Liepos 13 d. KupiÅ¡kyje lankÄ—si didelÄ— žydų bendruomenÄ—s atstovų delegacija. Apie tai jau žino dažnas kupiÅ¡kÄ—nas. Be abejo, gaila, kad nedaug miestelÄ—nų dalyvavo pagerbiant nužudytų KupiÅ¡kio gyventojų atminimÄ…. Ko gero, vÄ—l kalta informacijos stoka ir tam tikras nesusikalbÄ—jimas. TaÄiau Äia aÅ¡ norÄ—Äiau pabrėžti vienÄ… svarbiÄ… aplinkybÄ™, kuri dažnai nepastebima sÄ…moningai arba tiesiog iÅ¡ įproÄio.
Žydai buvo mÅ«sų miestelio gyventojai, Lietuvos Respublikos pilieÄiai, kaip ir rusai, lenkai, vokieÄiai ar kitų tautybių žmonÄ—s. Kartu su visais dirbo, mokÄ—jo mokesÄius, rÅ«pinosi miestelio gerove. Dažnas jų buvo darbdavys ar kaimynas, ne kartÄ… pagelbÄ—jÄ™s bÄ—doje lietuviui. Daugeliui vyresnÄ—s kartos kupiÅ¡kÄ—nų dar neiÅ¡dilo iÅ¡ atminties, kad lietuvis lietuviui retai skolindavo pinigų, bet žydai beveik niekuomet neatsisakydavo. Kita vertus, niekas KupiÅ¡kyje nepamena rimtesnių žydų ir lietuvių konfliktų. Tai, kas atsitiko per karÄ… prieÅ¡ 63 metus, sunkiai paaiÅ¡kinama. Kaip galÄ—jo tarp mÅ«sų, lietuvių, atsirasti žmonių, kurie žudÄ— vaikus, senelius, savo kaimynus? Žinoma, kalti vokieÄiai, taÄiau jie buvo okupantai, prieÅ¡ai, o Äia kalbama apie tos paÄios bendruomenÄ—s, miestelio žmones, kurie visÄ… laikÄ… gyveno kartu, kaimynystÄ—je. Kai kurie mokslininkai istorikai, sociologai ir psichologai, besidomintys, kodÄ—l padorÅ«s, tvarkingi vokieÄių miestelÄ—nai galÄ—jo žudyti žmones koncentracijos stovyklose, o po to kasdien grįžti į savo Å¡eimas, bÅ«ti rÅ«pestingi Å¡eimų tÄ—vai, tai aiÅ¡kino maždaug taip: aukos, Å¡iuo atveju žydai, buvo paskelbti už įstatymo ribų, jiems atimtos visos teisÄ—s, o budeliams buvo įteigta, kad jie vykdo teisingumÄ…, naikina jau ne žmones, o tik į juos panaÅ¡ias bÅ«tybes. Kad tokiÄ… galiÄ… turi ta Å¡Ä—toniÅ¡ka propaganda, matyt, ir daugelis lietuvių nesuprato, jei parsidavÄ— dÄ—l silpnų moralinių nuostatų, pavydo, turto troÅ¡kimo ar kitų žemų instinktų vedami. Toks galÄ—tų bÅ«ti paaiÅ¡kinimas, bet ar galima tai pateisinti? Ar gali bÅ«ti pateisintas bet koks kito žmogaus žudymas?
Visame civilizuotame pasaulyje net žmogžudžiams jau netaikoma mirties bausmÄ—, o Äia buvo žudomi net vaikai… TodÄ—l mums bÅ«tina apie tai, kas atsitiko tais tikrai netolimais 1941 metais, kalbÄ—ti. KalbÄ—ti su vaikais Å¡eimose, su mokiniais mokyklose, kad tokios tragedijos nesikartotų.
Kartais pagalvoju, ar tikrai neliko prieÅ¡iÅ¡kumo žydams dabar, kokios vadinamojo buitinio antisemitizmo priežastys? Prisipažinkime, neretai tenka nugirsti Å¡nekant – ko Äia tiems žydams reikia, kodÄ—l jie kaltina visus lietuvius, turi visokių slaptų ketinimų, nori valdyti pasaulį ir t. t. Betgi pažvelkime į faktus – Å¡ios tautybÄ—s žmonÄ—s yra priÄ—mÄ™ mÅ«sų Å¡alies pilietybÄ™, savo lÄ—Å¡omis pasistatÄ™ namus, maldos namus – sinagogas, netgi dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybÄ™, turÄ—jo sąžiningu darbu sukaupÄ™ turto, nuosavybÄ—s, sukÅ«rÄ™ Å¡eimas. Visa tai buvo iÅ¡ jų atimta jÄ—ga, tik saujelÄ— liko neišžudytų. Taigi ar turi teisÄ™, kurie iÅ¡vengÄ— mirties, ar jų palikuonys bent atvykti Äia, į mÅ«sų miestelį, ir įamžinti kritusių savo artimųjų atminimÄ…? Ar neprivalÄ—jome to padaryti mes patys (juk nužudyti buvo mÅ«sų pilieÄiai)? Kaip atsakytume į tokį klausimÄ…, jei mÅ«sų giminaiÄius lietuvius, tarkime, Amerikoje, iÅ¡tiktų toks pat likimas? Ar bent vienas iÅ¡ atvykusiųjų reikalavo sugrąžinti jų artimiesiems priklausantį turtÄ…? Ar vis dar turime baimių, kad Å¡iuos sveÄius itin domina tie iÅ¡likÄ™ vargani pastatÄ—liai ir juos ruoÅ¡iasi atsiimti iÅ¡ dabartinių savininkų? Manau, kad tai jokio pagrindo neturinÄios baimÄ—s, kurios labai trukdo blaiviai, atvirai kalbÄ—ti apie mÅ«sų tautų praeitį ir ateitį. TaÄiau liepos 13-osios susitikimas rodo, jog turime geros valios ir dar didesnes perspektyvas atviriau ir mÅ«sų kraÅ¡tui visapusiÅ¡kai naudingiau bendradarbiauti. Istorijos negalima pakeisti, iÅ¡ jos reikia mokytis.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.