|
|
|
Vėrinys K U P I Å K I S
Du omžiai prÄ—Å¡ Kristų Äia sÄ—liai gyvano,
VÄ—liau rodos valsÄius Žygimanto Sano.
Po jo valdą, pagal roštų,
Žmonas vis ne šito krošto.
PoÄių sanoby primins milžinai:
Piliakalnis šitas - pypkių palanai.
KÅ«padama skubina upa Kupa:
Jos laukia Lavo - bus jų veselia.
BiÅ¡kį aukÅ¡Äiau susisliejusių upių
Kupiškio miesti gyvėnimas kūpa.
Tas kroÅ¡tas parÄÄ—s rÅ«pÄ—jo visiem -
Linai gerai augo kupiškėnam darbštiem...
Linų turguos daug svieto
Sulakdavo bant iš kelių pavietų.
Prekyba gerai ajos pirkliom:
IÅ¡ Äia lakÄ— tiesiai Vilniun, Rygon.
Kad primonūs kupiškėnai,
Golia paliudyt ir vÄ—jai:
Dviem malūnam girnas sukė,
Mola grūdus visiem ūkiam.
Seniau, kai dirbom, visadu su talku,
Po darbų aluÄio iÅ¡gÄ—rt buvo tolkas.
Dirbom mintydami, kad kitų kartų
Neatsakis kaimynai, atadaris vartus.
Ne visadu tÄ—p gyvÄ—nimas klojos:
Gaisrai ir karai mūsų miestų niokojo.
Daug visako buvo par šitiekos matų:
Ir gėro, ir blogo žemala pamota.
Ir glauda unt sau nerokuodama nieko:
Ar blogas, ar gėras, ar savas, ar priešas...
Argi žinotėn dabar kai kas goli,
Kokių tautų žmonas žemalaj Äia guli?
Žydų ir suomių, vokieÄių, rusų,
Kapelius puošia gėlalas mūsų.
Daug pėrgyvano Kupiškio žmonas,
Ale palaikÄ— Dievo malona.
No tÅ«kstunÄio gyvanusių žmonių
Miestas užaugo ligi aštonių,
Kai Daugpilio - Radviliškio gelažiniu keliu,
Pradėjo vėžtėn turtų visokių.
Čia govo dorbo miesto žmonas,
Kiti gyvano, kėp kas išmona.
Taigi vėnėp, gerai tas kėlias gelažinis...
Kitėp,... jo vėžė gerus žmonas iš tėvynas.
Miestas Dievo okiai gol gražiai atrodžia:
Kėp koksai gėlių daržėlis ar puikus sodas.
Gotvas ir gatvalas visėp išsiraitį,
Kėp stori drobių rėtimai jaunosios kraity.
Ne tiktai upalas mėstėlį dalija -
Lavenio slanį vandeniu užliejo.
Mat jūros morios dožnų patraukia,
Marias potys pasidirbo, nieko nelaukį.
Prė tilto ne par upį, par gelažinį kėlių
Yr žiedas, panašus un gėlių žėdėlį.
Jėgu važiuosi žiedu to, vas keturi kelaliai,
O pinktasai kitan kraštan pro bažnytalį.
Kelaliai Å¡itÄ— su mÄ—stÄ—liais jungia,
Jais golia važiuotėn svetėliai brungūs.
Rytinaj pusaj skapiškėnai laukia,
PrieÅ¡ingon pusan SuboÄius traukia.
Unt kitus kraštus do pasidairykit,
Å imonis ir Alizovų, sveÄiai, aplunkykit.
Kupiškį ar krošto mėstelį aplunkį,
Pasieksta miestų, katras parunku.
Ilgai goliam džiaugtis miesto gražumu,
Ale kas tas miestas ba jo žmonių?
Žmonas Äia darbÅ¡tÅ«s, žmonas geri:
Dažnai dirba dorbus, kad liktų širdys.
Grožūs švėsių kupiškėnų darbai -
Kad apÄ— mum sužinotų plaÄiai.
DÄ—l to ir "VesÄ—lios" tÄ—p ilgai gyvana,
Ir daugyba kitokių darbų do nepasano.
Ne tik senybinas vietos pritraukia,
Ir kitokÄ— ÄiÅ«dai atainunÄių laukia.
Mėdžio ar metalo darbai išraityti
Tėp grožina mūsų miestų - raikia pamatytėn.
Dabar muziejus, kur mokykla buvo,
Renka, saugo gražius doiktus, kol nepražuvo.
Kad žodžių kešėnaj neraiktų ieškoti,
"Kupiškėnų žodyno" nepražiopsokit.
Žinokit dabar, kai bus pavargus dūšia,
Tiek vietų apaik, darbų apžiūrėk ir pajausi,
Kėp aniolalis par širdį "tap tap" ir nuveina,
Švėsumas galvoj - gali trauktėn dainų.
Geriau jau dainuotÄ—n, kad ir ne tÄ—p linksma,
Negu, kad dejuotėn, kai našta apsunksta.
Dažniau pasidžiaukim, gėra pamatykim
Savo miestų dorbu ir dainom slovykim.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
