 |
|
|
2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos Ä®MINTOS KERELIų PILIAKALNIO MįSLÄ—S
PraÄ—jusiais metais Kerelių piliakalnis buvo pažymÄ—tas tipiniu ženklu, informuojanÄiu, kad tai yra valstybÄ—s saugomas kultÅ«ros paveldo objektas. AutorÄ—s nuotraukos
Radiniai iÅ¡ Kerelių piliakalnio. IÅ¡ akademiko Vytauto Merkio sudaryto leidinio „KupiÅ¡kio kraÅ¡tas“, 1997 m. Atliekant piliakalnio kasinÄ—jimus buvo rasta molinÄ—s brÅ«kÅ¡niuotos ir lygiu, lygintu pavirÅ¡iumi su geometriniu ornamentu, grublÄ—tu ir gnaibytu pavirÅ¡iumi keramikos Å¡ukių. „Pirmojo laikotarpio žmonÄ—s iÅ¡ pradžių viskÄ… gamino iÅ¡ kaulo – smeigtukus, adiklius, skaptukus, gramdukus, skirtus tvarkyti nudobtų žvÄ—rių kailiams, netgi amuletus. VÄ—liau iÅ¡moko gaminti akmeninius ir geležinius įrankius, iÅ¡ balų rÅ«dos iÅ¡gauti geležį. Geležiniai įrankiai visiÅ¡kai kitokie – kirvis toks, su kuriuo patogu ir medį nukirsti, ir žvÄ—rį užmuÅ¡ti, ir prieÅ¡Ä… nugalÄ—ti. ŽmonÄ—s vertÄ—si ir žemdirbyste, kadangi rasti pjautuvÄ—liai nuimti grÅ«dinių kultÅ«rų derliui, lenktas peilis, kuriuo labai patogu doroti žvÄ—rienÄ… ar kitokiÄ… mÄ—sÄ…, pagaliau – ir apsiginti. Labai įdomu tai, kad Å¡alia Kerelių piliakalnio, kairÄ—je Kupos upÄ—s pusÄ—je, buvo aukÅ¡tesnÄ— kalvelÄ—. ÄŒia irgi rasta dirbinių. Akademikas V. Merkys yra pasakojÄ™s, kaip jo tÄ—vas turÄ—jÄ™s prižiÅ«rÄ—ti keliÄ… ir kasant žvyrÄ… buvusi rasta labai graži apyrankė“, – kalbÄ—jo istorikÄ—. Ji pateikÄ— dÄ—dÄ—s V. Merkio pasakojimÄ…: „Daug labai buvo radinių Kerelių lauke. Kerelių piliakalnyje ir Äionai, į KupiÅ¡kio pusÄ™, buvo valstybinÄ—s žvyrduobÄ—s. Tai iÅ¡ tų žvyrduobių imdavo žvyrÄ… keliÄ… taisyt vieÅ¡keliui iÅ¡ KupiÅ¡kio į SkapiÅ¡kį, kur pro Naivius eidavo, toliau – pro SkapiÅ¡kio stotį. Ir kiekvienam gyventojui buvo nustatytas to vieÅ¡kelio tarpas, kurį jis turÄ—jo prižiÅ«rÄ—ti ir žvyruoti. Tai aÅ¡ atsimenu, kad ir mÅ«siÅ¡kiams ten buvo tarpelis prie Naivių ar Kerelių lauke. Veždavo žvyrÄ…. TÄ—tis sakydavo, kad kasÄ— žmogus ir, sako, iÅ¡kasÄ— tokį varinį žiedÄ… sukabinamais galais. Tai sako, turbÅ«t Äia buvo tvorom apkaustyt. Vadinasi, rado papuoÅ¡alÄ…, o aÅ¡ vaikas buvau 8–9 metų, tai supratimo neturÄ—jau, bet jeigu bÅ«Äiau jau vyresnis, bÅ«Äiau pradÄ—jÄ™s klausinÄ—ti, kas rado ir kur. Ir tikriausiai bÅ«Äiau gavÄ™s jį. Paskui tÄ… varinį sunaudojo. Dalgis įtrÅ«kdavo, tai užliedavo, ar kur nors kitur panaudodavo. Ten iÅ¡kasdavo ir kaulų, ir dirbinių. Ten piliakalnis, o Äia žemiau, tokia bala, o paskui vÄ—l tokia kalva kyla į ÄŒivonių pusÄ™. Tikriausiai, kad buvo kokios kapinaitÄ—s. Tarybiniais laikais maždaug ties ta vieta padarÄ— gyvulių kapines kolÅ«kis. Taip gyveno, kad tų gyvulių pavasarį neturÄ—jo kur dÄ—t. Buvo nurodymas, matyt, iÅ¡ kažkur turÄ—t gyvulių kapines.