Chaimas Bargmanas iÅ¡ Kauno paskambinÄ™s į "KupiÅ¡kÄ—nų minÄių" redakcijÄ… pasidžiaugÄ— suradÄ™s aktyvų žydų gelbÄ—tojÄ… vokieÄių okupacijos metais JuozÄ… Petrulį, kuris apdovanojamas po mirties Pasaulio Tautų Teisuolio medaliu.
1994 m. Vilniuje išleistame "Lietuvos archyvų" penktajame numeryje Efa Koladnienė, buvusi Šiaulių miesto pradinės mokyklos Nr. 8 vedėja, liudija apie tai, kad Juozas Petrulis, tuo metu gyvenęs Šiauliuose, kurį laiką slapstė žydus.
Žydų bendruomenÄ—s nariai ieÅ¡kojo giminių norÄ—dami iÅ¡siaiÅ¡kinti, kam galÄ—tų įteikti apdovanojimÄ…. Artimiausiu metu J. Petrulio giminaiÄiui Antanui TamoÅ¡iÅ«nui, bus įteiktas jo dÄ—dei skirtas medalis.
Prabėgus trisdešimt penkeriems metams nuo J. Petrulio mirties, gana sunku rasti giminių, artimai bendravusių ir pažinojusių šį kraštotyrininką.
SÅ«nÄ—nas Antanas TamoÅ¡iÅ«nas iÅ¡ Rudikų kaimo, gyvenÄ™s su Å¡eima gimtajame J. Petrulio name, o dabar persikÄ—lÄ™s į KupiÅ¡kį, savo atmintyje iÅ¡saugojo prisiminimų apie dÄ—dÄ™, kurį gerai pažinojo, kurio sulaukdavo atvykstant pasisveÄiuoti.
MeilÄ™ gimtajam kraÅ¡tui, J. Petruliui įskiepijo mama, garsi apylinkÄ—se daraktorÄ—, Veronika GreiÄiÅ«naitÄ—-PetrulienÄ—. Dalį porinamų pasakų, padavimų ji yra užraÅ¡iusi pati, dalį užraÅ¡Ä— kiti. TÄ—vas Jonas Petrulis rÅ«pinosi, kaip iÅ¡maitinti gausiÄ… Å¡eimÄ….
A. Tamošiūnas prisimena: "Dėdė yra gimęs daugiavaikėje šeimoje, bet dėl sunkių gyvenimo sąlygų išgyveno tik Juozas ir trys seserys. Būsimasis kraštotyrininkas prie žemės ūkio darbų nebuvo linkęs." Tėvų ūkį J. Petrulis paliko seseriai Paulinai.
J. Petrulis pradžios mokslus baigÄ— SalamiesÄio pradinÄ—je mokykloje, mokÄ—si KupiÅ¡kio progimnazijoje, Biržų gimnazijoje, pastarojoje dÄ—l lėšų stygiaus mokÄ—si su pertraukomis. 1925 metais dar neturÄ—damas brandos atestato užsiraÅ¡Ä— į paskaitas Kauno universitete, bet trÅ«kstant lėšų jas nutraukÄ—.
Krašto tyrinėjimo bacila užsikrėtė susitikęs Juodžiūnų kaime tuo metu jau žinomą kraštotyrininką Peliksą Bugailiškį, kurio dėka, jau gerokai vėliau, buvo pakviestas dirbti į pastarojo įkurtą "Aušros" muziejų Šiauliuose.
VokieÄių okupacijos metais kartu su kitais muziejaus darbuotojais iÅ¡slapstÄ— ir iÅ¡vežiojo sukauptus muziejuje eksponatus pas sutikusius juos saugoti patikimus žmones.
Po karo persikėlęs į Vilnių rūpinosi Lietuvos muziejų atkūrimu, įkūrimu, rašė straipsnius spaudai, vėliau buvo restauracijos dirbtuvių vedėjas, dailininkas restauratorius.
Žymusis KupiÅ¡kio kraÅ¡to tyrinÄ—tojas J. Petrulis paliko daugiau kaip keturiasdeÅ¡imt straipsnių, daug medžiagos etnografijos, istorijos, kraÅ¡totyros temomis. Kartu su Peliksu BugailiÅ¡kiu sudarÄ— "KupiÅ¡kio kraÅ¡to bibliografijÄ…", kaupÄ— medžiagÄ… monografijai apie savo gimtÄ…jį Rudikų kaimÄ…. Rinko pasakojimus apie XIX-XX a. liaudies menininkus-dievdirbius. 1959 metais kartu su I. CieÅ¡ka parengÄ— ir iÅ¡leido "Esperanto kalbos vadovÄ—lį". RaÅ¡ydamas straipsnius "Lietuvos aide", "Lietuvos Å«kininke", "KultÅ«roje", "Jaunime" pasiraÅ¡inÄ—davo J. Papyvesio, J. RudikieÄio, J. Medeinio, B. Braižo slapyvardžiais.
Daugelį Lietuvos vietovių iÅ¡vaikÅ¡ÄiojÄ™s skersai ir iÅ¡ilgai, jautÄ— ypatingÄ… ryšį su KupiÅ¡kio kraÅ¡tu. YpaÄ glaudus jo ryÅ¡ys visÄ… gyvenimÄ… iÅ¡liko su gimtuoju sodžiumi.
Pats dažnai lankydavosi tėviškėje, kartais apsistodavo dienai kitai, jei būdavo gražūs orai. Muziejininkas skaitydavo spaudą, kalbėdavosi su šeimininkais.
SÅ«nÄ—no žmona PranÄ— TamoÅ¡iÅ«nienÄ— pasakojo: "AtvažiavÄ™s iÅ¡ Vilniaus ankstyvÄ… pavasarį pats gamindavosi įvairius valgius iÅ¡ garÅ¡vų, rÅ«gÅ¡tynių ir kitokių žolynųâ€. Neretai Pranei ir Antanui sakydavo, kad "Äia visas mano maistas". Å eimininkai, nenorÄ—dami sveÄiui trukdyti, virtuvÄ—je leisdavo gaminti patiekalus paÄiam. MÄ—sos J. Petrulis visiÅ¡kai nevalgydavo, nevalgydavo ir kiauÅ¡inių. Jam nepatikdavo netgi sviestas, mažai valgydavo ir sÅ«rio.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.