Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

NEžINOMI MUZIEJININKO BIOGRAFIJOS FAKTAI

Aušra JONUŠYTĖ

2010−05−08

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Chaimas Bargmanas iš Kauno paskambinęs į "Kupiškėnų minčių" redakciją pasidžiaugė suradęs aktyvų žydų gelbėtoją vokiečių okupacijos metais Juozą Petrulį, kuris apdovanojamas po mirties Pasaulio Tautų Teisuolio medaliu.
1994 m. Vilniuje išleistame "Lietuvos archyvų" penktajame numeryje Efa Koladnienė, buvusi Šiaulių miesto pradinės mokyklos Nr. 8 vedėja, liudija apie tai, kad Juozas Petrulis, tuo metu gyvenęs Šiauliuose, kurį laiką slapstė žydus.
Žydų bendruomenės nariai ieškojo giminių norėdami išsiaiškinti, kam galėtų įteikti apdovanojimą. Artimiausiu metu J. Petrulio giminaičiui Antanui Tamošiūnui, bus įteiktas jo dėdei skirtas medalis.


Prabėgus trisdešimt penkeriems metams nuo J. Petrulio mirties, gana sunku rasti giminių, artimai bendravusių ir pažinojusių šį kraštotyrininką.
Sūnėnas Antanas Tamošiūnas iš Rudikų kaimo, gyvenęs su šeima gimtajame J. Petrulio name, o dabar persikėlęs į Kupiškį, savo atmintyje išsaugojo prisiminimų apie dėdę, kurį gerai pažinojo, kurio sulaukdavo atvykstant pasisvečiuoti.
Meilę gimtajam kraštui, J. Petruliui įskiepijo mama, garsi apylinkėse daraktorė, Veronika Greičiūnaitė-Petrulienė. Dalį porinamų pasakų, padavimų ji yra užrašiusi pati, dalį užrašė kiti. Tėvas Jonas Petrulis rūpinosi, kaip išmaitinti gausią šeimą.
A. Tamošiūnas prisimena: "Dėdė yra gimęs daugiavaikėje šeimoje, bet dėl sunkių gyvenimo sąlygų išgyveno tik Juozas ir trys seserys. Būsimasis kraštotyrininkas prie žemės ūkio darbų nebuvo linkęs." Tėvų ūkį J. Petrulis paliko seseriai Paulinai.

J. Petrulis pradžios mokslus baigė Salamiesčio pradinėje mokykloje, mokėsi Kupiškio progimnazijoje, Biržų gimnazijoje, pastarojoje dėl lėšų stygiaus mokėsi su pertraukomis. 1925 metais dar neturėdamas brandos atestato užsirašė į paskaitas Kauno universitete, bet trūkstant lėšų jas nutraukė.
Krašto tyrinėjimo bacila užsikrėtė susitikęs Juodžiūnų kaime tuo metu jau žinomą kraštotyrininką Peliksą Bugailiškį, kurio dėka, jau gerokai vėliau, buvo pakviestas dirbti į pastarojo įkurtą "Aušros" muziejų Šiauliuose.
Vokiečių okupacijos metais kartu su kitais muziejaus darbuotojais išslapstė ir išvežiojo sukauptus muziejuje eksponatus pas sutikusius juos saugoti patikimus žmones.
Po karo persikėlęs į Vilnių rūpinosi Lietuvos muziejų atkūrimu, įkūrimu, rašė straipsnius spaudai, vėliau buvo restauracijos dirbtuvių vedėjas, dailininkas restauratorius.
Žymusis Kupiškio krašto tyrinėtojas J. Petrulis paliko daugiau kaip keturiasdešimt straipsnių, daug medžiagos etnografijos, istorijos, kraštotyros temomis. Kartu su Peliksu Bugailiškiu sudarė "Kupiškio krašto bibliografiją", kaupė medžiagą monografijai apie savo gimtąjį Rudikų kaimą. Rinko pasakojimus apie XIX-XX a. liaudies menininkus-dievdirbius. 1959 metais kartu su I. Cieška parengė ir išleido "Esperanto kalbos vadovėlį". Rašydamas straipsnius "Lietuvos aide", "Lietuvos ūkininke", "Kultūroje", "Jaunime" pasirašinėdavo J. Papyvesio, J. Rudikiečio, J. Medeinio, B. Braižo slapyvardžiais.

Daugelį Lietuvos vietovių išvaikščiojęs skersai ir išilgai, jautė ypatingą ryšį su Kupiškio kraštu. Ypač glaudus jo ryšys visą gyvenimą išliko su gimtuoju sodžiumi.
Pats dažnai lankydavosi tėviškėje, kartais apsistodavo dienai kitai, jei būdavo gražūs orai. Muziejininkas skaitydavo spaudą, kalbėdavosi su šeimininkais.
Sūnėno žmona Pranė Tamošiūnienė pasakojo: "Atvažiavęs iš Vilniaus ankstyvą pavasarį pats gamindavosi įvairius valgius iš garšvų, rūgštynių ir kitokių žolynų”. Neretai Pranei ir Antanui sakydavo, kad "čia visas mano maistas". Šeimininkai, nenorėdami svečiui trukdyti, virtuvėje leisdavo gaminti patiekalus pačiam. Mėsos J. Petrulis visiškai nevalgydavo, nevalgydavo ir kiaušinių. Jam nepatikdavo netgi sviestas, mažai valgydavo ir sūrio.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 743

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]