|
|
|
Vėrinys AUDRONÄ— GALVONAITÄ—: "METEOROLOGAS - ANTRAS PO KUNIGO"
Ingrida NAGROCKIENÄ– |
2010−06−12 |
NoriÅ«nieÄiai kiekvienÄ… mÄ—nesio paskutinįjį penktadienį renkasi į įdomiuosius penktadienius. Pastarasis jų buvo tikrai neeilinis - pasikalbÄ—ti apie gamtos reiÅ¡kinius atvyko žinoma klimatologÄ— AudronÄ— GalvonaitÄ—. Meteorologijos mokslų daktarÄ— prisipažino itin mylinti ir gerbianti mÅ«sų kraÅ¡tÄ…. Mat visa Å¡ios moters jaunystÄ— prabÄ—go netolimuose kraÅ¡tuose - AnykÅ¡Äiuose užaugusi ji dažnai vieÅ¡Ä—davo ir KupiÅ¡kyje.
Ar ir dabar dažnai apsilankote Kupiškyje?
Lankytis Äia taip dažnai nebetenka. Bet KupiÅ¡kis man yra savas kraÅ¡tas, nes AnykÅ¡Äiai, kuriuose užaugau, Äia pat. O mano seneliai gyveno per abiejų rajonų vidurį. Be to, KupiÅ¡kyje yra ir mano giminių.
Dažnai palyginu šį miestÄ… su AnykÅ¡Äiais - kuris jų gražiau tvarkosi. VienÄ… kartÄ… vienus pagiriu, kitÄ… kartÄ… kitus. Bet daug kas priklauso nuo rajonų valdžios ir paÄių žmonių požiÅ«rio. Jeigu mes kiekvienas negalvosime apie savo aplinkos tvarkÄ… ir vis lauksime, kol kas kitas tai padarys, tvarkos niekada nebus. Jeigu nemesi Å¡iukÅ¡lÄ—s, kur papuola, kitas pamatÄ™s Å¡variÄ… vietÄ… galbÅ«t ir nebeiÅ¡drįs Å¡iukÅ¡linti.
Papasakokite daugiau apie save.
Jau supratote, esu kilusi iÅ¡ AnykÅ¡Äių. O Å¡iaip jau daug metų gyvenu Vilniuje. Kažkada nežinojau, kÄ… pasirinkti: astronomijÄ… ar archeologijÄ…. Å ie dalykai man įdomÅ«s iki Å¡iol.
Taigi, nesugalvodama, ką man pasirinkti, parašiau laišką tuometinei žurnalo"Moksleivis" redakcijai ir paprašiau patarimo. O jie man draugiškai patarė rinktis aukso viduriuką - kur galėsiu ir į dangų žiūrėti, ir po žemę pasiknaisioti. Tai buvo meteorologija.
Ar niekada nesigailÄ—jote dÄ—l tokio pasirinkimo?
Kol kas nesigailiu, nes su metais atrandu vis kažkÄ… naujo. Nors meteorologija nepaprastai sunkus mokslas - jos pagrindas yra fizika ir matematika. O žmonÄ—s dažnai nesupranta, kas tai per mokslas. Jiems atrodo - priÄ—jai prie termometro, pažiÅ«rÄ—jai ir viskas. O iÅ¡ tiesų tai labai sunkus mokslas, neturintis nÄ— vienos konstantos. Meteorologijai netgi 0 yra didžiulis skaiÄius. Ä®sivaizduokite - kylant į viršų oro temperatÅ«ra mažėja. Bet jeigu ji nustotų kristi ir visur bÅ«tų 0 laipsnių - tai bÅ«tų tas pats, kaip ant puodo uždÄ—jus dangtį. Visas sluoksnis yra iÅ¡ karto sulaikomas - nebevyksta maiÅ¡ymasis. Tuomet automobilių iÅ¡metamos dujos niekur nebepasiskirstytų ir mes kvÄ—puotume užterÅ¡tu oru.
