Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KO MOKO MūSų MIESTELIO ISTORIJA

Algirdas VENCKUS

2004−07−17

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Liepos 13 d. Kupiškyje lankėsi didelė žydų bendruomenės atstovų delegacija. Apie tai jau žino dažnas kupiškėnas. Be abejo, gaila, kad nedaug miestelėnų dalyvavo pagerbiant nužudytų Kupiškio gyventojų atminimą. Ko gero, vėl kalta informacijos stoka ir tam tikras nesusikalbėjimas. Tačiau čia aš norėčiau pabrėžti vieną svarbią aplinkybę, kuri dažnai nepastebima sąmoningai arba tiesiog iš įpročio.
Žydai buvo mūsų miestelio gyventojai, Lietuvos Respublikos piliečiai, kaip ir rusai, lenkai, vokiečiai ar kitų tautybių žmonės. Kartu su visais dirbo, mokėjo mokesčius, rūpinosi miestelio gerove. Dažnas jų buvo darbdavys ar kaimynas, ne kartą pagelbėjęs bėdoje lietuviui. Daugeliui vyresnės kartos kupiškėnų dar neišdilo iš atminties, kad lietuvis lietuviui retai skolindavo pinigų, bet žydai beveik niekuomet neatsisakydavo. Kita vertus, niekas Kupiškyje nepamena rimtesnių žydų ir lietuvių konfliktų. Tai, kas atsitiko per karą prieš 63 metus, sunkiai paaiškinama. Kaip galėjo tarp mūsų, lietuvių, atsirasti žmonių, kurie žudė vaikus, senelius, savo kaimynus? Žinoma, kalti vokiečiai, tačiau jie buvo okupantai, priešai, o čia kalbama apie tos pačios bendruomenės, miestelio žmones, kurie visą laiką gyveno kartu, kaimynystėje. Kai kurie mokslininkai istorikai, sociologai ir psichologai, besidomintys, kodėl padorūs, tvarkingi vokiečių miestelėnai galėjo žudyti žmones koncentracijos stovyklose, o po to kasdien grįžti į savo šeimas, būti rūpestingi šeimų tėvai, tai aiškino maždaug taip: aukos, šiuo atveju žydai, buvo paskelbti už įstatymo ribų, jiems atimtos visos teisės, o budeliams buvo įteigta, kad jie vykdo teisingumą, naikina jau ne žmones, o tik į juos panašias būtybes. Kad tokią galią turi ta šėtoniška propaganda, matyt, ir daugelis lietuvių nesuprato, jei parsidavė dėl silpnų moralinių nuostatų, pavydo, turto troškimo ar kitų žemų instinktų vedami. Toks galėtų būti paaiškinimas, bet ar galima tai pateisinti? Ar gali būti pateisintas bet koks kito žmogaus žudymas?
Visame civilizuotame pasaulyje net žmogžudžiams jau netaikoma mirties bausmė, o čia buvo žudomi net vaikai… Todėl mums būtina apie tai, kas atsitiko tais tikrai netolimais 1941 metais, kalbėti. Kalbėti su vaikais šeimose, su mokiniais mokyklose, kad tokios tragedijos nesikartotų.
Kartais pagalvoju, ar tikrai neliko priešiškumo žydams dabar, kokios vadinamojo buitinio antisemitizmo priežastys? Prisipažinkime, neretai tenka nugirsti šnekant – ko čia tiems žydams reikia, kodėl jie kaltina visus lietuvius, turi visokių slaptų ketinimų, nori valdyti pasaulį ir t. t. Betgi pažvelkime į faktus – šios tautybės žmonės yra priėmę mūsų šalies pilietybę, savo lėšomis pasistatę namus, maldos namus – sinagogas, netgi dalyvavo kovose už Lietuvos nepriklausomybę, turėjo sąžiningu darbu sukaupę turto, nuosavybės, sukūrę šeimas. Visa tai buvo iš jų atimta jėga, tik saujelė liko neišžudytų. Taigi ar turi teisę, kurie išvengė mirties, ar jų palikuonys bent atvykti čia, į mūsų miestelį, ir įamžinti kritusių savo artimųjų atminimą? Ar neprivalėjome to padaryti mes patys (juk nužudyti buvo mūsų piliečiai)? Kaip atsakytume į tokį klausimą, jei mūsų giminaičius lietuvius, tarkime, Amerikoje, ištiktų toks pat likimas? Ar bent vienas iš atvykusiųjų reikalavo sugrąžinti jų artimiesiems priklausantį turtą? Ar vis dar turime baimių, kad šiuos svečius itin domina tie išlikę vargani pastatėliai ir juos ruošiasi atsiimti iš dabartinių savininkų? Manau, kad tai jokio pagrindo neturinčios baimės, kurios labai trukdo blaiviai, atvirai kalbėti apie mūsų tautų praeitį ir ateitį. Tačiau liepos 13-osios susitikimas rodo, jog turime geros valios ir dar didesnes perspektyvas atviriau ir mūsų kraštui visapusiškai naudingiau bendradarbiauti. Istorijos negalima pakeisti, iš jos reikia mokytis.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 085 887

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]