Jau Å¡ios savaitÄ—s pradžioje norÄ—jau pamatyti, kaip į niekur nebeskubanÄių žmonių namus ateina Velykos. Žinojau, kurioj Å epetos pusÄ—j žvalgytis Almos ir Tautvilio KaraliÅ«nų sodybos. Ko ten nepataikyti į jÄ…. Skarotų tujų pridengta - lyg gatvÄ—s pabaigos taÅ¡kas.
PrisiminÄ—m skalbimus
Pagal kiemo Å¡varÄ… ir tvarkÄ…, nors sniego kupstai dar laikÄ—si, - Äia jau stoviniavo prieÅ¡ventÄ—. Rudenį viskas buvo nuÅ¡lavinÄ—ta, tad dabar beliko laukti ankstyvųjų gÄ—lių Å¡yptelÄ—jimų. Didžiajai savaitei nenorÄ—jo palikti sunkesnio darbo ir Å¡eimininkas - baiginÄ—jo tvarkyti malkų smulkmÄ™.
Su ponia Alma pasišnekėjimui apie būdavusią namų ruošą artėjant Velykoms pasirinkome skalbimą. Jos nuomone, dabartinės kartos moterims toks prisiminimas iš vaikystės - tai paveikslėlis iš labai liūdno turinio knygutės, kurią galima perbėgti akimis, kol sukasi automatinė skalbyklė.
O tas paveikslėlis toks: kokia galėjo būti šventė, jei ryšulys neskalbtos patalynės, apatinių drabužių namuose tūnotų. Įsiminė jai tetų Domicėlės, Julijos šis darbas, matytas vaikystėje jų namuose Butkūnuose gyvenant. Šarme išmirkyti skalbiniai dar būdavo virinami, ant rumbuotos lentos trinami, su kultuve velėjami. O skalauti nešami prie kūdros, prieš Velykas - kartais dar leduotos. Čia pat garuodavo ir puodas su šiltu vandeniu sugrubusioms rankoms atsigauti.
Su iÅ¡džiuvusiais skalbiniais parneÅ¡tas į trobÄ… pavasario dvelksmas dar pastÅ«mÄ—davo visus arÄiau Å¡ventinio stalo.
Užaugino giminės
Globojama tetų ir DomicÄ—lÄ—s vyro Juozo Stuko, Alma nuo aÅ¡tuonerių metų augo savo mamos tÄ—viÅ¡kÄ—je ButkÅ«nuose. "Didelis vargelis jiems buvau", - prisiminÄ— tuos laikus A. KaraliÅ«nienÄ—. GiminaiÄių pastangomis ji buvo parsivežta iÅ¡ tremties jau serganti stuburo tuberkulioze. Teko ilgai gydytis sanatorijoje, namuose irgi sugipsuotai gulÄ—ti. DÄ—dÄ— Juozas rÅ«pindavosi, kad AlmutÄ— nebÅ«tų atskirta nuo bendraamžių. Jis ir prieÅ¡ KalÄ—das troboje papuoÅ¡davo didelÄ™ eglutÄ™ bei sukviesdavo prie jos pasilinksminti kaimo vaikus.
PaÅ¡nekovÄ— prisiminÄ— visada sulaukdavusi dÄ—mesio iÅ¡ studenÄių MikalauskaiÄių, kurios grįždamos atostogų į savo namus parveždavo dovanÄ—lių ir jai, naÅ¡laitei.
O per vienas Velykas…
Tos panelės jai padovanojo tokį džiaugsmą, kuris ją lydi visą gyvenimą.
NamiÅ¡kiai buvo iÅ¡važiavÄ™ į PrisikÄ—limo pamaldas, o ji su drauge bÄ—giojo po sodÄ…. PamaÄiusios tarp krÅ«mų kiÅ¡kį, Ä—mÄ— jį gaudyti. Bet kur tau! NuÅ¡uoliavo mÄ—tydamasis į visas puses.O kai AlmutÄ— grįžo prie verandos, rado ant žemÄ—s padÄ—tus du labai gražius marguÄius. Apie tÄ… nuotykį sužinojÄ™ namiÅ¡kiai mergaitei paaiÅ¡kino, jog tai buvusi kiÅ¡kuÄio velykinÄ— dovanÄ—lÄ— jai. Tik paauglystÄ—je suprato, kad tÄ… nuotykį jai sukÅ«rÄ— mielosios kaimynÄ—s studentÄ—s, mokÄ—jusios dažytus kiauÅ¡inius labai gražiai iÅ¡skutinÄ—ti.
Į šventes - vis su krepšiu
A. KaraliÅ«nienÄ—s manymu, labai svarbu ir mažiems, ir suaugusiems patirti kuo daugiau įsimenanÄių įspÅ«džių. TodÄ—l ir pati neatsisako dalyvauti, kur yra kvieÄiama. Visas albumÄ—lis nuotraukų iÅ¡ renginių, kuriuose turÄ—jusi vis kokį vaidmenį - VelykÄ—s, MoÄiutÄ—s, Sekminių kiauÅ¡inienÄ—s kepÄ—jos, iÅ¡ Å¡eimininkių renginių yra grįžusi su prizais už skaniausiÄ… grybų, ožkos pieno sÅ«rius ar kitokį gaminį.
Ūkininkių draugijos Šepetos skyriaus narės susirenka kiekvieno mėnesio pradžioje tikslu vis ko nors pasimokyti. Šiemet jos dalijasi kulinarijos ir konditerijos gaminių receptais, atsineša įvairiausių patiekalų paskanauti.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.