Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

METALAS KALVIO RANKOSE VIRSTA PLASTILINU

Ingrida STAKYTÄ–

2010−04−03

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kai rajono etnografai stengiasi savo metraščiuose įamžinti paskutinius mūsų krašto kalvius, mieste gimsta naujos kartos amatininkai. Jų dirbtuvės, aišku, itin skiriasi nuo senovėje buvusių tradicinių kalvių. Čia metalo gabalas net žviegia, kankinamas ant naujoviškų įrenginių. Į visas puses lekia akinančios žiežirbos, o kalvis savo darbu mėgaujasi visu garsu skambant muzikai. Tokiomis sąlygomis dirba ir Audrius Laucius - dvidešimt šešerių metų kalvis iš Kupiškio.

PristatÄ— parodÄ…

Šiomis dienomis einant pro Kupiškio turizmo informacijos centrą ne vieną kupiškėną patraukia įstaigos languose spindintys šarvai, kirviai, žvakidės ir kiti metalo dirbiniai. Juos čia sunešė jaunas kalvis iš Kupiškio - A. Laucius.
Vaikinas jau dvejus metus darbuojasi tamsiose užmiesčio dirbtuvėse ir pagaliau nusprendė savo kūrybą parodyti kraštiečiams.
"Ši paroda - mano ir mano mokinių. Norėjau parodyti miestui, ką gaminame savo kalvėje, - apie savo prisistatymą Kupiškio visuomenei trumpai sakė A. Laucius, - Bet po pusmečio ar vėliau planuoju pristatyti vien tik savo darbus".
"Metalas, kaip plastilinas" pavadintoje parodoje eksponatus kalvis suvežė iš savo užsakovų. Mat dabartinės galimybės, anot jo, verčia jį dirbti tik pagal užsakymus ir laisvai kūrybai vietos jo darbotvarkėje dar nėra.
Kol kas visa Audriaus kalvystė remiasi į pinigus. Jaunasis amatininkas po truputį įrenginėja savo dirbtuves, o tam reikia daug lėšų.
"Iš pat pradžių žinojau, kad šis užsiėmimas - brangus. Bet tai neišgąsdino ir po truputį jau plečiuosi. Kupiškyje gal net ir pigiau įkurti tokią kalvę. Tačiau pelno šis užsiėmimas man kol kas neneša - jei kokį užsakymą ir gauni, pinigus tenka atiduodi gamybos įrenginiams", - apie sudėtingą kūrybos ir verslo pradžią sakė pašnekovas.
Todėl papildomai vaikinas užsidirba Kupiškio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, kur dirba ugniagesiu - gelbėtoju.

Reikia mokslo

"Auklėti" metalą kupiškėnas pradėjo dar studijuodamas Vilniaus dailės akademijos Kauno institute, kur ketverius metus studijavo skulptūrą. A. Lauciaus teigimu, kiekviename kurse jam teko susipažinti vis su nauja medžiaga: gipsu, akmeniu ir labiausiai jį sužavėjusiu metalu.
"Kiek per tas studijas gali pažinti kūrybą - prabėgomis susipažįsti su įvairiomis medžiagomis. Bet mane patraukė metalas. Turėjau gerą mokytoją Edmundą Frejų ir dažnai lankydavausi jo kalvėje…", - pasakojo A. Laucius.
Vaikino pasirinkta specialybė, anot jo, stebino jo giminaičius ir draugus. Daugelis jų manė, kad Audrius taps skulptorius, tašys akmenis ir statys paminklus.
Tačiau metalas studentui pasirodė ta medžiaga, kuri leidžia atverti visus fantazijos klodus.
"Ne veltui ir savo parodą pavadinau: "Metalas, kaip plastilinas". Tokią mintį išgirdau dar studijų laikais. Kaip ir daugelis, tuo sunkiai galėjau patikėti, bet dabar imu suprasti šiuos žodžius. Viskas priklauso nuo kalvio - ir metalas jo rankose gali išreikšti ne tik sunkumą, bet ir lengvumą bei trapumą".
A.Lauciaus teigimu, nereikia manyti, kad metalas skirtas tik varžtams lieti - šioje medžiagoje slepiasi daug neatskleistų niuansų. Ir juos išmanyti gali tik mokslų ragavęs kalvis.
Tokie "profesionalai", kurie šios specialybės išmoksta net devynių klasių nebaigę, pašnekovo nuomone, sugebėtų tik plaktuku mosuotis. Tačiau šiame darbe, be kūrybinių idėjų, reikia mokėti viską apskaičiuoti, pamatuoti, suprojektuoti. Be to, įgūdžių prireikia ir bendraujant su klientais.

Pradėjo nuo ūkininkų

Į Kupiškį A. Laucius grįžo iš karto po studijų ir nusprendė imtis savo amato. Čia išsinuomojo gamybines patalpas ir laukė pirmųjų užsakymų.
Tačiau pirmieji darbai, pasak pašnekovo, buvo skirti praktiškam panaudojimui ir kūrybinių sugebėjimų čia itin daug nereikėjo. Iš pradžių į jo dirbtuves daugiausia užsukdavo įvairių detalių žemės ūkio technikai prašydavę ūkininkai.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 747

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]