Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 26 d., antradienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

TRISPALVÄ— LAISVÄ—S SPÄ…STUOSE

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2010−03−06

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Po dvidešimties Lietuvos atkurtos Nepriklausomybės metų vis dar iškyla klausimai, ar išties esame laisvi, ar suvokiame save, kaip nepriklausomos valstybės pilietį, su visais iš to suvokimo išplaukiančiais džiaugsmais ir priedermėm.
Antai redakcija gavo vieno skaitytojo laišką, kuriame žmogus bėdoja, kad jam policija surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą dėl to, kad jis Vasario 16-osios proga neiškėlė valstybinės vėliavos ant savo nuosavo namo. Po tokių teisėtvarkos pareigūnų veiksmų esą jam net sveikata stipriai pablogėjo, pasijutęs lyg būtų koks kriminalinis nusikaltėlis. Žmogus teisinasi, kad šventės dieną buvo išvykęs svarbiu reikalu ir negalėjęs iškelti vėliavos. Jis rašo: “Taigi ir susimąsčiau. Iškovota laisvė. O kur ta laisvė? Ar ne per daug genocidiška lietuvio laisvė? Kokia čia gali būti prievarta? Kadangi esu pagyvenęs žmogus, puikiai menu laikus, kai buvo sekama, kas eina į bažnyčią... Norom nenorom peršasi klausimas - negi dabar gyvename tokiu laiku, kai sekama, kas neina į bažnyčią, kas neiškelia vėliavų. O gal neiškėlęs trispalvės širdy labiau išgyvenu šventę nei tas kaimynas, kuris iškelia vėliavą, situacijų būna įvairių... Negi laisvoje Lietuvoje, prisidengus valstybine švente, nuspręsta iš ubago atimti ir lazdą, bausti jį lyg kokį didžiausią nusikaltėlį."

Toliau žmogus samprotauja, jog viena yra gerbti Lietuvą, o kita - gyventi Lietuvoje prispaustam nepriteklių, kai net vėliavos nusipirkti neturi iš ko ir esi taip rūpesčių prispaustas, jog iš galvos išdulka visos šventės. Nebent apie jas tau primena lėbaujantis turčius kaimynas, saliutais drebinantis padangę.
Šio laiško autorių galima suprasti, ypač žinant jo asmeninę patirtį. Sovietmečiu buvo griežtai žiūrima, kad per valstybines šventes būtų iškabintos vėliavos, buvo sekama, kas eina į bažnyčią ar kitaip nusideda esamai santvarkai. Kai griuvo ši santvarka, žmonės pasijuto išties laisvi nuo įvairiausių butaforinių nesąmonių - akis badančių sovietinių šūkių apie partijos garbę ir sąžinę, stachanovietiškus darbus, raudonų vėliavų jūros per šventes ir ne tik. Visa tai šiuo metu pakeitė ryškios lauko ir vitrinų reklamos ir ypatingais atvejais plevėsuojanti trispalvė.

Deja, daugelio požiūris į valstybinę vėliavą išliko nepakitęs. Jos iškėlimo ceremonija dar daug kam asocijuojasi su buvusia prievartine vėliavų kėlimo tvarka. Deja, ne visi yra įsisąmoninę, jog vėliava - tai mūsų valstybės (ne valdžios!) simbolinė išraiška, tautos, valstybės skiriamasis bruožas. Juk sovietmečiu ne veltui buvo gaudomi ir į belangę grūdami tautiečiai, išdrįsę Vasario 16-osios proga iškelti vėliavą ir priminti visiems, kad lietuviais esame, kad buvome nepriklausoma valstybė, kad tokia turime ir būti. Tautinė vėliava buvo visų mūsų disidentų ginklas.
Jei esame Lietuvos piliečiai, tai valstybinės vėliavos iškėlimas per valstybines šventes ar kitomis svarbiomis progomis yra vienas iš to pilietiškumo patvirtinimų. Vėliavos nereikėtų tapatinti su valdžia. Demokratinėje valstybėje valdžią mes galime tobulinti ją perrinkdami, jai oponuodami įvairiausiais būdais, o laisvai plevėsuojanti trispalvė yra tarsi garantas, kad visa tai turime teisę daryti. O vėliavą įsigyti nepriteklių kamuojamiems žmonėms gal galėtų padėti bendruomenės, seniūnijos, turtingesni kaimynai, politinės ar visuomeninės organizacijos. Senyviems, ligotiems žmonėms reikėtų pagelbėti ir ją iškeliant, nepamirštant pasveikinti su švente, praskaidrinti nuotaiką.

Kita vertus, visi norime gyventi teisinėje valstybėje, piktinamės, kai nesilaikoma įstatymų, jie apeinami, kad valstybės pareigūnai nevykdo savo pareigų. Prieš keletą metų redakcija sulaukdavo ne vieno skaitytojo pasipiktinimo, kodėl teisėtvarkos pareigūnai nekontroliuoja ir nebaudžia tų, kurie, kaip numato įstatymas, per valstybines šventes neiškelia vėliavų. Kai pareigūnai šiuo klausimu ėmėsi konkrečių veiksmų, mes vėl sulaukėme pasipiktinusių žmonių laiškų ir skambučių.
Visa tai rodo, jog dar esame jaunos demokratijos valstybė. Tikiu, kad ateityje vėliavos kėlimo klausimas tokiu aštrumu nebeiškils. Gal ir lietuviai pamažu įsisąmonins, kad tautiška trispalvė - patriotizmo, to žemės lopinėlio, kuriame mūsų kartų kartoms buvo lemta gimti ir gyventi, kuriame gyvename dabar, simbolis. Gal trispalvę pamatysime iškeltą prie namų ne tik per šventes, bet ir kasdien, kaip yra ne vienoje vadinamosios senosios demokratijos šalyje. Ir šiuo metu kai kurių lietuvių, gyvenančių, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, namų valdose šalia Amerikos vėliavos plevėsuoja ir mūsų trispalvė, kaip pagarbos ženklas tai šaliai, iš kurios jie yra kilę.


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Dobilas, DobilÄ—, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, VygantÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 089 794

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]