 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos PRIE PILIAKALNIO IR KUPOS €“ KERELIų KAIMO RAMUMA
Nevietiniam žmogui Kereliuose lengva orientuotis pagal nuorodas. PaÅ¡aukÄ— vaikystÄ—s takai SkapiÅ¡kio seniÅ«nijos duomenimis, gyvenamÄ…jÄ… vietÄ… Å¡iame kaime yra deklaravÄ™ 12 gyventojų, bet gyvena mažiau. Pirmiausia nuvykÄ™ į Kerelius sukame pas LeonÄ… ZolubÄ… – vienÄ… vyriausių gyventojų. Namuose jį randame ne vienÄ…, bet ir vieÅ¡niÄ…, iÅ¡ AnykÅ¡Äių atskubÄ—jusiÄ… giminaitÄ™ ReginÄ… BugailiÅ¡kienÄ™. Ji patalkinti Leonui dažnai atvažiuoja, nes po žmonos mirties vienam likusiam Leonui pagalba buityje labai praverÄia.
Leonas Zolubas kartu su giminaite Regina. ApsiskaitÄ™s, Å¡viesaus proto, puikios atminties L. Zolubas – vyriausias Kerelių gyventojas. „AÅ¡ seniausias iÅ¡ kaimo likau, – pokalbį pradeda paÅ¡nekovas. – ÄŒia ir gimÄ™s esu. Mama Veronika MikÄ—naitÄ— – tikra Å¡io kaimo gyventoja, o tÄ—vas Petras Zolubas atÄ—jo užkuriom iÅ¡ SriubiÅ¡kių. Užkuriu bÅ«ti nenorÄ—jo, tai iÅ¡pirko žemÄ™ iÅ¡ mamos tÄ—vo – ÄŒikagoj buvo, tad pinigų turÄ—jo. TurÄ—jau dar brolį AlfonsÄ…, dvi seseris – FelomenÄ… ir LiudÄ…. Mano gimtinÄ— – visai Å¡alia stovinti sodyba, dabar nebegyvenama, o Å¡ioje sodyboje gyveno Jasiulioniai. AÅ¡ Sibire buvau, kai į LietuvÄ… grįžau, niekas registruoti nenorÄ—jo, iÅ¡vykau vÄ—l į RusijÄ…, ten 39 metus gyvenau.“ SudÄ—tinga ir įdomi L. Zolubo gyvenimo istorija. Tremties Å¡mÄ—kla palietÄ— beveik visÄ… Å¡eimÄ… – iÅ¡tremti buvo tÄ—vai, sesuo Liuda su vos pusÄ—s metų sÅ«neliu ir Leonas, kuriam tais lemtingais 1951 m. tebuvo Å¡eÅ¡iolika. Septynerius metus iÅ¡buvo Tomsko srityje. 1958 m. pirmieji kartu su anÅ«ku į LietuvÄ… grįžo Leono tÄ—vai, o netrukus ir jis su seserimi. Deja, likimas vÄ—l nuvedÄ— į RusijÄ…, į Sverdlovsko sritį prie Uralo. Svetur prabÄ—go beveik keturi deÅ¡imtmeÄiai. L. Zolubas buvo sukÅ«rÄ™s Å¡eimÄ… su rusų tautybÄ—s iÅ¡ Marių autonominÄ—s respublikos kilusia Serofima. Pora 13 metų gyveno sostinÄ—je JoÅ¡kar Ola, paskui persikÄ—lÄ— į Krasnodaro kraÅ¡tÄ…, AnapÄ… – kurortÄ… prie Juodosios jÅ«ros. Deja, dviejų žmonių keliai iÅ¡siskyrÄ—. Ä® LietuvÄ… L. Zolubas grįžo atkÅ«rus nepriklausomybÄ™ – 1991 metais. „VaikystÄ—s takai Å¡aukė“, – teigÄ— Kerelių kaimo gyventojas, po tiek svetimame kraÅ¡te praleistų metų vÄ—l sugrįžęs prie savo Å¡aknų. Vyras pasakojo, kad gyvendamas Rusijoje buvo ir gimtÄ…jÄ… kalbÄ… beužmirÅ¡tÄ…s, kad taip neatsitiktų, prenumeruodavo lietuviÅ¡kÄ… spaudÄ… – laikraÅ¡Äius, žurnalus. VisÄ… laikÄ… sekÄ— Lietuvos įvykius. Grįžus į tÄ—viÅ¡kÄ™ likimas L. Zolubui lÄ—mÄ— sutikti antrÄ…jÄ… pusÄ™. „Mano Liuda“, – taip apie sutuoktinÄ™, kurios beveik dveji metai nebÄ—ra, iki Å¡iol kalba kerelietis. Taigi namuose, kuriuos pats ir pasistatÄ—, jis