosi paprastai: stengiuosi liudyti meilę, pagarbą, dėmesį – tai kas žmogui teikia džiaugsmo, tad savotiškai laužau stereotipus.
Mieli susitikimai su dvasininkais daug įpareigoja – vaikystÄ—je augusi kunigų lepinama ir popinama, visgi netapau „ubago parÅ¡eliu“, kaip teigÄ— Å¡viesios atminties Jo Ekscelencija Antanas VaiÄius. Elgiuosi laisvai, nemoku ir negalÄ—Äiau veidmainiauti, apsimetinÄ—ti. Taip mokÄ— ir elgÄ—si kanauninkas Nikodemas KasperiÅ«nas, teta Viktorija, tÄ—veliai. Žinau, kad man trÅ«ksta diplomatinių vingrybių, taÄiau džiaugiuosi, kad esu priimama tokia, kokia esu. Yra ne vienas dvasininkas, kuriam galiu paskambinti nors ir vidurnaktį, sulaukti patarimo, bendros maldos, o kartais ir aÅ¡tresnio žodžio – už visa tai esu nepaprastai dÄ—kinga Dievui. Apie dvasininkus mano paraÅ¡yti ar raÅ¡omi straipsniai, knygos – tai duoklÄ— gražiai vaikystei, tai mano meilÄ— ir padÄ—ka visiems, einantiems sudÄ—tingu tarnystÄ—s Dievui ir žmonÄ—ms keliu. RaÅ¡ydama jauÄiu bendrystÄ™ su tais žmonÄ—mis, kitaip negalÄ—Äiau kurti. Visa, kÄ… raÅ¡au, tai mano Å¡irdies kalba. Noriu garsinti skapiÅ¡kÄ—nus, KupiÅ¡kyje bei visoje Panevėžio vyskupijoje (ir net Lietuvoje) dirbusius dvasininkus, pasaulieÄius.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse".
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
