|
|
|
Sveikata PABUDO NE TIK GAMTA, BET IR ERKÄ—S
Neringa BUTKEVIČIŪTĖ |
2009−04−23 |
 Nors ir labai pamažu ateina pavasaris, vis didesnÄ™ laiko dalį ir suaugÄ™, ir vaikai praleidžia gamtoje. SaulutÄ—, grynas oras - puiku, taÄiau kartais pamirÅ¡tame apie pavojus, kurie mÅ«sų tyko Äia pat - kieme, parkuose, pamiÅ¡kÄ—se. To mažai pastebimo prieÅ¡o vardas - erkÄ—.
Maža, bet pavojinga
ErkÄ—s mÄ—gsta drÄ—gmÄ™ ir Å¡ilumÄ…. Dažniausiai jos renkasi drÄ—gnas vietoves ir prieblandÄ…, todÄ—l dažniau aptinkamos tankiame lapuoÄių miÅ¡ko jaunuolyne, miÅ¡ko proskynose, krÅ«muose, aukÅ¡toje žolÄ—je, kur jos randa laukinių gyvÅ«nų - nuolatinių jų maitintojų ir Å¡eimininkų - ežių, pelių, paukÅ¡Äių. Kad geriau pasiektų savo aukÄ…, erkÄ—s įkopia į žolÄ™ ar krÅ«mus. Suaugusi erkÄ— gali įkopti iki 1,5 metro. Aktyvi erkÄ— aukos paprastai tyko ant žolÄ—s stiebelio apie 10-20 cm aukÅ¡Äiau žemÄ—s pavirÅ¡iaus.
ErkÄ—s ypaÄ aktyvios vasarÄ… po lietingos dienos. Lietuvoje erkių sezonas paprastai trunka nuo balandžio iki rugsÄ—jo mÄ—nesio galo, bet esant Å¡velniai žiemai jis gali pailgÄ—ti. VidutinÄ— temperatÅ«ra, kuriai esant erkÄ— iÅ¡lieka aktyvi, yra penki laipsniai Å¡ilumos. Tolimų nuotolių erkÄ—s įveikti negali. Nustatyta, kad erkÄ—ms energijos pakanka įveikti tik vienÄ… metrÄ…. Po pasaulį erkÄ—s keliauja kitais bÅ«dais, susijusiais su jų maitintojais: žmonÄ—mis, gyvÅ«nais. PaukÅ¡Äiai - natÅ«rali erkių migracijos "priemonÄ—", padedanti joms įveikti ilgas distancijas.
Savo aukas erkÄ—s atskiria iÅ¡ kvapo bei skleidžiamos kÅ«no Å¡ilumos. ErkÄ— tÅ«no žolÄ—je laukdama grobio. Aukai einant pro Å¡alį ir pajudinus žolÄ—s stiebelį, erkÄ—, pajutusi tai savo jutimo organais, užropoja ant grobio ir stipriai įsikimba į odÄ… ar drabužius ant kojų esanÄiais kabliukais. Tai trunka vos akimirkÄ…. Ropodama žmogaus kÅ«nu erkÄ— ieÅ¡ko minkÅ¡tos ir Å¡velnios odos, kur gausu kraujagyslių, kad bÅ«tų lengviau įsisiurbti ir maitintis. Kol kas neaiÅ¡ku, kodÄ—l erkÄ—s įsisiurbia į vienÄ… ar kitÄ… žmogų bei gyvÅ«nÄ…. Manoma, kad jas suvilioja kažkokios nežinomos medžiagos, esanÄios prakaite, kurių kvapas erkÄ—ms itin patrauklus.
Lietuvoje populiariausios erkių pernešamos ligos yra erkinis encefalitas ir Laimo liga.
Skiepytis neskubame
Tyrimų duomenimis 2008 m. tik 9 procentai lietuvių buvo pasiskiepijÄ™ nuo erkinio encefalito. KaimyninÄ—je Latvijoje Å¡is skaiÄius siekia 39 procentus, Estijoje - 18 procentų. Austrijoje nuo erkinio encefalito pasiskiepijÄ™ 87 procentai apklaustųjų.
Dauguma mÅ«sų tautieÄių teigia, kad apie tykanÄiÄ… grÄ—smÄ™ užsikrÄ—sti erkiniu encefalitu paprasÄiausiai nepagalvoja arba tikisi, kad jiems pavyks iÅ¡vengti erkÄ—s įkandimo, nes jie nesilanko brÅ«zgynuose, kur, jų manymu, yra didžiausia galimybÄ— parsineÅ¡ti į namus erkÄ™.
Minėtoje apklausoje net 63 procentai lietuvių prisipažino, kad jiems bent kartą buvo įsisiurbusi erkė. Daugeliui - net ne vieną kartą. Praėjusiais metais erkiniu encefalitu Lietuvoje sirgo 220 žmonių.
Anot docentÄ—s AuksÄ—s MickienÄ—s, erkinis encefalitas - labai sunki liga, pažeidžianti smegenų dangalus, galvos ir nugaros smegenis. Tuo tarpu kitų virusų sukeltos nervų sistemos infekcijos dažniausiai pažeidžia tik smegenų dangalus. TodÄ—l Å¡i liga yra viena sunkiausių nervų sistemos infekcijų, kuria persirgus, treÄdaliui ligonių pasireiÅ¡kia vidutinio sunkumo arba sunkÅ«s liekamieji reiÅ¡kiniai - paralyžiai, psichikos ir koordinacijos sutrikimai.
Vienintelė ir efektyvi priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito, - skiepai.
PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