Å¡eimininkauja vienas. Visas Leono Å«kis dabar – Å¡unelis Reksas. Bet darbų ir užsiÄ—mimų, tikino, jam netrÅ«ksta. DžiaugÄ—si, kad kaimynai aplanko, tik kad senimo kaime mažai bÄ—ra, o jaunimas, kurio dar mažiau, savais rÅ«pesÄiais užsiÄ—mÄ™s. „NebÄ—ra senųjų kaimo žmonių – visi iÅ¡mirÄ—. Dabar daugiausia nevietiniai jau įsikÅ«rÄ™, tebegyvenu tik aÅ¡ ir Eugenijus PlÅ«kas su žmona. Mes – tikrieji Kerelių žmonÄ—s“, – sakÄ— vyras. L. Zolubas prisiminÄ—, kad kaime seniau buvo daug jaunimo. Tik prisipažino, kad nelabai mÄ—go su jais sueiti. PaauglystÄ—je jam patiko žvejyba – tad traukdavo prie Kupos. „Kupa buvo labai žuvinga, kartu su pusbroliu eidavome gaudyti vijÅ«nų. Tai tokios žuvys – kaip gyvaÄiukai. BÅ«davo ir daug lydekų“, – prisiminÄ— paÅ¡nekovas.
Kerelių jaunimas: EglÄ— ir Ernestas Janauskai su dukrele Greta. Netoli Kupos, Å¡alia kurios prigludÄ™s ir vienintelis rajone mokslininkų tyrinÄ—tas Kerelių piliakalnis, gyvena jauna EglÄ—s ir Ernesto Janauskų Å¡eima. Pora augina greitai dvejų metų gimtadienį Å¡vÄ™sianÄiÄ… dukrytÄ™ GretÄ…. 28 metų Ernestas – vietinis. Žmona EglÄ—, kilusi iÅ¡ Pakruojo, irgi Kereliuose Å¡aknis įleidžia – deÅ¡imt metų prabÄ—go Äia. Jauni žmonÄ—s Å«kininkauja. Laiko kelias karves, jauÄius. Ernestas dirba Å«kininkÄ—s GenÄ—s ŽilinskienÄ—s Å«kyje, iki vaikelio gimimo fermose darbavosi ir žmona, tad jiems Å«kio darbai nesvetimi. Ūkininkavimo dar tik pradžia, bet sekasi neblogai – pradÄ—jÄ™ nuo vienos karvÄ—s dabar iÅ¡ viso turi 9 galvijus. Po truputį pleÄiasi, daugÄ—ja ne tik gyvulių, bet ir technikos. Abu tikino, kad darbo tikrai nebijo. Kaime augÄ™s Ernestas prie jo pratÄ™s, kaip ir broliai. Tik nÄ— vienas iÅ¡ jų Kereliuose neliko – Nerijus ir Modestas emigravo į JungtinÄ™ KaralystÄ™, neseniai pas sÅ«nus iÅ¡vyko ir mama. „Nuo vaikystÄ—s aÅ¡ prie Å«kio, su gyvuliais dirbti visada patikdavo, Å¡eÅ¡erių bÅ«damas eidavau karvių girdyti. Fermoje dirbu, todÄ—l žinių, praktikos – daug, norÄ—josi visa tai pritaikyti ir patiems pabandyti Å«kininkauti“, – sakÄ— E. Janauskas. Vyras tikino, kad sodyba, kurioje gyvena, sena – yra aptikÄ™s ant klÄ—ties įspaustÄ… įraÅ¡Ä… – 1926 m. Pernai pasimirÄ— buvusi Å¡ių namų Å¡eimininkÄ— Palmyra JanauskaitÄ— – Ernesto senelio sesuo. Ji Ernestui buvo pasakojusi, kad sodyba statyta kažkokio amerikieÄio. „Daugiau nieko nežinau, bet remontÄ… darydamas senovinių pinigų esu radÄ™s. MÅ«sų namas kitoks nei kiti – skiriasi kambarių iÅ¡dÄ—stymas, yra rÅ«sys“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovas. Gyvenimu kaime jauna Å¡eima nesiskundžia. Ernestas teigÄ—, kad bute gyventi nenorÄ—tų – trÅ«ktų erdvÄ—s, savo kiemo, gamtos. O pasak EglÄ—s, reikalui esant į miestÄ… kone kasdien gali nuvykti, 12 kilometrų – menkas atstumas.