“ Pasak A. JonuÅ¡ytÄ—s, žmonÄ—s ant piliakalnio gyveno pirmaisiais dviem laikotarpiais, turÄ—jo pasistatÄ™ namus. Per paskutinį laikotarpį pasistatÄ— pilį, o patys įsikÅ«rÄ— Å¡alia, ant kitų, aukÅ¡tesnių kalvų. „Žmonių bendruomenÄ™, kuri Äia gyveno, paskutiniuoju laikotarpiu prieÅ¡ai nukariavo. Po to jie nebeatsikÅ«rė“, – sakÄ— muziejininkÄ—. Smagios gegužinÄ—s Turi kÄ… apie Kerelių piliakalnį papasakoti ir netoli gyvenantys žmonÄ—s. PaÅ¡nekintas vienas seniausių Kerelių kaimo gyventojų Leonas Zolubas pasakojo, kad vaikystÄ—je visas piliakalnis jo apibÄ—giotas buvo, mÄ—gdavo ten nueiti Äiobrelių pasirinkti. Yra girdÄ—jÄ™s, kad jaunimas mÄ—gdavÄ™s ant piliakalnio Jonines Å¡vÄ™sti. „AÅ¡ tada dar mažas buvau, ant peÄiaus Jonines sutikdavau“, – Å¡ypsojosi Leonas. Kai iÅ¡ netoliese buvusių žvyrduobių žvyrÄ… veždavo ir jam tekdavo su tÄ—vu į vežimÄ… įšokus prie piliakalnio važiuoti. Dabar, pasak L. Zolubo, valstybÄ—s saugomas piliakalnis nebelankomas. Netoli jo gyvena jauna EglÄ—s ir Ernesto Janauskų Å¡eima. Ernestas prisiminÄ—, kad žiemÄ… kartu su broliais dažnai Äia skubÄ—davo neÅ¡ini slidÄ—mis ar rogutÄ—mis. MÄ—gdavo paÄiaužyti. EglÄ— pasakojo, kad Äiobrelių ant piliakalnio ir dabar daug auga, todÄ—l kiekvienÄ… vasarÄ… nueinanti jų pasiskinti. „Kol Äia gyvenau, gegužinÄ—s ant piliakalnio nebevykdavo, bet žinau, kad jų tikrai bÅ«ta“, – sakÄ— dar viena Å¡io kaimo gyventoja DanutÄ— GiedrienÄ— ir paragino užsukti pas EleonorÄ… KerÅ¡ulienÄ™, buvusiÄ… GiedrytÄ™, kuri tikrai apie tai galinti daug papasakoti. Dabar MiÄiÅ«nuose gyvenanti kraÅ¡totyrininkÄ— jaunystÄ—s laikais pusketvirtų metų darbavosi Tatkonių klube-skaitykloje. Darbas kultÅ«ros srityje buvo labai įdomus – ir vaidinimus režisavo, ir Å¡okių mokÄ—. Buvo susikÅ«rusi muzikantų kapela, choras. Jaunimas burdavosi į smagias gegužines ant Kerelių piliakalnio. „Kerelių kaimo jaunimas – E. Plukas, Aldusis VilÄ—niÅ¡kis ir mano brolis Zigmantas atveždavo iÅ¡ miÅ¡ko berželių, apkaiÅ¡iodavome jais, suolÄ… muzikantams pastatydavome, o viduryje – stulpÄ…, kurį ąžuolo vainiku apipindavome ir lempÄ… pritvirtindavome. Pati skelbimus SkapiÅ¡kio geležinkelio stotyje, Naiviuose pakabindavau. Susirinkdavo Kerelių, Tatkonių, MiÄiÅ«nų, Naivių, Puponių, Girvalakių jaunimas. Smagios labai tos gegužinÄ—s bÅ«davo“, – nostalgiÅ¡kai apie jaunystÄ—s laikus pasakojo E. KerÅ¡ulienÄ—.