Tai Å¡tai aÅ¡ nutÅ«piau toje meteorologijoje rožinių svajonių apipinta, galvodama, kaip aÅ¡ Äia žvaigždes skaiÄiuosiu. StudentiÅ¡ki metai, aiÅ¡ku, linksmi: praktika, ekspedicijos. O pats darbas labai sunkus ir reikalaujantis didžiulių pastangų. Reikia suprasti visus procesus, kad galÄ—tum paaiÅ¡kinti žmogui, kuris, pavyzdžiui, mano pamatÄ™s skraidanÄiÄ… lÄ—kÅ¡tÄ™.
Visiems sakau, kad šio mokslo pagrindas - fizika ir matematika. Užsienyje meteorologai daugiausia būna vyrai. Ir kai ten sužino, kad aš turiu šio mokslo daktaro laipsnį, tai jie į mane žiūri didelėmis akimis. O kai dar padiskutuojame…
Ar meteorologija pasaulyje ir Lietuvoje sulaukia užtektinai dėmesio?
Pasaulio meteorologijos organizacijoje esu daugelio programų Lietuvos atstovė - dirbu ir klimato, ir visuomenės informavimo srityse. Bendravimas su užsieniu dabar jau vyksta labai intensyviai - gaunu įvairių klausimų ir turiu į juos atsakyti. Aiškinu, kaip viskas vyksta mūsų šalyje.
Ir iÅ¡ tikrųjų tas susidomÄ—jimas pasaulyje didÄ—ja, ypaÄ klimato problemomis. Bet vÄ—lgi yra dar ir politika - kodÄ—l Kopenhagoje nesusitaria dÄ—l tarÅ¡os, nes Äia veikia pinigai, ekonomika. DÄ—l ekologinių tikslų gali tekti uždaryti kažkokiÄ… pinigus neÅ¡anÄiÄ… gamyklÄ….
Kai kas dÄ—l klimato, tarÅ¡os jau daroma ir Lietuvoje. Bet Äia dar dažnai pasakoma, kad mÅ«sų valstybÄ— - per maža. Nors realiai mes kiekvienas galime prisidÄ—ti pristabdant klimato atÅ¡ilimÄ…. Laiku užgesinus lemputÄ™, automobilį iÅ¡keitus į dviratį, kiekviena Å¡eima gali sutaupyti nemažus kiekius CO2 dujų.
Ar sunku mūsų žmonėms padėti įsisąmoninti, kad mes galime daug kuo pagelbėti gamtai?
Per ilgą laiką tai pavyksta išaiškinti. Penkerius metus išdirbusi televizijoje sulaukiau daugybės gyventojų klausimų. Žmonėms įdomu, kaip vyksta konkretūs gamtos reiškiniai. Pasirodo, dažnas netgi neskiria klimato nuo oro. Tuomet pradedi aiškinti ir jie pradeda viską suprasti. Pas mane dažnai lankosi mokiniai, vaikų darželių auklėtiniai.
Kokie gyventojų klausimai bÅ«na keisÄiausi?
Tikrai sulaukiu ir keistų klausimų, ypaÄ per mÄ—nulio pilnatį. Tada tai ir ateiviai į žemÄ™ leidžiasi, ir pasaulio pabaiga kiekvienÄ… dienÄ… ateina. O koks siaubas žmones apima, jei žiemÄ… pamato vaivorykÅ¡tÄ™ ar iÅ¡girsta perkÅ«nijÄ…. O iÅ¡ tikro tai nieko nuostabaus - tiesiog susidaro tam tikros sÄ…lygos ir vyksta įvairÅ«s reiÅ¡kiniai. Beje, Lietuvoje galima pamatyti visus gamtos reiÅ¡kinius: miražą, Å¡iaurÄ—s paÅ¡vaistÄ™, perlamutrinius ar sidabrinius debesis. Jei žmogus turÄ—tų daugiau žinių, nesistebÄ—tų, kodÄ—l lyja varlÄ—mis, žuvimis ar net krauju, kodÄ—l staiga ima Å¡vytÄ—ti vanduo, kodÄ—l vienÄ… dienÄ… visas vaizdas lauke nusidažo geltona spalva. O viskas prasideda nuo temperatÅ«rų skirtumo.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.
|