Antanas Žilinskas su Å¡eima sutvarkÄ— senÄ… Aldusio VilÄ—niÅ¡kio sodybÄ… Kerelių kaime. IÅ¡ Janauskų kiemo sukame pas PlÅ«kus, deja, namuose jų surasti nepavyksta. DÄ—mesį patraukia didelÄ—s fermos, Å¡alia jų – gražiai sutvarkyta sodyba. Ä® sveÄius pakvieÄia Antanas Žilinskas. Jis papasakoja, kad tikrieji namai – netolimuose Naiviuose, kur daugiau laiko praleidžia žmona GenÄ—. O Antanas arÄiau Å«kio – taip patogiau viskÄ… sužiÅ«rÄ—ti. SenÄ… Aldusio VilÄ—niÅ¡kio sodybÄ… iÅ¡ jÄ… paveldÄ—jusių sÅ«nÄ—nų Žilinskai įsigijo prieÅ¡ daugiau nei deÅ¡imtmetį. Dabar ji neatpažįstamai pasikeitusi – viskÄ… rekonstravo, krÅ«mus iÅ¡kirto, sukÅ«rÄ— jaukiÄ… aplinkÄ…. Apie Kerelius paÅ¡nekovas sakÄ— mažai kÄ… galįs papasakoti. Pats – ne vietinis, kilÄ™s iÅ¡ Å imonių parapijos, Å ernupio kaimo. SukÅ«rÄ™s Å¡eimÄ…, gyveno AdomynÄ—je, ten gimÄ— du vaikai. Kurį laikÄ… kaimÄ… buvo į miestÄ… iÅ¡keitÄ™ – gyveno Å iauliuose. „Brolis Jonas dirbo kolÅ«kio pirmininku, jis pasiÅ«lÄ— ateiti dirbti į buvusį Pakupio kolÅ«kį vairuotoju, taip ir likome, nuo 1988-ųjų. Paskui atÄ—jo nepriklausomybÄ—, sugalvojome kurti savo Å«kį. Dabar turime apie 70 melžiamų karvių, tiek pat – prieauglio. Užsiimame ne tik pienininkyste, bet ir žolininkyste“, – kalbÄ—jo A. Žilinskas.
DanutÄ— GiedrienÄ— Kereliuose, vyro tÄ—viÅ¡kÄ—je, gyvena 43 metus. Jo palydÄ—ti apžiÅ«rime ir žymųjį Kerelių piliakalnį, o tada sukame dar pas vienÄ… Å¡io kaimo gyventojÄ… – DanutÄ™ GiedrienÄ™. „AÅ¡ Äia nuo 1974 m. gyvenu, atitekÄ—jau iÅ¡ ÄŒivų. Vyro Zigmanto seniai nebÄ—ra, prieÅ¡ 13 metų palaidojau, jis buvo vietinis. Kai atÄ—jau į Å¡iuos namus, dar buvo ir jo tÄ—vai Ona ir Antanas Giedriai. Vyro tÄ—vas Å¡iuos namus ir statÄ— – po Pirmojo pasaulinio karo, 1924 metais. Labai senas Å¡is namas, dar yra iÅ¡likÄ™s kieme ir vienas 100 metų senumo beržas, antrÄ… nupjovÄ—me, pabijojome, kad ant pastatų neužvirstų“, – kalbÄ—jo D. GiedrienÄ—. Kartu su Å¡viesios atminties vyru ji užaugino dvi atžalas. DuktÄ— Kristina su Å¡eima įsikÅ«rusi KupiÅ¡kyje, sÅ«nus Vygantas – SkapiÅ¡kio geležinkelio stoties kaime. „Turiu iÅ¡ viso keturis anÅ«kus, abiejų vaikų – po porÄ…. Vyriausiam – dukters sÅ«nui Gedui – 21 metai, o GiedrÄ— – aÅ¡tuntokÄ—. SÅ«naus dukra Ieva mokosi deÅ¡imtoje, o Linas – 7 klasÄ—je“, – džiaugÄ—si paÅ¡nekovÄ—. Kai pas D. GiedrienÄ™ sveÄiavomÄ—s, visi suvažiavÄ™ buvo, mat namuose virte virÄ— darbas – remontavo virtuvÄ™. Moteris džiaugÄ—si, kad dažnai artimųjų apsilankant sulaukia. Dabar D. GiedrienÄ—s Å«kis menkas – karvÄ— ir pulkas viÅ¡tų. Vyro palikimas – bitÄ—s. „Jis iki 18 avilių laikydavo, Å¡iuo metu veikianÄių – apie deÅ¡imt. DuktÄ—, kol tÄ—tis gyvas buvo, bijodavo prie jų artyn eiti, o dabar mÄ—gsta Å¡itÄ… darbą“, – kalbÄ—jo moteris. Daug metų Kereliuose gyvenanti D. GiedrienÄ— apgailestavo, kad kaimas sparÄiai mažėja: Zolubų tÄ—viÅ¡kÄ— tuÅ¡Äia, nebÄ—ra Juozo Pamarnacko, Aldonos BirkeviÄiÅ«tÄ—s, nugriautos ir jų sodybos, vietÄ…, kad jų bÅ«ta, žymi tik ąžuolai. Perpirkti Alfonso PlÅ«ko, Broniaus Stuko namai. Kai kurios sodybos virto vasarnamiais – dažnai lankomos ir prižiÅ«rimos. „Kereliai – labai ramus kaimas, draugiÅ¡kai kaimynai sugyvena. Nedaug tik žmonių belikÄ™. Mes esame visai netoli Naivių, todÄ—l prie Å¡ios bendruomenÄ—s Å¡liejamÄ—s, į renginius vykstame“, – kalbÄ—jo D. GiedrienÄ—.
Kereliuose gimusi ir augusi gimtojo kraÅ¡to metraÅ¡tininkÄ— Eleonora KerÅ¡ulienÄ—. Negalime nenuvažiuoti ir pas netoliese, MiÄiÅ«nuose, gyvenanÄiÄ…, bet iÅ¡ Kerelių kilusiÄ… kraÅ¡totyrininkÄ™ EleonorÄ… KerÅ¡ulienÄ™. Ji – D. GiedrienÄ—s svainÄ—, tuose senuose namuose, kuriuos dabar DanutÄ— prižiÅ«ri, užaugusi. KraÅ¡totyra – didžiausias E. KerÅ¡ulienÄ—s pomÄ—gis, o jos darbų kraitis iÅ¡ties gausus – apraÅ¡yta net trylika aplinkinių kaimų. Medžiagos ji semiasi iÅ¡ įvairios literatÅ«ros, kalbina senus gyventojus. 1997 metais sumaniusi raÅ¡yti kaimų istorijas pirmiausia pradÄ—jo nuo savo mamos gimtinÄ—s – MikiÅ¡kių, o per dvideÅ¡imtį metų moters ranka suraÅ¡ytuose segtuvuose – gimtųjų Kerelių, MiÄiÅ«nų, Girvalakių, Tatkonių, ÄŒivų, ÄŒivelių, Puponių, PuponÄ—lių, Obonių, Stukų, JuodakÄ—lių, JuodpÄ—nų kaimų istorijos. Ne visi dar yra – esama iÅ¡nykusių. „Turiu potraukį užraÅ¡inÄ—ti, viskas mano suraÅ¡yta, niekas neprapuola. Vis iÅ¡ dyko buvimo“, – Å¡ypsojosi E. KerÅ¡ulienÄ—. Eleonora daug metų gyvena MiÄiÅ«nuose – iÅ¡tekÄ—jusi už Vlado KerÅ¡ulio Äia atsikÄ—lÄ—, taÄiau gimtinÄ—s niekas niekada iÅ¡ atminties neiÅ¡trins. Žinoma, kitaip buvo, kai Äia gyveno tÄ—vai, brolis, tada labiau į gimtinÄ™ traukÄ—. O prisiminimų, kurie ne tik užraÅ¡yti, bet ir iki Å¡iol gyvi, yra nemažai. „Mieli man Kereliai, visi žmonÄ—s – labai savi. Kaimo jaunimas visada gražiai sutardavo, per Å¡okius jokių pykÄių, o juo labiau muÅ¡tynių niekada nebÅ«davo“, – pasakojo E. KerÅ¡ulienÄ—. Gera prisiminti pas AlfonsÄ… PlÅ«kÄ… namuose vykdavusias gegužines pamaldas. MergaiÄiukÄ— dar tada buvo, bet pamena, kad po jų kieme muzikantai pagrodavo, ratelio jaunimas eidavo. E. KerÅ¡ulienÄ— pusketvirtų metų dirbo Tatkonių klube-skaitykloje. Veiklos bÅ«ta iÅ¡ties įdomios – vaidinimus režisuodavo, Å¡okių mokydavo kelių kaimų – Tatkonių, Stukų, Kerelių jaunimÄ…. Buvo suburta ir kaimo kapela, choras.