KupiÅ¡kio rajono mokytojai ir mokiniai ant Kerelių piliakalnio. 2013 m. AuÅ¡ros JonuÅ¡ytÄ—s nuotrauka KupiÅ¡kio rajono savivaldybÄ—s KultÅ«ros, Å¡vietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytis Zavackas sakÄ—, kad praÄ—jusiais metais pagal valstybÄ—s saugomų kultÅ«ros paveldo objektų ženklinimo programÄ…, Kerelių piliakalnis buvo pažymÄ—tas tipiniu ženklu, informuojanÄiu, kad tai yra valstybÄ—s saugomas kultÅ«ros paveldo objektas. „Šiuo metu piliakalnio bÅ«klÄ— gera. NuolatinÄ— jo priežiÅ«ra – daugiausia Å¡ienavimas yra SkapiÅ¡kio seniÅ«nijos žinioje. Renginiai ant piliakalnio nevyksta, taÄiau minint Piliakalnių metus bus organizuojamos pažintinÄ—s ekskursijos. Tikiuosi, daugiau žmonių atras ir pažins Kerelių piliakalnį ir jo iÅ¡tyrinÄ—tÄ… istoriją“, – teigÄ— V. Zavackas. Planuojama, kad vasarÄ… Kerelius aplankys liaudies meno kÅ«rÄ—jai. Etnografijos muziejaus direktorÄ— Violeta AleknienÄ— teigÄ—, kad birželio pabaigoje bus įgyvendinamas Piliakalnių metams skirtas projektas. „Jo pagrindinis tikslas – mene ir fotografijose įamžinti strategiÅ¡kai prieinamus ir nedaug tyrinÄ—tus svarbiausius KupiÅ¡kio, Utenos, AnykÅ¡Äių ir RokiÅ¡kio rajono piliakalnius. Dalyvaus minÄ—tų rajonų tautodailininkai, kurie per plenerÄ… tapys ar kitais bÅ«dais įamžins piliakalnius, jų kraÅ¡tovaizdžius. Darbų paroda bus atidaryta liepos 5 d. KupiÅ¡kio kultÅ«ros centre. Taip pat piliakalniai bus fotografuojami, bus sukurtas videofilmas ir parengtas turistinis marÅ¡rutas „Rytų AukÅ¡taitijos piliakalnių žiedas“, – sakÄ— muziejaus direktorÄ—. „KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijoje“ raÅ¡oma, kad Kerelių piliakalnis įrengtas pailgoje kalvoje, Å¡laitų aukÅ¡tis siekia 5,5 m. AikÅ¡telÄ—s ilgis – 30 m, plotis – 19 m. Piliakalnyje bÅ«ta pylimo. TyrinÄ—jant piliakalnį buvo atidengta beveik visa jo aikÅ¡telÄ— (568 kv. m). Aptikta grindinių, židinių, daugiau nei tÅ«kstantis įvairių stulpavieÄių, pastatų liekanų, taip pat apie 170 įvairių dirbinių (akmeninių, kaulinių, geležinių, žalvarinių), keli tÅ«kstanÄiai keramikos Å¡ukių. Rasti ir trys (I tÅ«kstantm. pr. Kr.– II tÅ«kstantm. po Kr.; II–IV a.; V–VI a.) kultÅ«rinio sluoksnio horizontai rodo, kad Äia iÅ¡tisai gyventa. Labiausiai suardytas virÅ¡utinis vÄ—lyvasis sluoksnis. Daug degÄ—sių rodo, kad Äia buvo kilÄ™s didžiulis gaisras, po kurio gyvenimas Å¡iame piliakalnyje nebeatgijo. Enciklopedijos pateikiamais duomenimis, piliakalnio Å¡iaurÄ—s vakarų, pietų ir pietryÄių pusÄ—je buvo papilio gyvenvietÄ—, datuojama I–II tÅ«kstantm. pr. Kr. 2001 m. Lietuvos istorijos institutas žvalgÄ— aplinkÄ… ir konstatavo kultÅ«rinį sluoksnį, aptiko lobį – dvi X a. žalvarines apyrankes. Dabar jos saugomos Lietuvos nacionaliniame muziejuje. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė. 
|
|
Jūs esate 9 085 060 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
Kerelių piliakalnis yra SkapiÅ¡kio seniÅ«nijoje, to paties pavadinimo kaime. Kairiajame Kupos upÄ—s krante stÅ«ksantis archeologijos paminklas – vienintelis tyrinÄ—tas KupiÅ¡kio rajone. Piliakalnio paslaptis bandyta atskleisti daugiau nei prieÅ¡ tris deÅ¡imtmeÄius – atlikdami tyrinÄ—jimus archeologai Äia aptiko įvairių radinių. 
