Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

KAI MALKA VIRSTA šAUKšTU, O MEDžIO GUMBAS - LėKšTE

Nida Å ULCIENÄ–

2010−03−20

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Sakoma, kad sumanus ir talentingas žmogus grožį gali pamatyti žiūrėdamas ir į paprasčiausią medžio gabalą. Kad tai ne tušti žodžiai - tuo galima įsitikinti aplankius jaukią Linos ir Stasio Racevičių sodybą Noriūnuose.

Medis viliojo nuo vaikystÄ—s

Pirmasis iš Žemaitijos krašto, Akmenės rajono, kilusio Stasio medžio dirbinys buvo padarytas dar šeštoje klasėje. "Tai buvo inkilėlis, tačiau jis man atrodė pats gražiausias ir mieliausias, - prisimena pašnekovas. - Medžio darbų niekur nesimokiau - esu savamokslis. Baigęs aštuonias klases mokiausi Rietavo žemės ūkio technikume, paskui teko padirbėti kolūkyje, Akmenės melioracijos statybos valdyboje. Darbas buvo nelengvas - reikėjo gerokai pamosuoti kastuvu. Kai pasiūlė stoti mokytis į Panevėžio hidromelioracijos technikumą, su malonumu ten išvykau".
Noriūnuose pašnekovas su nedidelėmis pertraukomis gyvena jau nuo 1974 metų. Ketveri metai praleisti Sibire, Tiumenės srityje. Ten dirbo vairuotoju tiesiant naftotiekį, kelius. Tuo metu žmonės važiuodavo užsidirbti į Sibirą, nes buvo mokami ne tik dideli atlyginimai, bet ir suteikiamos paskyros automobiliui įsigyti, atsirasdavo galimybė greičiau gauti butą. Deja, namų ilgesys buvo didesnis ir nebesinorėjo nei buto, nei automobilio, tik greičiau į Lietuvą - 1987 metais S. Racevičius grįžo atgal į Noriūnus.

Dviejų vienodų - nėra

"Dirbant Sibire, pastebėdavau įvairių įdomių formų medžių, prie jų kamienų išaugusių gumbų. Deja, ten nebuvo galimybių kažką daryti, nes neturėjau įrankių, nors jau kirbėjo mintis pradėti drožti, - prisimena S. Racevičius. - Pirmą tokią medinę lėkštę iš pušies gumbo išskobiau 1990 metais. Iš pradžių negalvojau, kad kažkas įdomaus išeis, nes ji buvo su žieve, neapdirbta. Gumbą reikėjo sudžiovinti ir tik po to pamažu išskobti".
Pasak S. Racevičiaus, nėra nė vienos vienodos išskobtos lėkštės, nes tai gamtos kūrinys, o jis tik kažkiek jį pakoreguoja. Gal todėl šių darbų, kaip sakė pašnekovas, niekam nei dovanoja, nei parduoda - tik keletas jų iškeliavo į Vokietiją, nes ten gyvena vaikai: "Tai yra mano kolekcija. Vieni žmonės kolekcionuoja įvairius paveikslus ar daiktus, o aš šiuos išskobtus medžio gumbus".

Anot S. Racevičiaus, daugiausiai tokių gumbų randama ant beržo, uosio. Pačiam sunku būtų tiek rasti, todėl žmonės, kurie dirba miške ir žino apie šį Stasio pomėgį, jam atveža tokių gamtos "dovanų". Aišku, kai atsiveža S. Racevičius į kiemą malkų, jos taip pat būna dar kruopščiai apžiūrimos, išrūšiuojamos, ir tik po to keliauja į malkinę.

Privertė žmona

Šiais metais pašnekovas dalyvavo ir Kaziuko mugėje, kur pardavinėjo medinius šaukštus, menteles, pjaustymo lentas.
"Stasys vis pykdavo, kad maistą pjaustau ant pirktinės plastmasinės lentelės, nes greitai atbukinu peilius, - juokdamasi prisimena žmona Lina. - Tad man pažadėjo, kad padarys medinę. Kai padarė pjaustymo lentą, paprašiau ir mentelės. Nuo to viskas ir prasidėjo".
Norint išdrožti šaukštą, reikia ne tik sauso medžio, bet ir laiko. Viskas daroma paprastais įrankiais, todėl pavargsta rankos, nes reikia daug paplušėti, kol darbas tampa gražus ir švelnaus paviršio. Kadangi šis užsiėmimas nėra labai švarus, prisikaupia medžio drožlių ir dulkių, tai tenka dirbti garaže, o žiemą ten gana šalta.
"Būna ir tokių dienų, kai negaliu net pažiūrėti į tą pusę, tačiau prabėga kiek laiko ir vėl pradeda traukti prie medžio darbų", - pasakojo S. Racevičius.

Sumanymų netrūksta

Pasiteiravus, kokius dar pomėgius turi ponas Stasys, pašnekovas tik šyptelėjo ir atsakė, jog dirba visko po truputį. Pasirodo, tie darbai nėra jau tokie maži - per dvejus metus net traktorius sukonstruotas. Dabar juo kaimynams malkas parveža, sau kai kuriuos darbus nudirba. O kadangi įsigytas namas reikalavo remonto, tai savo rankomis visus jo vidaus apdailos darbus pasidarė. Paskui sugalvojo šeimininkas dar ir krosnį iš lauko akmenų kieme pasimūryti. Tai ne šiaip sau sulipdė, o pats dar tuos akmenis ir susiskaldė, kad krosnis gražesnė būtų. Norėjosi sodybos šeimininkui, kad vasarą gėlynai augtų aplink namus, tai žmonai iš kelmų išskobė didžiulius vazonus - gražu, originalu ir nereikia pirkti plastmasinių iš parduotuvės.
Atsisveikinant Lina ir Stasys Racevičiai juokavo, kad namuose kiekvienas randa savo užsiėmimą. Ponia Lina mėgsta megzti, nerti, todėl abu pamažu puošia savo namus originaliais, dar niekur nematytais darbais.


Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 805

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]