Senosios Kerelių kaimo kapinÄ—s netoli piliakalnio sunkiai prieinamos. Jurgitos BanionienÄ—s nuotraukos „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ raÅ¡oma, kad seniausiÄ… sÄ—liÅ¡kÄ… Kerelių kaimo istorijÄ… mena kairiajame Kupos krante stÅ«ksantis piliakalnis. Kaimas, manoma, susiformavo Valakų reformos metu XVI a., priklausÄ— Pienionių seniÅ«nijai, KuosÄ—nų vaitijai ir su kitais keturiais kaimais buvo atiduotas valdyti Aleksandrui Suliatickiui. Tuo metu Kereliuose buvo 8 valakai žemÄ—s, iÅ¡ kurių treÄdalį turÄ—jo valstieÄiai, treÄdalis buvo jų nuomojamas, o likusi tuÅ¡Äia. 1641 m. kaimas minimas KupiÅ¡kio bažnyÄios santuokos metrikų knygoje, 1694 m. – SkapiÅ¡kio parapijos ribų apraÅ¡yme. Smarkiai nukentÄ—jo per Å iaurÄ—s karÄ…, Didįjį marÄ…. 1888 m. kaime gyveno Å«kininkai Danielius Petronis, Kazimieras Burokas, Jonas Birkauskas, Jonas Gaidimauskas, Kazimieras MikÄ—nas, Petras Jasiulionis, Aleksandras VilniÅ¡kis, Jonas PlÅ«kas, Jonas PlÅ«kas II, kampininkai Kazys ŽiaugrÄ—, DomicelÄ— VirÅ¡ilienÄ—. 1903 m. kaime buvo 97 gyventojai. 1942 m. matininkas Antanas Kubilius kaimÄ… iÅ¡skirstÄ— į vienkiemius. Devyniolikai Å«kininkų iÅ¡dalyta 291,18 ha žemÄ—s. Didžiausi Å«kiai buvo BurokienÄ—s, P. Zolubo, P. PlÅ«ko. Bendrai nuosavybei paliktas žvyrynas. Kaimas ribojasi su Girvalakių, Naivių, Puponių, Tatkonių kaimų ir Mirabelio dvaro valdomis. IÅ¡ Å¡iaurÄ—s rytų ribojosi su Vlado Labeikio ir Jono Bieliajevo Kerelių vienkiemiais. 1942 m. kaime buvo 22 Å«kiai: Petro Valentos, Vlado Labikio, Petro Sventicko, Romo PlÅ«ko, Aloyzo Jasiulionio, Povilo Buroko, Kosto Buroko, Prano Buroko, Broniaus Vaitonio, Petro Zolubo, Juozo BugailiÅ¡kio, Jono Jasiulionio, Kazio JurÄ—no, Petro Petronio, Kosto VilniÅ¡kio, Liongino PlÅ«ko, Alfonso PlÅ«ko, Antano Giedrio ir kt. 1951 m. į SibirÄ… iÅ¡tremtos Petro Petronio ir Petro Zolubo Å¡eimos. 1949 m. kaime įkurtas jo vardo kolÅ«kis. 1935 m. užraÅ¡yti Å¡ie vietovardžiai: BindrynÄ—, Duburas, KiemeliÅ¡kis, KupÅ¡akis, Medinos, Margis, Pakupis, PaÅ¡ilÄ—, Pagraužė, Å ilaikiÅ¡kis, SalelÄ—, SÄ…siauris, Upelis (pievos), Kerelių piliakalnis, Kupa (upÄ—), Kupos sala. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 085 159 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
